Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo J. S. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal šiuo metu galiojantį bausmę švelninantį baudžiamąjį įstatymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 200 MGL (10 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš J. S. išieškota konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3 010 Eur.

J. S. taip pat teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 200 MGL (10 000) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir šias pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 14 d. 18.47 val. iki 2023 m. kovo 15 d. 12.51 val. įskaitytinai, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kauno apygardos teismui J. S. pateikė prašymą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) į lengvesnę nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nekeičiant paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

J. S. prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).

Prašyme nurodoma, kad J. S. šaltuoju metų laiku dirba kūriku (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) pagal vykdomą veiklą keliamas ir jam. Vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo metu J. S. yra draudžiama verstis tiesioginį kontaktą su vaikais turinčia veikla, atsižvelgiant į tai, kad jis Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą nepaisant to, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę jis yra atlikęs, baudą sumokėjęs ir teistumas už šios nusikalstamos veikos padarymą yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, J. S. po Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio priėmimo nebuvo teistas.

Pažymėtina, kad grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis – toks įstatymas taikomas iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (kurių bylos dar tebenagrinėjamos instancine tvarka), taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnio 2 dalyje iš esmės imperatyviai įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe, o tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų. Išnykus teistumui, pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai, todėl tolesni proceso veiksmai byloje negalimi, išskyrus BPK numatytus bylos atnaujinimo atvejus. Nagrinėjamu atveju yra susiformavęs visai kito pobūdžio naujas, tačiau ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei tęsti darbinę veiklą, kuris turėtų būti sprendžiamas ne baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju konkrečias teisines pasekmes žmogui sukelia ne pats jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o sprendimas neišduoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo. Būtent toks sprendimas ir turėtų būti skundžiamas, o skundą nagrinėjantis teismas turėtų spręsti, ar asmuo, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, atitinka ar neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-135-478/2028). Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamasis įsakymas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas, todėl J. S. prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

J. S. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.