Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-12-13 · Administracinė byla Nr. AS-740-1188/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
AS-740-1188/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02592-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 43.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-740-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02592-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. K. (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir nuomos mokesčio sugrąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama atkurti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, jog pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2023 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytiems skundo trūkumams, t. y., nurodyti savo asmens kodą tapatybės nustatymui, suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, nurodyti, ar pareiškėja pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog šalindama skundo trūkumus, pareiškėja įvertintų galimą žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę arba, jei reikėtų mokėti žyminį mokestį, teiktų teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2023 m. spalio 4 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė patikslintus reikalavimus – atkurti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises bei iš Kauno miesto savivaldybės priteisti pareiškėjos sumokėtus buto nuomos mokesčius.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą patikslintą skundą, nustatė, jog buvo pašalinti ne visi teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi dar kartą pasiūlė pareiškėjai iki 2023 m. spalio 26 d. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas konkretus skundo dalykas, kokių realių teisinių pasekmių pareiškėja siekia – ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar nuosavybės teisių atkūrimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, taip pat nurodytas konkretus skundo reikalavimas, pateikti įrodymai dėl prašomos atlyginti žalos dydžio, aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, informacija apie sumokėtą žyminį mokestį arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. pateikė dar kartą patikslintą skundą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi laikė skundą nepaduotų ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, todėl teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ir 2023 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2023 m. spalio 26 d. Pareiškėjai nutartyse buvo pasiūlyta tikslinti aplinkybes, nes iš pareiškėjos skundų neaišku, kokių realių teisinių pasekmių ji siekia – ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar nuosavybės teisių atkūrimo vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Taip pat išaiškinta dėl antrojo reikalavimo, kuriuo ji prašė grąžinti jai nuomos mokesčius, jog iš esmės pareiškėja turėtų formuluoti savo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo, pateikiant įrodymus, jog nuoma buvo surenkama nepagrįstai ir neteisėtai bei įrodymus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus.

Šalies argumentai

Teismo vertinimu, pareiškėjos 2023 m. spalio 18 d. pateiktame patikslintame skunde nebuvo pašalinti teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. spalio 12 d. nutartyse nurodyti trūkumai. Šiame skunde pareiškėja prašė įpareigoti savivaldybę pašalinti padarytą pažeidimą bei priteisti turtinę žalą už sumokėtus nuomos mokesčius. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai du kartus suteikė galimybę pateikti teismui tinkamai suformuluotą skundą ir išaiškino skundo formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau teismas, gavęs trečią patikslintą skundą, neturėjo galimybės tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, apibrėžti skundo nagrinėjimo ribų, tiksliai nustatyti kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja siekia turtinės žalos atlyginimo už sumokėtus nuomos mokesčius, todėl akivaizdu, kad pareiškėją ir Kauno miesto savivaldybę siejo civiliniai teisiniai santykiai. Ginčas yra susijęs su savivaldybei priklausiusio nekilnojamojo turto nuomos teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai). Teismas pareiškėjai taip pat išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus).Tai pat pareiškėjai išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. spalio 12 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog teismui pateiktuose skunduose reikalavo, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pabrėžia, kad namui buvo suteiktas unikalus numeris, o butas neturi unikalaus numerio. Tai įrodo, kad namas buvo pastatytas kaip kooperatinis, apmokėtas darboviečių.

Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog byloje atsakovu taip pat turi būti įtrauktas ir Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras). Pareiškėjos vertinimu, Registrų centras privalo turėti visus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja taip pat pažymi, jog negali nurodyti žalos, prašomos priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, dydžio, nes ši suma nuolat kinta, kadangi pareiškėja vis dar moka nuomos mokestį. Pareiškėjos vertinimu, žalos dydį turi nurodyti Kauno miesto savivaldybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir prašo atkurti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises ir iš Kauno miesto savivaldybės priteisti žalą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodė, kad buvo gautas pareiškėjos skundas, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl teismas pasiūlė pareiškėjai pašalinti nutartyje nurodytiems skundo trūkumams, t. y., nurodyti savo asmens kodą tapatybės nustatymui, suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, nurodyti, ar pareiškėja pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog šalindama skundo trūkumus, pareiškėja įvertintų galimą žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę arba, jei reikėtų mokėti žyminį mokestį, teiktų teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 2023 m. spalio 4 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą patikslintą skundą, nustatė, jog buvo pašalinti ne visi teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi dar kartą pasiūlė pareiškėjai pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas konkretus skundo dalykas, kokių realių teisinių pasekmių pareiškėja siekia – ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar nuosavybės teisių atkūrimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, taip pat nurodytas konkretus skundo reikalavimas, pateikti įrodymai dėl prašomos atlyginti žalos dydžio, aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, informacija apie sumokėtą žyminį mokestį arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose pirmosios instancijos teismo nutartyse skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėja gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas ir patikslinti skundai neatitinka ABTĮ skundams keliamų reikalavimų – išsamiai nenurodytos ginčo aplinkybės, nepateikti prašomos priteisti žalos dydžio pagrindimo dokumentai, paskaičiavimai, nenurodytas žalos dydis. Pareiškėja tiek skunduose, tiek atskirajam skunde abstrakčiai nurodo jos vertinimu bylai svarbias aplinkybes bei samprotavimus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra galimybės apibrėžti skundo nagrinėjimo ribų, tiksliai nustatyti, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant neaiškiam pareiškėjo skundo turiniui, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėja pateiktų skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, o tokio skundo pareiškėjai nepateikus, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jai galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jos galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis