- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-419-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, valstybinė institucija, duodanti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. ieškiniu dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2007-11-23 nutartimi ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: a) ieškovas bendrauja su vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus penktadienį, pristatant į jų gyvenamąją vietą sekmadienio vakare; b) 8 kalendorinės dienos vaikų atostogų metų išdėstomos į 2 savaitgalius birželio mėnesį ir 4 dienas pridedant prie ilgųjų V. Š. atostogų rugpjūčio mėnesį (laikotarpis nuo rugpjūčio 10 iki rugpjūčio 24 dienos); 2) įpareigoti atsakovę netrukdyti vaikams bendrauti su ieškovu visomis telekomunikacinėmis priemonėmis, nekliudyti matytis su vaikais atsakovės gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2007-11-23 nutarties, kuria buvo nustatyta V. Š. bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, be jokių argumentų riboja ieškovo teisę matytis su vaikais, neleidžia vaikams kalbėti telefonu su ieškovu, susitikti atsakovės gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad atsakovė privalo nekliudomai leisti vaikams bendrauti su ieškovu visomis komunikacinėmis priemonėmis. Ieškovo manymu, dėl tokio atsakovės elgesio nukenčia vaikų interesai, nes vaikai patys nori bendrauti su ieškovu, praleisti su juo daugiau laiko. Atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant, kad vaikai nebūtų blaškomi ir galėtų visą savaitgalį praleisti su tėvu, ieškovas norėjo pakeisti Šiaulių apygardos teismo sprendimo 2-ąją dalį ir praleisti kartu su vaikais ne pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, bet kas antrą savaitgalį visus metus. Be to, ieškovas teigė, kad jo atostogų laikas turėtų būti sukonkretintas 8 kalendorines dienas vaikų atostogų metų išdėstant į 2 savaitgalius birželio mėnesį ir 4 dienas pridedant prie ilgųjų ieškovo atostogų rugpjūčio mėnesį. Ieškovo teigimu, nustačius tokią jo bendravimo su vaikais tvarką atsakovės interesai nebus pažeisti, bus užtikrinta vaiko teisė nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei ieškovo teisė ir pareiga bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime.
Atsakovė R. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė: 1) pakeisti ir papildyti ieškovo V. Š. bendravimo su vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2007-11-23 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti tokią bendravimo su jais tvarką: 1.1. V. Š. per mokslo metus (kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų birželio 1 d.) pasiima vaikus kiekvieną antradienį ir penktadienį 16 val. ir grąžina vaikus pas motiną 19 val.; 1.2. V. Š. bendrauja su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ir vaikus grąžindamas į namus pas motiną sekmadienį 17 val.; 1.3. V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas praleidžia kartu su vaikais nuo liepos 8 d. iki liepos 17 d. imtinai – 10 dienų, nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 21 d. imtinai – 10 d., juos pasiimdamas iš motinos 10 val. ir grąžindamas į motinos namus 17 val.; 1.4. V. Š. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nurodytų švenčių antrąją dieną pasiima vaikus iš motinos namų 12 val. ir grąžina į juos 19 val.; 1.5. V. Š. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko bei parvežti iš jų, vaikų buvimo pas jį metu; 1.6. V. Š. įpareigojamas netrukdyti vaikams susitikti su giminaičiais jų viešėjimo Lietuvoje metu, jeigu tai būtų jam priklausomu bendrauti su vaikais metu; 1.7. V. Š. įpareigojamas netrukdyti vaikams eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai jie yra pas jį; 1.8. V. Š. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą, neimti vaikų iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros; 1.9. V. Š. įpareigojamas paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai; 1.10. V. Š. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), jeigu šiomis dienomis ieškovas turės tokią teisę; 2) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo praėjo 2 metai, per kuriuos aiškiai pasirodė nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos trūkumai. Kadangi per šį laiką nusistovėjo ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, ieškovė prašė tik nežymiai šią tvarką pakoreguoti tam, kad ji pilnai tenkintų vaikų interesus ir norus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo V. Š. ieškinį ir atsakovės R. Š. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2007-11-23 nutartimi nustatytos ieškovo V. Š. bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3 ir 4 punktą ir papildė šią tvarką 5-10 punktais bei juos išdėstė taip: „2. Atsakovas V. Š. bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini)8, šeštadienį 10.00 val. ir vaikus grąžindamas į namus pas motiną sekmadienį iki 19 val.; 3. Atsakovas V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas kas antri metai (tai yra kiekvienais poriniais metais) pradedant skaičiuoti nuo 2010 metų praleidžia kartu su vaikais taip : a) nuo liepos 2 d. iki liepos 12 d. – 10 dienų, b) nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 22 d. – 10 dienų; c) tų metų 8 kalendorinės dienos vaikų atostogų metu išdėstomos į 2 savaitgalius birželio mėnesį ir likusias 4 dienas pridedant prie ilgųjų V. Š. atostogų rugpjūčio mėnesį (laikotarpis nuo rugpjūčio 10 iki rugpjūčio 24 d.). Atsakovas V. Š. tų metų atostogų su vaikais metu pasiima juos iš namų pirmąją nurodytų (pasirinktų) atostogų dieną 9.00 val. ir juos grąžina nurodytam laikotarpiui pasibaigus iki 20.00 val. V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas kas antri metai (tai yra kiekvienais ne poriniais metais) pradedant skaičiuoti nuo 2011 metų praleidžia kartu vaikais nuo liepos 8 d. iki liepos 17 d. įskaitytinai – 10 dienų, nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 21 d. įskaitytinai – 10 d.. Tų metų 8 atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleidžia kartu, konkretų laiką V. Š. suderinus prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su vaikų motina R. Š.. Atsakovas V. Š. tų metų atostogų su vaikais metu pasiima juos iš namų pirmąją nurodytų (pasirinktų) atostogų dieną 9.00 val. ir juos grąžina nurodytam laikotarpiui pasibaigus iki 20.00 val. Atostogų metu atsakovas V. Š. turi teisę laisvai keliauti su vaikais. Ieškovė R. Š. įpareigota atsakovui V. Š. perduoti kelionei reikalingus vaikų asmens dokumentus (pvz., pasus, asmens tapatybės korteles, vaiko kelionės dokumentus). Abi šalys leidžia vaikams bendrauti su tėvu ar motina visomis telekomunikacijos priemonėmis, vaikų buvimo su jais metu; 4. Atsakovas V. Š. su vaikais G. Š. ir N. Š. kartu praleidžia šias šventes: Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną. Tomis dienomis vaikai iš namų paimami 10.00 val. ir grąžinami į namus motinai iki 20.00 val. Jei atsakovo V. Š. gimimo diena sutaps su vaikų pamokų ar kitų mokymo užsiėmimų laiku eilinę darbo dieną, jis vaikus vasario 19 d. paims iš motinos 16.00 val. ir grąžins juos iki 20.00 val.; 5. V. Š. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko bei parvežti iš jų, vaikų buvimo pas jį metu; 6. V. Š. leidžia vaikams susitikti su giminaičiais jų viešėjimo Lietuvoje metu, jeigu tai būtų jam priklausomu bendrauti su vaikais laiku, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvui ir vaikams patogiu laiku; 7. V. Š. leidžia vaikams eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai jie yra pas jį; 8. V. Š. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą, neimti vaikų iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros; 9. V. Š. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai; 10. V. Š. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), jeigu šiomis dienomis ieškovas turės tokią teisę, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvui ir vaikams patogiu laiku.“. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovės R. Š. 31 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovas prašė pakeisti jau anksčiau 2007-11-23 nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi tarp tėvų dažnai kyla konfliktai. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nėra geranoriškos tartis dėl vaikų ir tėvo bendravimo, teismas pripažino, jog ieškovo bendravimas su vaikais apsunkintas. Teismas į atsakovės priešieškiniu prašomą nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką atsižvelgė tik iš dalies, kadangi nuo ankstesnės tvarkos nustatymo jau praėjo beveik trys metai ir vaikai tapo didesni. Be to, teismas pripažino, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti ieškovo bendravimo su vaikais laiką. Todėl teismas pakeitė bendravimo su vaikais tvarką ir ieškovui suteikė galimybę daugiau dalyvauti vaikų auklėjime. Tuo pačiu nustatė, kad atsakovė negali daryti kliūčių ieškovui bendrauti su jais