Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-12 · Administracinė byla Nr. A-1129-146/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-12
Bylos Nr.
A-1129-146/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02299-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
T. O.
Atsakovas
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1129-146/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02299-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas) priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. jis buvo atvežtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K. Šioje įstaigoje jis buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo patalpą, kurioje laukė, kol jam bus atlikta krata. Į pareigūnų, atėjusių į laikinojo sulaikymo patalpą, klausimą, ar valgys vakarienę, pareiškėjas atsakė, kad valgys patalpintas į gyvenamąją (karantino) patalpą, kur tam bus tinkamos sąlygos. Pareiškėjas teigė, kad jis atsisakė valgyti patalpoje, kurioje laukė kratos, nes toje patalpoje nebuvo stalo, buvo prišiukšlinta, smirdėjo, tokiomis sąlygomis buvo šlykštu valgyti. Pareiškėjui paprašius, kad vakarienė jam būtų atnešta į karantino patalpą, Lukiškių TI-K pareigūnai nurodė, kad vakarienės į karantino patalpą neatneš, todėl pareiškėjas 2015 m. balandžio 14 d. vakarienės negavo, jam teko badauti. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Minėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais pareiškėjas buvo kankinamas badu, žeminama jo garbė ir orumas, dėl alkio skaudėjo pilvą, negalėjo užmigti, t.y. patyrė neturtinę žalą (CK 6.271, 6.250 straipsniai).

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad laikinojo sulaikymo kameroje praleido maždaug 2 val.30 min, į karantino kamerą pateko apie 22.00-22.30 val.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K laikinojo sulaikymo patalpą buvo patalpintas 2015 m. balandžio 14 d., kur jam buvo atlikta krata. Lukiškių TI-K laikinojo sulaikymo patalpoje 2015 m. balandžio 14 d. buvę suimtieji suimtiesiems buvo maitinami Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – ir Dienotvarkė), patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, nustatytu laiku. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių, joje numatytas konkretus maitinimo laikas. Dienotvarkės privalu laikytis. Pagal Dienotvarkę į Priėmimo ir paskirstymo skyrių specialiuose termosuose buvo pristatytas karštas maistas, kuris buvo pasiūlytas visiems tuo metu laikinojo sulaikymo kamerose buvusiems asmenims. Tarnybą priėmimo ir paskirstymo skyriuje 2015 m. balandžio 14 -15 d. atlikęs pareigūnas skundų ar pretenzijų iš suimtųjų ar nuteistųjų dėl maitinimo laikinojo sulaikymo kamerose negavo. Tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrojo naudojimo patalpos valomos pagal poreikį, vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1-177 (toliau – ir Aprašas). Lukiškių TI-K administracija negavo duomenų, ar įstaigoje laikytų asmenų nusiskundimų, kad 2015 m. balandžio 14 d. laikinojo sulaikymo patalpa buvo netvarkinga. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) atlikto patikrinimo aktas patvirtina, kad dėl laikinojo sulaikymo patalpos įrengimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Civilinė atsakomybė dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) galima nustačius šios atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, kurių šiuo atveju nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo T. O. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų ir dėl laikinojo sulaikymo patalpos netinkamo įrengimo ir priežiūros.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 14 d. karštas maistas buvo pristatytas į laikinojo sulaikymo kamerą ir pasiūlytas visiems tuo metu kameroje buvusiems asmenims pagal Dienotvarkės reikalavimus, tačiau pareiškėjas pareiškė nepasitenkinimą laikinojo sulaikymo kameros būkle ir atsisakė valgyti šioje patalpoje. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Vilniaus VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius 2012 m. birželio 26 d. Lukiškių TI-K atliko laikinojo sulaikymo patalpų patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad laikinojo sulaikymo patalpos atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nuostatas. Nors pareiškėjas skunde išdėstė nepasitenkinimą dėl laikinojo sulaikymo patalpos įrengimo ir tvarkymo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, apie netinkamą šių patalpų įrengimą ir priežiūrą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius vertino kritiškai ir konstatavo, kad jie neįrodyti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad jam į karantino kamerą nebuvo atnešta vakarienė, teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 11 punktas nustato, jog suimtieji (nuteistieji), kol jiems atliekama krata, uždaromi į laikinojo sulaikymo kameras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Lukiškių TI-K galioja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė, kurioje nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji yra maitinami tris kartus per dieną, vakarienė pateikiama nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavo jam pateikti maistą ne pagal Dienotvarkėje nustatytas sąlygas t.y. jis pageidavo maistą gauti į karantino kamerą apie 22 val., pasibaigus vakarienės laikui. Teismas pažymėjo, kad Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių, joje numatytas konkretus nuteistųjų maitinimo laikas ir šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą privaloma laikytis. Priešingai nė nurodo pareiškėjas, Lukiškių TI-K pareigūnai, atsisakydami atnešti maistą pareiškėjui jo prašomu paros metu, t.y. 22.00-22.00 val., laikėsi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Maitinimo organizavimo taisyklių nustatytų reikalavimų, todėl konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus nėra pagrindo.

Nustatęs, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, atsisakydami vykdyti pareiškėjo pageidavimus, veikė teisėtai ir nenustatęs, kad laikinojo sulaikymo patalpa neatitiko įstatymų reikalavimų, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta viena iš sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Remdamasis šiais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas T. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai. Akcentuoja, kad 2015 m. balandžio 14 d. jis atsisakė valgyti Lukiškių TI-K laikinojo sulaikymo kameroje dėl nepriimtinų valgyti sąlygų, o pareigūnams atsisakius pristatyti maistą į karantino kamerą, jis liko be vakarienės, teko eiti miegoti alkanam, prieš tai tą dieną valgė apie 12.15 val. pietus Kauno tardymo izoliatoriuje prieš išvykdamas į Lukiškių TI-K. Dienotvarkė Lukiškių TI-K nėra pasikeitusi, tačiau 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, pareigūnai apie 23.00 val. maistą pristatė į karantino kamerą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes. Atsiliepime pažymima, kad neturtine žala gali būti pripažintas ne bet koks neigiamas poveikis asmeniui. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, ar sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurios suteiktų pagrindą konstatuoti CK 6.271 straipsnio taikymo sąlygas, apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, teigdamas, kad 2015 m. balandžio 14 d. jį atvežus į Lukiškių TI-K iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kur jis prieš išvykdamas apie 12.15 val. papietavo, priėmimo įstaigos pareigūnai jam pasiūlė vakarienę nešvarioje ir valgyti netinkamoje patalpoje, kurioje jis laukė asmens kratos, o pareiškėjui paprašius pristatyti maistą į paskirtą gyvenamąją (karantino) patalpą, Lukiškių TI-K pareigūnai tai daryti atsisakė, todėl pareiškėjas tą dieną liko be vakarienės.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareigūnų neteisėtų veiksmų ir skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai, visapusiškai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šios konstitucinės nuostatos perkeltos į Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra aktualus teisinis reguliavimas, kuris nustato asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka apribota laisvė, maitinimo pristačius juos į tardymo izoliatorių iš atitinkamos laisvės atėmimo vietos.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą (bylai aktuali 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2247 redakcija) tardymo izoliatorius yra suėmimo vykdymo įstaiga (SVĮ 2 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja kokie asmenys gali būti laikomi tardymo izoliatoriuje, šioje įstaigoje laikomi asmenys, kuriems paskirtas suėmimas (SVĮ 7 str. 1 d. 1 p.), taip pat nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka (SVĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Be to, suimtiesiems atitinkamą laiką prilyginami nuteistieji arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis (iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pasiuntimo į pataisos įstaigas ir pan.) (SVĮ 7 str. 1 d. 2, 3, 4, 5, 6 p., 12 str. 1 d.).

Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai.

