- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 2-839-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00525-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- F. K. L.
- Atsakovas
- B. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės F. K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės F. K. L. ieškinį atsakovei B. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė F. K. L. 2017-03-13 pateikė ieškinį (b. l. 1–2) atsakovei B. A. dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi ieškovės F. K. L. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei B. A. atsisakė priimti (b. l. 16). Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia prisiteisti žalą, kurią ji patyrė dėl netinkamo dantų protezavimo, t. y. ieškovė siekia prisiteisti jos sveikatai padarytą žalą, kilusią medicinos įstaigai, pažeidus ieškovės kaip pacientės teises. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽAĮ) 24 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir kad šis ginčas minėtoje komisijoje jau yra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė F. K. L. atskirajame skunde (b. l. 19–20) prašo priimti jos ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei B. A. be pažymos iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos arba prašo, kad pati teisėja priimtų sprendimą dėl ieškovės siuntimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė 2017-03-23 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pažymos, dėl kurios nebuvimo, ieškovės ieškinį atsisakyta priimti. Paprašius parašyti, kodėl ieškovė nėra siunčiama į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ministerijos darbuotoja pasakė, kad raštu nieko nerašys, o į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ieškovė buvo siųsta dar 2012 metais. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2012 metais ieškovės atžvilgiu priėmė sprendimą už akių, pagal atsakovės B. A. atsiųstus medicininius dokumentus. Vėliau ieškovės kreipimaisi dėl siuntimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją būdavo netenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva). Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei B. A. dėl žalos atlyginimo, padarytos pažeidžiant ieškovės, kaip pacientės, teises.PTŽAĮ 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į minėtos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽAĮ 24 str. 8 d.).Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog teisė kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidžiant nustatytas pacientų teises, asmeniui kyla tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja ikiteismine ginčo sprendimo tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Šiame kontekste pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kyla ne nuo kreipimosi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dienos, o nuo šios komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. vien ginčo sprendimo ne teisme procedūros inicijavimas, tinkamai jos neužbaigus, nepatvirtina asmens teisės kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė LSMUL Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus habilituoto daktaro R. K. 2012-02-07 raštą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuris patvirtina apie apeliantės įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos inicijavimą. Dar daugiau, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2014-11-29 apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Dantis“ 295,41 Eur (1 020 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 2 606,58 Eur (9 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, pažeidžiant jos kaip pacientės teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (civlinės bylos Nr. 2-6363-619/2014) (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2014-12-05 nutartimi ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Dantis“ atsisakyta priimti, kadangi ieškovė nepasinaudojo įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Vadinasi, apeliantei apie privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, pateikiant ieškinį, neabejotinai buvo žinoma, tačiau kliūčių, neledžiančių išpsręsti jso ieškino opriėmimo kajsimo, ji nepašalino . Kadangi apeliantė kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad laikėsi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme privalomos tvarkos, teismas pagrįstai tokį apeliantės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo, kad pats teismas inicijuotų procedūrą dėl ieškovės siuntimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisminės valdžios institucijos, pareiga – teisingumo vykdymas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų nustatymu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, teikti įrodymus, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme jau ieškinio priėmimo stadijoje. Todėl apeliantė prašymu apeliacinės instancijos teismui inicijuoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos procedūras nepagrįstai siekia pareigas, išimtinai priklausančias apeliantei, perkelti teismui ir išplėsti šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, o tokie ketinimai įstatymų leidėjo yra draudžiami (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.). Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.