mobilaus ryšio priemonėmis bei gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais, taip pat pati pateikti visą turimą informaciją apie vaikus ieškovui. Teismas suteikė ieškovui galimybę skirtingai bendrauti su vaikais vasaros atostogų metu kas antri metai, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos. Todėl nustatė, kad ieškovas vasaros metu bendrauja su vaikais pagal vieną grafiką poriniais metais, o pagal kitą grafiką ne poriniais metais. Teismas atmetė ieškovo prašymą nekliudyti jam bendrauti su vaikais atsakovės gyvenamojoje vietoje, išskyrus pasiimant vaikus, kadangi dėl įtemptų šalių santykių kol kas toks įpareigojimas būtų neatitinkantis vaikų interesų. Nurodydamas, kad dėl laiko trukmės jokie pakeitimai nereikalingi atsižvelgiant į vaikų amžių, tačiau numatant iki kada vaikai turi būti grąžinti į gyvenamąją vietą, teismas atmetė atsakovės prašymą trumpinti ieškovo bendravimo su vaikais laiko trukmę. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo: 1) panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad „2 p.“ V. Š. bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus G. Š. ir N. Š. šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas į namus pas motiną sekmadienį iki 19.00 val., ir priimti naują sprendimą – V. Š. bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus G. Š. ir N. Š. penktadienį 16.00 val. ir grąžindamas į namus pas motiną sekmadienį iki 19.00 val.; 2) panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad „V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas kas antri metai (t.y. kiekvienais neporiniais metais) pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. praleidžia su vaikais: a) nuo liepos 8 d. iki liepos 17 d. – 10 dienų; b) nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 21 d. – 10 d.; c) Tų metų 8 atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleidžia kartu, konkretų laiką V. Š. suderinus prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su vaikų motina R. Š., ir priimti naują sprendimą – V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas kas antri metai (t.y. kiekvienais neporiniais metais) pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. praleidžia su vaikais: a) nuo liepos 8 d. iki liepos 17 d. – 10 dienų; b) nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 21 d. – 10 d.; c) tų metų 8 kalendorinės dienos vaikų atostogų metu išdėstomos į du savaitgalius birželio mėnesį ir likusias keturias dienas pridedant prie ilgųjų V. Š. atostogų rugpjūčio mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas ieškinyje vieną iš reikalavimų nurodė, jog pastarajam būtų suteikta teisė bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus penktadienį ir grąžinant juos sekmadienį. Teismas nepagrįstai šio prašymo dalyje dėl vaikų pasiėmimo penktadienį netenkino ir nustatė teisę vaikus pasiimti tik šeštadienį, grąžinant juos motinai sekmadienį. Tokiu sprendimu pažeidžiamos ne tik tėvo V. Š. teisės, t.y. turėti daugmaž vienodą teisę matytis ir bendrauti su vaikais kaip ir vaikų motina, bet galimai pažeidžiama ir vaikų teisė bendrauti su tėvu, turėti emociškai ramią aplinką. Pagal Šiaulių apygardos teismo 2007-11-23 nutartimi nustatytą tvarką V. Š. per vaikų mokslo metus vaikus pasiima kiekvieną antradienį ir penktadienį 16.00 val. ir grąžina juos į namus 20.00 val.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-02 sprendimu nustatyta V. Š. teisė kas antrą mėnesio savaitgalį vaikus pasiimti šeštadienį 10.00 val. (kai tėvas bendrauja su vaikais savaitgaliais). Todėl kas antrą savaitę susidaro sekanti situacija: tėvas vaikus pasiima penktadienį 16.00 val. ir privalo vaikus grąžinti to paties penktadienio 20.00 val. Šeštadienį ryte tėvas vėl turi nuvykti pasiimti vaikus 10.00 val. ir tada jau kartu su vaikais praleisti savaitgalį, t. y. penktadienio vakare vaikai vežami į jų motinos gyvenamąją vietą tikslu permiegoti, o ryte vėl tėvas vyksta juos pasiimti. Tokiais veiksmais drumsčiama vaikų ramybė, vaikams per vieną vakarą be jokio pagrįsto pagrindo priverstinai keičiama aplinka, kai tuo tarpu vaikai jau ramiai penktadienio vakarą galėtų kartu leisti su tėčiu. Todėl dėl vaikų ramesnės psichologinės būsenos, patogumo vaikams, vaikų tėvui bei motinai ir tikslinga nustatyti teisę vaiku tėvui kas antrą savaitę bendrauti su vaikais pasiimant juos penktadienį 16.00 val. ir grąžinant motinos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį 19.00 val.
2. Teismas taip pat nustatė, kad V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas kas antri metai (t.y. kiekvienais neporiniais metais) pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. praleidžia su vaikais nuo liepos 8 d. iki liepos 17 d. – 10 dienų; b) nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 21 d. – 10 d. c) Tų metų 8 atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleidžia kartu, konkretų laiką V. Š. suderinus prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su vaikų motina R. Š.. Sprendimas dalyje, kuria nustatyta, kad „Tų metų 8 atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleidžia kartu, konkretų laiką V. Š. suderinus prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su vaikų motina R. Š.“, faktiškai vykdant sprendimą gali pažeisti ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir vaikų tėvo teises. Tą leidžia teigti byloje nustatytos aplinkybės dėl vaikų tėvų tarpusavio santykių. Siekiant išvengti tėvų nesutarimų ateityje, tikslinga sprendimą toje dalyje konkretizuoti, tėvo bendravimo su vaikais laikotarpį (8 kalendorinės dienos) labiau apibrėžti, t.y. nustatyti, kad tų metų 8 kalendorinės dienos vaikų atostogų metu išdėstomos į du savaitgalius birželio mėnesį ir likusias keturias dienas pridedant prie ilgųjų V. Š. atostogų rugpjūčio mėnesį, t. y. nustatyti analogišką tvarką kaip teismo sprendimu nustatyta ir poriniais metais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo V. Š. apeliacinį skundą atsakovė R. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Teismas visiškai pagrįstai netenkino V. Š. prašymo dalyje dėl vaikų pasiėmimo penktadienį ir nustatė teisę vaikus pasiimti tik šeštadienį, grąžinant juos motinai sekmadienį. Tokiu sprendimu nepažeidžiamos V. Š. teisės, t. y. teisė turėti daugmaž vienodą teisę matytis ir bendrauti su vaikais kaip ir vaikų motina, bei vaikų teisės bendrauti su tėvu, turėti emociškai ramią aplinką, nes: 1) tokia tvarka bendrauti su tėvu pageidauja patys vaikai; 2) ieškovas neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros jų buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu; 3) buvimo pas ieškovą metu vaikai išsimuša iš įprastinės dienos tvarkos.
2. Teismas atsižvelgė į šalių norus, sprendžiant bendravimo su vaikais atostogų metu klausimą, nustatydamas, jog vienais metais bendraujama vienokia tvarka, kitais – kitokia. Tokiu būdu, tinkamai atsižvelgta į ieškovo, atsakovės ir vaikų interesus. Atsakovės manymu, teismo sprendimas šioje dalyje ieškovo netenkina vien todėl, jog teismas įpareigojo jį su atsakove derinti bendravimo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis šalių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Todėl nustatant bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaikų auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vaikams yra vertybė, kurią turi užtikrinti abu vaiko tėvai, neperkeldami savo santykių sudėtingumo į bendravimo su vaikais tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų buvimas su tėvu kenktų jiems ir jų sveikatai, kad tėvas neužtikrintų vaikų priežiūros, maitinimo. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaikų interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu, o ieškovas neįrodė, kad vaikų nuolatinis ir reguliarus gyvenamosios vietos, miegui skirtos patalpos bei supančios aplinkos keitimas neigiamai paveiktų jų psichinę sveikatą. Priešingai, kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka orientuota daugiau į jo paties interesus ir ambicijas, o ne vaikų interesus. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, nesuteikianti nė vienai šaliai jokių prioritetų.
Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu faktiškai nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri ieškovui leidžia maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovo teigimu, kas antrą savaitę susidaro sekanti situacija: tėvas vaikus pasiima penktadienį 16.00 val. ir privalo vaikus grąžinti to paties penktadienio 20.00 val. Šeštadienį ryte tėvas vėl turi nuvykti pasiimti vaikus 10.00 val. ir tada jau kartu su vaikais praleisti savaitgalį, t. y. penktadienio vakare vaikai vežami į jų motinos gyvenamąją vietą tikslu permiegoti, o ryte vėl tėvas vyksta juos pasiimti. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tėvui faktiškai yra suteikiama tik teisė nustatytu laiku matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau tai nėra jo prievolė nustatytą dieną vaikus pasiimti. Be to, kaip minėta aukščiau, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl tai savo ruožtu lemia, kad vaikai daugiau laiko praleis motinos namuose.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo nustatytas įpareigojimas atostogų laiką suderinti prieš 14 dienų su vaikų motina R. Š. gali pažeisti ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir vaikų tėvo teises. Pripažintina, kad vaikų motina turi teisę iš anksto žinoti, kada apeliantas planuoja atostogauti su vaikais. Tokiu būdu nebūtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas jos atžvilgiu. Atsižvelgiant į apelianto teiginius, kad tokia tvarka tik inicijuos naujus nesutarimus tarp tėvų, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi būti geranoriškos sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ir tik taip bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skirtingus vaikų tėvo bendravimo grafikus poriniais ir neporiniais metais.
Šiuo atveju nėra pažeidžiamas šalių lygių galimybių principas, nes šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą. Siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir keisti ją apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindu netikslinga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš ieškovo priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos atsakovei bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b. l. 142, 146).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 4,25 Lt (keturis litus 25 centus) pašto išlaidų valstybei.