Nuostatos dėl suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo įtvirtintos ir tarptautiniuose dokumentuose.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ginčui aktualią dieną galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normoje HN 76:2010, be kita ko, yra atitinkamos nuostatos ir dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo.

Higienos normos HN 76:2010 5 punkte paaiškinta, kad šio teisės akto prasme laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai), kuriose laikomi nuteistieji arešto, laisvės atėmimo bausmėms atlikti ir asmenys, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas; gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21]. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Šios Taisyklės (bylai aktuali 2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr.100 redakcija) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (24 punktas). Asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas). Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas). Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 punktas). Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus maitinimo pareiškėjui užtikrinimo aspektas tik priimančioje perkeliamą suimtąjį įstaigoje (Lukiškių TI-K).

Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad Lukiškių TI-K pagal šios įstaigos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.1-109 patvirtintą šioje įstaigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, vakarienė numatyta nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Byloje nėra ginčo tuo aspektu, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pagal šią Dienotvarkę pasiūlė pareiškėjui vakarienę įstaigos trumpalaikio sulaikymo kameroje, į kurią pareiškėjas buvo patalpintas iki asmens kratos atlikimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis Lukiškių TI-K pasiūlyto maisto (vakarienės) atsisakė, nes patalpoje buvo nešvaru ir ji nepritaikyta valgyti (nėra stalo), prašė pareigūnų atnešti maistą vėliau, kai jis bus patalpintas į karantino kamerą, tačiau pareigūnai atsisakė tenkinti šį prašymą, todėl pareiškėjas liko be vakarienės.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai teisėti, nes maistą (vakarienę) pareiškėjui pristatė Dienotvarkėje nustatytu laiku, o pareiškėjas pageidavo maistą gauti į karantino kamerą.

Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes yra aktualus ir tas teisinis reguliavimas, kuris numato procedūras, kurios pagal Suėmimo vykdymo įstatymą ir jį įgyvendinančius turi būti atliktos asmenį pristačius į tardymo izoliatorių

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Aptariamo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos suėmimo vykdymo užtikrinimo priemonės. Į šias priemones patenka tardymo izoliatorių vidaus tvarka (SVĮ 11 str. 1 d. 4 p.) ir dienotvarkė (SVĮ 11 str. 1 d. 5 p.). Suimtieji pasirašytinai supažindinami su teisėmis, pareigomis ir draudimais (SVĮ 11 str. 5 d.). Suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas (SVĮ 11 str. 6 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato suimtųjų pareigas, tarp jų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (SVĮ 23 str. 1 d. 1 p.).

Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procedūrą nustato Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (bylai aktuali 2014 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1R-375 redakcija), kai kuriuos reikalavimus nustatė Higienos norma HN 76:2010 (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės numato pristatyto į tardymo izoliatorių asmens tapatybės patikrinimo ir priėmimo į tardymo izoliatorių dokumentų įforminimo (TIVTT 10, 11 punktai), asmens kratos ir turimų daiktų patikrinimo (12 punktas), medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo (TIVTT 19 punktas) procedūras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo laikinai gali būti uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (TIVTT 11, 19, 20 punktai). Higienos normos HN 76:2010 40 punktas nustatė, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi praeiti sanitarinio švarinimo procedūrą. Pagal šios Higienos normos 50 punktą tardymo izoliatorių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi neilgiau kaip 5 dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas.

Minėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui jo pristatymo iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K dieną (2015 m. balandžio 14 d.) turėjo būti atlikta asmens krata ir jo turimų daiktų patikrinimas, įforminti priėmimo dokumentai, atlikta sanitarinio švarinimo procedūra, po to jis turėjo būti nukreiptas į karantino kamerą, t. y. į gyvenamąsias patalpas. Teisės aktai atskirai neaptaria kaip turi būti organizuotas maitinimas atvykusio į tardymo izoliatorių asmens, kuriam nėra baigtos patalpinimo į gyvenamąją patalpą procedūros, ar praėjus įstaigos dienotvarkėje numatytam maitinimo pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę laikui. Šiuo aspektu yra aktualus Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teisės aktų nepakankamumas, netobulumas, ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta kliūtimi neužtikrinti asmens maitinimo ir jo teisės į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas (LVAT 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-582/2014; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-649/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2158/2013). Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai 2015 m. balandžio 14 d. organizavo pareiškėjo maitinimą jo faktinėje buvimo vietoje – Priėmimo – paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo kameroje Dienotvarkėje nustatytu šioje įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų vakarienei skirtu laiku, tačiau pareiškėjas minėtoje patalpoje valgyti atsisakė ir prašė maistą pristatyti vėliau į karantino kamerą. Šių faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog minėtu laiku pareiškėjas (pristatytas į Lukiškių TI-K asmuo) jau buvo supažindintas su šioje įstaigoje nustatyta vidaus tvarka, tame tarpe ir su Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtinta Dienotvarke, t.y. kad jis žinojo kokios šioje įstaigoje nustatytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo tvarkos jis privalo laikytis, kokios jo teisės bei pareigos ir kokie jam nustatyti draudimai (SVĮ 11 str. 5 d.). Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtais reikalavimais, pareiškėjo atsisakymo valgyti trumpalaikio laikymo kameroje motyvai nėra reikšmingi.

Minėta, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymą (SVĮ 44 str.5 d.), Higienos normą HN 76:2010 (9 p.), Maitinimo organizavimo taisykles (5 p.) asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimą organizuoja tos įstaigos administracija.

Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, kad jie 2015 m. balandžio 14 d. pristatytam į Lukiškių TI-K pareiškėjui Dienotvarkėje nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų vakarinio maitinimo laiku pasiūlė maistą (vakarienę) patvirtina, kad pareigūnai organizavo pristatyto į tardymo izoliatorių asmens maitinimą, kaip to reikalauja minėtos teisės normos, tačiau šio proceso neužbaigė tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu ginčui aktuali situacija, kai pareiškėjas, t.y. pristatytas į Lukiškių TI-K asmuo, kurio atžvilgiu nebuvo baigtos priėmimo į tardymo izoliatorių procedūros ir jis nebuvo supažindintas su šios įstaigos vidaus tvarka, atsisakė maisto trumpalaikio laikymo kameroje ir prašė pristatyti į vėliau į karantino kamerą, Lukiškių TI-K pareigūnams buvo pakankamas pagrindas taikyti Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą ir tą dieną išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį. Kadangi Lukiškių TI-K pareigūnai šios Maitinimo organizavimo taisyklių normos netaikė yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Taigi šiuo atveju yra pagrindas išvadoms, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nesielgė taip, kaip turėjo elgtis pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą. Sutiktina su pareiškėju, kad negavęs vakarienės jis patyrė neigiamus išgyvenimus (alkį ir šio jausmo sukeltą diskomfortą), kurie CK 6.250 straipsnio prasme gali būti traktuojami kaip neturtinė žala, susijusi su Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtais veiksmais. Pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad Lukiškių TI-K jį kankino badu, nes tai buvo vienkartinis atvejis, be to, prie šios situacijos prisidėjo pats apeliantas, pareikšdamas, kad jis valgys jo nurodytoje vietoje (karantino kameroje).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą;, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2014,2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-575/2016ir kt.). Atsižvelgdama į šios individualios bylos aplinkybes, kad pažeidimo trukmė trumpa (iki pusės paros), jo poveikis pareiškėjui sutapo su pažeidimo trukme ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu pareikštas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pripažinimas, kad 2015 m. balandžio 14 d. pristatytam į Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo užtikrintas vakarinis maitinimas, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą nedidelę skriaudą. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Priteisti žalos atlyginimą pinigais šiuo atveju nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pinigais, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija 2015 m. balandžio 14 d. neužtikrino į šią įstaigą pristatyto T. O. maitinimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasDalia Višinskienė