- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-11899-1119/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05626-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., R. Z., valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., R. Z. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Patikslintame pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po kurio mirties atsiradusio palikimo, kurį sudaro tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), niekas nepriėmė. Iki tėvo mirties ir po jo mirties pareiškėjas gyveno minėtame bute, jį remontavo, rūpinosi buto priežiūra, mokėjo mokesčius, už butui teikiamas paslaugas įsiskolinimų nėra. Pareiškėjo tėvo asmeninius daiktus pareiškėjas išmetė, pensijos pareiškėjo tėvas negavo, butas liko su skolomis. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina. Pareiškėjo motina buvo nutraukusi santuoką su pareiškėjo tėvu ir bute negyveno. Be pareiškėjo, yra dar 2 V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai, pareiškėjo seserys – R. M. ir R. Z., tačiau jos į palikimą nepretenduoja, pateikė notarui pareiškimus dėl palikimo nepriėmimo. Dar viena sesuo – O. L. mirė (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad šeimoje buvo susitarimas, jog po tėvo mirties palikimas lieka pareiškėjui, o po motinos mirties – palikimą priima pareiškėjo seserys. Tiek ilgai nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad reikia, be to, nuo 2008 m. iki 2015 m. buvo išvykęs dirbti ir gyventi į užsienį. Pareiškėjo duktė paskatino jį pradėti tvarkytis dėl palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl V. V., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė tėvo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (el. b. medž. 1-2, 25-26 l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo sutiko, prašė tenkinti, nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai rūpinasi paveldėtu turtu - gyvena bute, moka už jį mokesčius (el. b. medž. 46 l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškimą palaikė, papildomai nurodė, jog nepretenduoja į po tėvo mirties atsiradusį palikimą, nes šeimoje jie buvo susitarę, jog po tėvo mirties atsiradusį palikimą priims brolis. Mano, kad brolis laiku nesikreipė į notarą dėl to, kad nepagalvojo, jog reikia. Į notarą kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo paskatino pareiškėjo dukra.
Suinteresuotas asmuo R. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo sutiko, nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai rūpinasi paveldėtu turtu - gyvena bute, moka už jį mokesčius (el. b. medž. 45 l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškimą palaikė, papildomai nurodė, jog pareiškėjas galėjo praleisti terminą palikimui priimti, nes buvo išvykęs dirbti į užsienį, kurį laiką gulėjo ligoninėje. Pareiškėją kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo paskatino jo dukra. Pareiškėjas visą laiką tvarkė butą, jį remontavo, mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (el. b. medž. 41-42 l.) prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neįgyvendino savo teisių į pareiškime nurodytą paveldimą turtą visa apimtimi daugiau kaip 18 metų. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. V. ir O. V. gimė pareiškėjas V. V. (el. b. medž. 4, 8 b. l.), (duomenys neskelbtini) gimė R. V. (po santuokos sudarymo R. Z.) (el. b. medž. 29, 30 l.), (duomenys neskelbtini) gimė R. V. (po santuokos sudarymo – R. M.) (el. b. medž. 31, 32-35 l.). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad V. V. ir O. V. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (el. b. medž. 9 l.), (duomenys neskelbtini). O. V. mirė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. V. (el. b. medž. 5 l.). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 12 l.). Išrašas iš testamentų registro patvirtina, kad V. V. nebuvo sudaręs testamento (el. b. medž. 13-14 l.), jo palikimo atsisakė R. M. ir R. Z. (el. b. medž. 15-16 l.). Archyve duomenų apie V. V. turto paveldėjimą nėra (el. b. medž. 28 l.). Iš pateiktų kvitų matyti, kad pareiškėjas po tėvo mirties mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas, įsiskolinimo nėra (el. b. medž. 17-20 l.). Aplinkybes, kad pareiškėjas iki tėvo mirties ir po tėvo mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius patvirtino teisme pareiškėjas, taip pat apklausti suinteresuoti asmenys R. Z. ir R. M.. Liudytojas S. Z. patikslino, kad pareiškėjas išklijavo bute tapetus, plyteles, įstiklino balkoną.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad reikia, po to 8 metus buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, sirgo, gulėjo ligoninėje ir pradėjo palikimo priėmimo procedūras paskatintas dukters.
Pareiškėjo tėvas V. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis priėmė po tėvo V. V. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjas įgijo teisę priimti palikimą po savo tėvo mirties.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
V. V. testamento nepaliko, pareiškėjas iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, jį iš esmės pagerino, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, iki šiol jį atvirai valdo, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. V. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Kaip matyti iš pareiškimo, palikėjas V. V. turėjo pirmos eilės įpėdinius – R. Z. ir R. M., tačiau jos dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą laiku nesikreipė, į palikimą nepretenduoja, pateikė notarui pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo.
CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusio tėvo V. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po tėvo mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.