Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Juodkaitei – Garkavei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) vadove, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini) direktore pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams leido bendrovėje dirbti 2018 m. lapkričio 11 d. E. Š. ir 2018 m. lapkričio 16 d. R. K., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) teritorinei įstaigai apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, su R. K. nesudarė rašytinės darbo sutarties. Šiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Be to, A. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pažeidė DK nuostatas, kadangi patikrinus atlikto tyrimo metu gautus bendrovės dokumentus, nustatyta, kad darbuotojų dirbtas laikas viršija maksimalią leistiną 52 val. darbo laiko trukmę per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (pvz. 2018 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis darbuotojams X. M. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. truko 76 val., A. S. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. truko 55 val., R. M. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. truko 55 val.). Taip pat darbuotojas X. M. dirbo nesilaikant minimalaus poilsio reikalavimų, t. y. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. dirbo be poilsio dienų. Tokiu būdu A. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pažeidė DK 115 straipsnio 3 dalies ir 122 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusižengimų neginčija, gailisi dėl to kas įvyko. Paaiškino, jog restoranų verslas yra sudėtingas, sunku surasti tinkamus darbuotojus, todėl R. K. atveju ji buvo pakviesta tiesiog išbadymui, siekiant ją stebėti ir pamatyti, ar ji tinkama šiam darbui. Susiklosčiusi tokia situacija, kad paprastai asmenys, kurie siekia dirbti indų plovėjais, turi problemų dėl įvairių priklausomybių, dėl ko, siekiant išvengti priėmimo į darbo, o po to iškart tokio asmens atleidimo, R. K. ir buvo leista tiesiog pabandyti dirbti. Dėl padavėjos E. Š. A. L. paaiškino, kad su pastarąja darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau dėl žmogiškosios klaidos, t. y. dėl to, kad buhalterija laiku neišsiuntė dokumentų, apie E. Š. įdarbinimą nebuvo laiku informuotas teritorinis VSDFV skyrius. Taip pat teismo posėdžio metu A. L. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, paaiškino, kad restoranų veikla yra sudėtinga, pas juos nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu dirbo tik du šefai, gebantys tinakai ruošti kinišką maistą, vienas iš jų buvo pasiėmęs atostogas, dėl to likęs – X. M., dirbo viršvalandžius savo sutikimu. Dėl kitų darbuotojų, kurie taip pat dirbo viršydami maksimalią leistiną 52 val. darbo trukmę per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, A. L. paaiškino, kad jie taip pat dirbo viršvalandžius savo sutikimu, ar buvo rašytiniai sutikimai, ar buvo apie tokį darbo laiką kas nors įrašyta darbo sutartyse – paaiškinti negalėjo. A. L. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pažeidimai restorane yra pašalinti, priimta daugiau darbuotojų. A. L. nurodė, kad ji kaip bendrovės vadovė prisiima atsakomybę už inkriminuojamus nusižengimus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-2420-2018, kuriame užfiksuotos padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 4); 2018 m. lapkričio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1006-0239 ( b. l. 2-3); VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, jog 2018 m. lapkričio 9 d. SODROS informacinėje sistemoje E. Š. ir R. K. tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 5); 2018 m. lapkričio 11 d. tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 6); 2018 m. lapkričio 16 d. tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 13); E. Š.,, R. M., R. K. paaiškinimais (b. l. 7-9, 14-15, 19); 2018 m. spalio lapkričio mėnesių darbo laiko grafikais (b. l. 16-18), pateikta 2018 m. lapkričio 8 d. darbo sutartimi tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (b. l. 10); 2018 m. lapkričio 16 d. SODROS raštu dėl tarnybinės pagalbos (b. l. 11), buhalterės R. V. el. laišku (b. l. 12) ir kita bylos medžiaga.

Dėl nelegalaus darbo

DK 42 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

2018 m. lapkričio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0239 bei tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuota, kad patikrinimo metu 2018 m. lapkričio 11 d. apie 13.00 val. nuvykus į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) rasta dirbanti padavėja E. Š., kuri nurodė, kad dirba nuo vakar, darbo sutartį pasirašė vakar, tačiau patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, nustatyta, kad bendrovės Sodros sąraše jos nebuvo (b. l. 2-3). Gavus atsakymą iš Sodros Vilniaus skyriaus dėl tarnybinės pagalbos, nustatyta, kad apie E. Š. socialinio draudimo pradžią bendrovėje pranešimas pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. 9.08 val., t. y. po Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) patikrinimo (b. l. 11). E. Š. paaiškinime nurodė, kad padavėjos pareigose pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio 10 d., sutartį pasirašė 2018 m. lapkričio 9 d. (b. l. 7). A. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog su E. Š. pasirašė darbo sutartį, bet patikrinimo metu dar nebuvo pranešę SODRAI, kas būtų buvę padaryta (b. l. 19). Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, jog laiku apie E. Š. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta dėl žmogiškojo faktoriaus. Buhalterės R. V. el. laiške paaiškinta, kad E. Š. įdarbinta nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Bendrovė duomenis buhalterijai pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. ryte, tačiau buhalterė buvo išvykusi, todėl SODRAI duomenis persiuntė sekančią darbo dieną, t. y. pirmadienį, 2018 m. lapkričio 12 d. (b. l. 12).

Be to, 2018 m. lapkričio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0239 bei tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuota, kad pakartotinio patikrinimo metu 2018 m. lapkričio 16 d. apie 11.30 val. nuvykus į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje rasta dirbanti moteris (nešiojanti indus su prijuoste), kuri neprisistatė ir pasakiusi, kad eina paimti dokumentų iš restorano pasišalino. R. K. paaiškino, kad į restoraną atėjo 9.30 val., paprašė ateiti R. M., padėti, kaip ir pirmą kartą iki 9 val. Pirmą kartą gavo 20 Eur, patikrinimo dieną dėl atlygio dar nesutarė, darbo rūbus davė R. M. (b. l. 14). R. M. paaiškinime nurodė, kad virtuvėje norėta priimti naują darbuotoją – R. K., ji turėjo pasibandyti pirmą dieną, darbo sutarties dar nesudarė, direktorė informuota, kad reikia darbuotojų, indų plovėja R. K. pasišalino iš darbo vietos, nes turbūt išsigando (b. l. 15). A. L. paaiškinime nurodė, jog dėl sudėtingos restorano verslo specifikos tenka įsitikinti, kad darbuotojas kurį ketina įdarbinti neturi žalingų įpročių ir sugebės dirbti pozicijoje laikantis tvarkos, grafiko ir pan. Taip buvo R. K. atveju, dėl kurios norėjo įsitikinti, kad ji sugebės dirbti indų plovėjos pareigose (b. l. 19). Pateiktuose įmonės 2018 m. lapkričio mėnesio darbo laiko grafike ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, R. K. nėra (b. l. 16-18).

Iš pateiktų Integracijos su VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. tarp bendrovės darbuotojų E. Š. ir R. K. nėra (b. l. 5).

Nors tiek teismo posėdžio metu, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose A. L. nurodė, jog R. K. nebuvo oficialiai įdarbinta, nes buvo siekiama ją išbandyti, t. y. ar pastaroji sugebės dirbti indų plovėja, tačiau pažymėtina, jog išbadymo, sudarant darbo sutartį sąlygos ir pagrindai yra numatyti DK 36 straipsnyje, kuriam įtvirtinta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tokio išbandymo laikotarpiu darbuotojui turi būti taikomi visi darbo įstatymai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinimuose nurodė, kad R. K. tik bandė dirbti, buvo vertinama, ar ji galės dirbti tokį darbą, tačiau iš R. K. paaiškinimo ir darbo inspektorių tyrimo akto matyti, kad R. K. atliko darbines funkcijas – plovė indus ir tai darė šiame restorane už atlygį jau ne pirmą kartą. Mokymai atlikti darbo funkcijas pasižymi tuo, kad jais nesukuriamas produktas. Tuo tarpu R. K. savo veiksmais kūrė materialinę naudą darbdaviui, paklusdama nustatytai darbo tvarkai. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vertina, kad R. K. darbo faktas 2018 m. lapkričio 16 d. įrodytas. E. Š. atveju pati A. L. pripažino, kad sudarius su E. Š. darbo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė SODRAI apie jos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taigi atsižvelgiant į tai, kad esant darbo sutarties požymiams A. L. leido bendrovėje dirbti 2018 m. lapkričio 11 d. E. Š. ir 2018 m. lapkričio 16 d. R. K., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė SODRAI apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, su R. K. nesudarė rašytinės darbo sutarties, pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kitų darbo įstatymo normų pažeidimo.

2018 m. lapkričio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0239 bei tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, jog darbuotojų dirbtas laikas viršija maksimalią leistiną 52 val. darbo laiko trukmę per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, taip pat darbuotojas X. M. dirbo nesilaikant minimalaus poilsio reikalavimų (b. l. 2-3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog virėjai X. M. ir H. G. dirba trumpą/ ilgą savaitę po vieną. Pažymėjo, kad kinui virėjui X. M. šiuo metu tenka dirbti viršvalandžius be poilsio dienų, nes kitas virėjas pasiėmęs atostogas (b. l. 8, 19).

DK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygu? darbuotoju? keitimąsi pamainomis. Teise? pasirinkti pamaina? per dvi darbo dienas nuo ju? pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metu?, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metu?, jeigu yra tokia galimybė.

Pagal lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad darbuotojų: X. M. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. truko 76 val., A. S. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. truko 55 val., R. M. darbo laikas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. truko 55 val., t. y. pažeidžiant DK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas (b. l. 16-18).

Be to, vadovaujantis DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, jeigu DK normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, t. y. kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju darbuotojas X. M. dirbo nesilaikant minimalaus poilsio reikalavimų, t. y. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. dirbo be poilsio dienų (b. l. 16).

Taigi A. L. pažeidė ir DK 115 straipsnio 3 dalyje ir 122 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas, nustatančias darbo laiko režimą ir minimalius poilsio laiko reikalavimus, ir tokiais veiksmais ji padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, tai, kad nėra duomenų apie jos teistumą ir baustumą administracine tvarka, A. L. yra dirbanti. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 35 str., 38 str., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas

nutaria:

pripažinti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

pripažinti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 80 (aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti A. L. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095184240.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.