Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-03-15 · Administracinė byla Nr. I1-3746-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
I1-3746-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00126-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3746-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00126-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo D. S. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 40). Pareiškėjas D. S. skunde (b. l. 2) nurodė, kad nuo 2020 m. spalio mėn. buvo etapuojamas į ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tačiau kiek kartų, nepamena. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių nuo 3 iki 4 valandų jam tekdavo laukti, kol būdavo patikrinamas. Laukti reikėdavo mažoje patalpoje su dar 5-8 asmenimis. Toje pačioje patalpoje buvo tualetas, iš kurio sklido nemalonus dvokas, tualetas buvo neprižiūrimas, patalpoje prastas apšvietimas, nebuvo stalo, tik purvini ir nenuvalyti suolai. Jis gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims, todėl nebuvo jokio privatumo. Pareigūnai į žodinius nusiskundimus, taip pat prašymus nuvesti į tualetą, kur būtų vienas, nereagavo. Dėl prasto patalpos apšvietimo, išėjus į dienos šviesą skaudėjo akis, svaigo galva, trūko oro ir jis patyrė nemalonius išgyvenimus. Prašo priteisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 40).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 9-13) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad iš pateiktos ŠTI Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2769 matyti, jog pareiškėjas skundžiamosiose patalpose laikytas 2020-10-07 ir 2020-10-26. Nurodo, kad laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pradžioje asmenys laikomi laikino sulaikymo kamerose – LSK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas laikino sulaikymo kameras. Šiaulių TI laikomasi praktikos, kad susumavus laikymą tiek administraciniame, tiek režiminiame korpuse esančiose LSK patalpose asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. sudėjus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (galiojo iki 2020-12-21). Netekus galios ir įsigaliojus 2020-12-22 naujoms Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms tapačios nuostatos numatytos 4 p., kad įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Naujai statomi, rekonstruojami, kapitališkai remontuojami arba atnaujinami (modernizuojami) įkalinimo įstaigų statiniai įrengiami taip, kad jie būtų pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus ir esant techninėms galimybėms atliekant statinio paprastąjį remontą. Be to, atkreipia dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSK patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).

Taip pat pažymi, kad minimalaus ploto reikalavimai taikomi gyvenamosioms kameroms, o ne LSK patalpoms. Teisės aktų reikalavimai neįpareigoja atsakovo fiksuoti asmenų skaičiaus LSK patalpose. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas pateikti asmenų buvusių kartu su juo LSK patalpose yra neproporcingas ir tokios informacijos nesisteminimas ir nepateikimas, neturėtų būti vertinamas kaip įstaigos netinkamas veikimas.

Nurodo, kad režiminio korpuso LSK patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (pridedama TLK-5 nuotrauka). Be to, pažymi tai, kad asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Taip pat nurodo, kad LSK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (5 kameros) arba daugiavietės (6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti san. mazgai, kurie atitverti iš trijų pusių, o kamerose, kurios vienvietės, san. mazgų nėra. Asmenys tiek iš vienviečių, tiek iš daugiaviečių kamerų pagal prašymą nuvedami į atskirą tualetą. Taigi, LSK esantys tualetai iš esmės nenaudojami, todėl ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės ginčytinos dėl iš san. mazgo sklindančio nemalonaus kvapo. Kadangi asmenys bendrai LSK patalpose laikomi iki 5 val., prireikus nuvedami į kitą ne toje pačioje LSK patalpoje esantį tualetą, neturėjo sukelti pareiškėjui nemalonių išgyvenimų dėl patalpoje tariamai buvusio nemalonaus kvapo. Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl nuvedimo į tualetą, o pareigūnai būtų atsisakę įvykdyti šį pareiškėjo prašymą.

Kadangi neįmanoma nustatyti, kurioje konkrečiai patalpoje buvo laikomas pareiškėjas, atsakovas prideda LSK-1 (daugiavietė) bei LSK-5 (vienvietė) nuotraukas. Kartu nurodo, kad visos kameros įrengtos analogiškai pateiktoms nuotraukose kameroms.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad LSK, kaip ir gyvenamosiose kamerose, yra įrengtas dirbtinis apšvietimas, nuo kurio skauda akis, tačiau toks vertinimas yra neteisingas, nes LSK įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos norma HN 134:2015 – kiekvienoje kameroje po vieną šviestuvą, kuriuose įstatytos dvi dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d., suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Atsižvelgiant į Šiaulių TI direktoriaus 2018-03-29 įsakymą Nr. 1/01-110 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ nurodo, kad įstaigoje laikomiems asmenims numatyti pusryčiai nuo 6.10 val. iki 7.00 val. (šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 6.40 val. iki 7.10 val.), pietūs nuo 11.30 val. iki 12.30 val., vakarienė nuo 17.00 val. iki 18 val. Vadovaujantis anksčiau minėtais Šiaulių TI direktoriaus įsakymais, maisto dalinimas į gyvenamąsias kameras organizuojamas vadovaujantis patvirtinta dienotvarke ir joje numatytu laiku (su vėlesniais 2020-01-30 Šiaulių TI direktoriaus įsakymo Nr. 1-30 pakeitimais).

Asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Suimtiesiems (nuteistiesiems), kuriems pagal įstaigos patvirtintą dienotvarkę negali būti išduodamas maitinimas, išduodamas sausas maisto davinys.

Pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimas LSK patalpose nėra organizuojamas, visavertis maistas pagal dienotvarkę yra išduodamas asmenims, kai jie perkeliami iš LSK į gyvenamąsias kameras.

Taip pat nurodo, kad LSK patalpos valomos vadovaujantis 2020-2021 m. Higienos-dezinfekcijos planu, surinkimo-paskirstymo, laikino sulaikymo patalpų įrenginiai (kaip ir ten esantis inventorius) kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Pareiškėjas minėtose patalpose laikytas tik du kartus, laikymas buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo argumentai, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių laukti, kol būdavo patikrinamas, reikėdavo mažoje patalpoje su dar 5-8 asmenimis, toje pačioje patalpoje buvo tualetas, iš kurio sklido nemalonus dvokas, tualetas buvo neprižiūrimas, jis gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims, patalpoje prastas apšvietimas, nebuvo stalo, tik purvini ir nenuvalyti suolai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, asmenys, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikomi laikino sulaikymo kamerose – LSK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Sudėjus laikymo tiek administraciniame, tiek režiminiame korpuse esančiose LSK patalpose laiką, jis negali būti ilgesnis kaip 5 valandos. Tai, kad apibrėžtas laikas nebuvo viršytas, pripažino pareiškėjas savo skunde, nurodytą laiko tarpą įvardindamas nuo 3 iki 4 valandų.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nurodytoje higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSK patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Taigi, gyvenamųjų patalpų įrengimo ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms, o laikino laikymo kameros, kaip ir trumpalaiko laikymo patalpa, nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos ir teisės aktai jų įrengimo (taip pat oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, asmenų skaičiaus ir vienam asmeniui tenkančios ploto) nereglamentuoja. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2769 „Dėl D. S.“ (b. l. 16) matyti, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių pareiškėjas buvo laikomas TLK-5 du kartus: 2020-10-07 ir 2020-10-26. Iš byloje esančios TLK (LSP) 5 fotonuotraukos (b. l. 18), kurioje buvo pareiškėjas, matyti, kad patalpa tvarkinga, yra suolai atsisėsti, kurie nenutrypti, švarūs, yra stalas, langas, patalpoje veikia šviestuvas. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad šviestuve įstatytos dvi dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613). Analogiška situacija laikino sulaikymo kameroje Nr. 1 administraciniame pastate (b. l. 17), todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (b. l. 23-24) ir jo pakeitimo (b. l. 25-26) matyti, kad maitinimas nustatytu laiku organizuojamas asmenims, esantiems gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjui, būnant LSK patalpose, jei pagal įstaigos patvirtintą dienotvarkę negali būti išduodamas maitinimas, išduodamas sausas maisto davinys, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių toje pačioje patalpoje tekdavo suvalgyti pietus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentas, kad jo paminėtoje patalpoje gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims, todėl nėra privatumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš LKS (LSP-5) fotonuotraukos (b. l. 18), kurioje buvo pareiškėjas, matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu LKS (LSP-5) patalpoje. Juo labiau, patalpoje priešais įėjimą į tualetą yra ne suolai, o tuščia sienos dalis. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad pareigūnai į žodinius prašymus nuvesti į tualetą, kur būtų vienas, nereagavo.

Iš ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtinto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos plano 2020-2021 m.“ matyti, kad surinkimo-paskirstymno, laikino sulaikymo patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami. Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI specialistas, valytojai, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus dvoko ir tualeto nepriežiūros atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenustatyti. Be to, pareiškėjo laikymas nurodytose patalpose buvo trumpalaikis (2 kartai) ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Be to, pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl prasto patikrinimo patalpos apšvietimo, išėjus į dienos šviesą skaudėjo akis, svaigo galva, trūko oro ir jis patyrė nemalonius išgyvenimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 30-38) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Aktualiu bylai laikotarpiu nuo 2020-10-07 iki 2020-10-28 į Sveikatos priežiūros tarnybą nei dėl skaudančių akių, nei dėl galvos svaigimo nesikreipė (b. l. 36). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 61-274 (b. l. 27) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo) bei kilusios žalos. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė