Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-25 · Administracinė byla Nr. I-4695-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
I-4695-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03230-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4695-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03230-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu yra laikomas Vilniaus PN drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose. Pirmame aukšte esančiose pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo įrengti skersiniai ir lygiagretės, skirti mankštai, tačiau Vilniaus PN administracija juos pašalino, nes kiti kaliniai ant jų laipiojo ir taip gadino stogo dangą. Drausmės grupės antrame aukšte įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriuose yra mankštai skirti skersiniai ir lygiagretės. Pareiškėjas mano, kad tokiais savo veiksmais Vilniaus PN jį diskriminuoja.

Atsiliepimas

2. Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) atsakovės atstovas paaiškino, kad Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri bei tvarkingi pasivaikščiojimų kiemai. Kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengtuose pasivaikščiojimų kiemuose buvo įrengtas tam tikras sporto inventorius (prisitraukimų skersiniai bei lygiagretės), tačiau nuteistieji, pasinaudodami minėtu sporto inventoriumi, išpjaudavo pasivaikščiojimo kiemus dengiantį metalinį tinklą, todėl sporto inventorius buvo pašalintas. Atsakovės atstovas nurodė, kad dažnai neleidžiami turėti daiktai buvo permetami ant kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelių stogų, todėl nuteistieji gadino tinklą ir stogelius, siekdami gauti permestus neleistinus daiktus. Sporto inventorius pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuotas, bet nėra privalomas. Nuteistieji neprarado galimybės mankštintis gryname ore, jie turi visas galimybes atlikti atsispaudimus, pritūpimus ar kitus pratimus. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, pabloginančių jo buvimą, nebuvo. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip siekis gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN, pašalinęs sporto inventorių iš kamerų tipo patalpose esančių pasivaikščiojimo kiemelių, atliko diskriminacinius veiksmus.

5. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje, taikant CK 6.250 straipsnį, ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad Vilniaus PN pašalino sporto inventorių, t. y. lygiagretes ir skersinius, iš pasivaikščiojimo kiemelių, skirtų kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems, kai tuo tarpu drausmės grupės nuteistiesiems skirtuose pasivaikščiojimo kiemeliuose sporto inventorius buvo paliktas.

8. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 18 punkte nustatyta, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti.

8.1. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema.

8.2. Pagal Taisyklių 20 punktą pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

9. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistieji, pasinaudodami įrengtu sporto inventoriumi, išpjaudavo pasivaikščiojimo kiemus dengiantį metalinį tinklą tam, kad galėtų iš laisvės gauti ant kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelių stogų permetamus bei draudžiamus turėti daiktus (b. l. 7–10). Be to, byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius, kuris įrengtas prie stogelių, apsaugančių nuo atmosferinių kritulių (b. l. 11–12). Atsižvelgiant į tai, kad kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliuose sporto inventorius buvo pašalintas siekiant prevenciškai užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams atlikti, ir į tai, kad Taisyklėse nėra numatytas privalomas įpareigojimas pataisos įstaigai pasivaikščiojimo kiemuose įrengti sporto inventorių, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi, pareiškėjas, grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus, yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus PN iš pasivaikščiojimo kiemų, skirtų nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, pašalino sporto inventorių, atsižvelgdama į tai, kad būtent šiuose pasivaikščiojimo kiemuose atliekami neteisėti veiksmai, o drausmės grupės nuteistiesiems skirtuose pasivaikščiojimo kiemuose sporto inventorius buvo paliktas, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą įrengti sporto inventorių, o šio inventoriaus pašalinimas buvo atliekamas siekiant užkirsti kelią neteisėtiems nuteistųjų veiksmams, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ar Konvencijos 14 straipsnio prasme.

12. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad Vilniaus PN neatliko diskriminacinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui nebuvo uždrausta sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose ar kitaip mankštintis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, esą jis dėl pašalinto sporto inventoriaus buvo diskriminuojamas, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Byloje nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas