Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuotas asmuo L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, svarbu įvertinti ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomasis pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus bei į tai ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtinta L. K. ir R. V. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė R. V. geranoriškai sutinka sumokėti ieškovei 16 350,00 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 70,00 Eur negrąžinama žyminio mokesčio dalis, per 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į ieškovės L. K. atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). 2019 m. spalio 18 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Terminas įvykdyti teismo patvirtintą taikos sutarties sąlygą baigėsi 2020 m. balandžio 28 d. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. V. atstovo prašymą tenkino ir 2019 m. spalio 18 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte numatytą skolos sumokėjimo 6 mėnesių terminą pratęsė 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. priėmė nutartį išduoti ieškovei L. K. vykdomąjį raštą dėl 14 250,00 Eur skolos, 900,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 70,00 Eur negrąžinamos žyminio mokesčio dalies išieškojimo iš atsakovės R. V. pagal Alytaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą. Pareiškėja prašo 2019 m. spalio 18 d. nutarties vykdymą išdėstyti, leidžiant ieškovės naudai priteistą ir dar neišmokėtą sumą – 15 320,00 Eur išmokėti per dvejus metus, prašymą grindžia bloga turtine padėtimi dėl jos ir jos sutuoktinio gaunamų nepakankamų pajamų, sutuoktiniui nustatyto 40 proc. darbingumo lygio. Pareiškėjos bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – išieškotojo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos pajamos šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 1200,00 svarų per mėnesį. Pareiškėjos nurodymu, jos sutuoktinis A. V. dirba nepastoviai, pagal galimybes. Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ duomenimis, pareiškėja ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ir sodybą – vasarnamį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodymu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jos šeimos gyvenamasis būstas Lietuvoje, kuriame ketina gyventi grįžus iš užsienio. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pareiškėja turi ir kito realizuotino nekilnojamo turto – vasarnamį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, nerealizavo, siekdama pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų skolos grąžinimą. Jau vien dėl šios aplinkybės pareiškėjos turtinė padėtis negali būti laikoma itin sunkia. Įrodymų, kad pareiškėja siekia parduoti nekilnojamąjį turtą (vasarnamį) teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarčiai įsiteisėjus 2019 m. spalio 28 d., terminui įvykdyti teismo patvirtintą taikos sutarties sąlygą pasibaigus 2020 m. balandžio 28 d., iki šio termino pabaigos suinteresuotas asmuo R. V. atliko vienintelį 500,00 Eur dydžio mokėjimą. Pareiškėja taikos sutarties sąlygas turėjo įvykdyti per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Pasaulinė pandemija dėl COVID 19 paskelbta tik 2020 m. kovo 11 d. Pirmąjį savo mokėjimą pareiškėja atliko jau po pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 paskelbimo. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai kliudė nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. kovo 11 d., t. y. per 4 mėnesius, vykdyti taikos sutartį, su kurios sąlygomis, ji pati laisva valia sutiko. Šiai dienai pareiškėja yra sumokėjusi tik 2100,00 Eur skolos. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi pratęstas terminas pareiškėjai įvykdyti taikos sutarties 1 punkto sąlygą, tačiau ji praėjus daugiau nei metams nuo taikos sutarties patvirtinimo vis dar jos sąlygų tinkamai neįvykdė, nes nesumokėjo didžiosios skolos dalies, kuri turėjo būti sumokėta dar iki 2020 m. balandžio 28 d., ir iš esmės per laikotarpį, kuomet dar nebuvo paskelbta pasaulinė COVID 19 pandemija.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo ir šiuo aspektu, nes nėra duomenų, kad pareiškėjos turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir vykdytinumas negali būti priklausomas nuo kreditoriaus, šiuo atveju suinteresuoto asmens turtinės padėties, ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens teisėtus lūkesčius, taip pat atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo, vykdytinumo principus, daroma išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą, nes vykdymo atidėjimas dar dviem metams, prieš tai jau tenkinus pareiškėjos prašymą numatytą skolos mokėjimo 6 mėnesių terminą pratęsti 3 mėnesių laikotarpiui, neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad būtent pareiškėjui, pateikusiam prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo ir neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iškreipimą. Siekiant proporcingumo, interesų pusiausvyros, nors pareiškėjos materialinė padėtis ir nėra labai gera, tačiau ji privalo siekti nepažeisti ir kito asmens teisių ir interesų bei gera valia sumokėti įsiskolinimą, nes vykdant priverstinai bus patirtos dar didesnės išlaidos dėl vykdymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, išieškotojos teisėtus lūkesčius, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, todėl pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos R. V. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.