Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritaikius BK 64¹ str. 1 d., M. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-30 iki 2014-12-31, skaičiuojant vieną laikinojo sulaikymo parą kaip dvi laisvės apribojimo dienas. Išieškota iš M. K. 23,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 23 d. apie 11.15 val. pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvei Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. paėmęs iš parduotuvės kliento pinigus – 857,37 Lt, neišmušė kasos kvito ir gautus pinigus pasisavino.

Kaip matyti iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo, jis nesutinka su jam paskirta bausme, o tiksliau jos rūšimi ir prašo jam paskirti piniginę baudą, kurią nedelsiant sumokėtų. Nurodo, kad šiuo metu turi išvykti į Angliją, kur yra susiradęs sezoninį darbą (nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. liepos 5 d.). Esant būtinumui elektroniniu paštu galėtų atsiųsti darbo sutartį. Žino, kad išvykdamas į užsienį pažeis jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktą galioti kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, tačiau tai daro dėl svarbios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės ir veikos kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi (nuteistas laisvės apribojimo bausme) ir prašo jam skirti baudą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), įvertinusi nuteistajam paskirtos bausmės rūšį, bei jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad M. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi yra per griežta, dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės keičiama (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pagal BK 178 str. 1 d. asmuo, pagrobęs svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

M. K. už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus, kuri, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui paskirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus.

Šios bausmės rūšį ir dydį apylinkės teismas motyvavo tuo, kad M. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, nedirba, registruotas darbo biržoje, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – atlygino nusikaltimu padarytą žalą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, nuodugniai išanalizavusi visas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į visas apylinkės teismo išdėstytas bausmės skyrimo apeliantui aplinkybes bei įvertinusi M. K. apeliacinio skundo argumentus ir kartu su apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad apeliantas šiuo metu užsienio šalyje yra susiradęs darbą, daro išvadą, kad nuteistajam apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą paskirta įstatymo sankcijoje numatyta antra pagal griežtumą bausmės rūšis – laisvės apribojimas (už šią bausmę griežtesnė bausmė yra tik laisvės atėmimas), šiuo atveju yra per griežta ir dėl to neteisinga. Pirmiau paminėtų duomenų kontekste taip pat pažymėtina, kad M. K. yra jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, parduotuvėje, iš kurios pavogė pinigus, dirbo tris metus, pažeidimų ar drausminių nuobaudų neturėjo, dėl jo, kaip darbuotojo, parduotuvės direktorius nusiskundimų neturi, priešingai, direktorius pirmosios instancijos teismo posėdyje apie nuteistąjį atsiliepė kaip apie gerą darbuotoją, jam asmeniškai pretenzijų neturėjo. Matyti, kad nuteistasis su buvusiu darbdaviu siekė susitaikyti, tačiau nukentėjusioji pusė su tuo nesutiko vien dėl to, kad norėjo pamokyti visus kitus darbuotojus, o ne konkrečiai M. K.. Kaip minėta, M. K. iš parduotuvės pavogtus pinigus grąžino, dėl ko parduotuvei faktinė žala nebuvo padaryta. Taigi aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat įvertinęs M. K. Panevėžio apygardos teismui pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad jis užsienyje yra susiradęs darbą, bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad apeliantui yra būdingas nusikalstamas elgesys, konstatuoja, jog bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė šiuo atveju sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., bus pasiekti M. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus ir švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmę – baudą. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato baudą iki 500 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, kad yra nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. K. skirtinos baudos dydis nustatomas mažesnis nei vidurkis. Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, M. K. pripažino savo kaltę, jam skirtina bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 39,61 Eur priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo už antrinės teisinės pagalbos jam teikimą aukštesnės instancijos teisme.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgus į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeisti.

M. K. pagal BK 178 str. 1 d. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, prilyginant ją 2 MGL baudai, ir laikyti, jog M. K. paskirta 18 MGL, kas sudaro 677,88 Eur, bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad M. K. paskirtą baudą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.