Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Marijampolės pataisos namams (toliau – ir MPN), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. buvo etapuojamas (konvojuojamas) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Marijampolės pataisos namus netinkamomis sąlygomis. Dėl netinkamų etapavimo sąlygų jis gydosi iki šiol. Jo nuomone, netinkamos etapavimo sąlygos pasireiškė tuo, kad „ypatingos paskirties būrio“ nurodymu dėl nepateisinamai agresyvaus ir grasinančio jų elgesio buvo priverstas asmeninius daiktus statyti į purvą ir balą. Pristatytas į Marijampolės pataisos namus, buvo priverstas laukti dvi valandas lauke, esant minusinei temperatūrai ir šaltam vėjui bei šlapdribai. Teigia patyręs psichologinį spaudimą, buvo bauginamas, jam grasinama susidorojimu, todėl negalėjo pasiimti pirštinių ir kepurės. Nurodo, kad sunkiai serga, yra neįgalus. Bandant paimti nuskausminančius vaistus dėl priepuolio, gavo smūgį per kojas nuo „ypatingos paskirties būrio“ pareigūno. Atpažinti pareigūno negali, nes visi pareigūnai buvo su kaukėmis ant galvos. Tokį psichologinį ir fizinį spaudimą turėjo kentėti visą laiką, kol bus patikrinti visi nuteistieji. Kreipėsi į pareigūną, kad išvestų į tualetą, tačiau jam griežtai atsakyta negalima.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 11–17) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. organizavo ir vykdė neplaninį konvojų iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus, konvojuodama pareiškėją nurodytu maršrutu. Neplaninis konvojus atvyko 11.10 val. į Lukiškių TI-K. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras. Priimant asmenis konvojuoti, konvojaus viršininkas informavo perspėjo juos, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius konvojuojamuosius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Neplaninis konvojus išvyko 15.30 val. iš Marijampolės PN teritorijos. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų dėl konvojuotus asmenys konvojavimo priimančiam įstaigos budėtojui E. A. (anspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“). Apie minėtas faktines aplinkybes liudijai įrašai konvojaus dokumentuose ir konvojaus viršininko tarnybiniame pranešime.

Pažymi, kad 2019 m. vasario 12 d. neplaninį konvojų vykdė Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, o ne Viešojo saugumo tarnybos ypatingos paskirties būrys. Pareigūnai nedėvėjo asmens apsaugos priemonių bei kaukių. Konvojuojamųjų priėmimą iš neplaninio konvojaus vykdė Marijampolės PN budėtojo vadovaujami pareigūnai. Marijampolės PN teritorijoje viešojo administravimo funkcijas atlieka Marijampolės PN pareigūnai.

Iš konvojaus viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val., o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2 val.). Šias aplinkybes patvirtina ir esantis įrašas Kelionės žurnale. Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnų elgesio.

Pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnyba su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, todėl jokie tarnybiniai patikrinimai neatlikti, neesant duomenų apie pareigūnų galimai padarytus tarnybinius nusižengimus.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada (kokio konvojavimo metu) ir kokius, galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė. Pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra abstraktūs, jame nebuvo nurodytos detalizuotos ir individualizuotos konvojavimo įvykių aplinkybės. Atsakovės atstovo manymu, toks pareiškėjo reikalavimų pateikimas abstrakčiai bei deklaratyviai apibūdinant svarbias ginčo aplinkybes, nurodant reikalavimų pagrindą, nevykdant įstatymų nustatytos pareigos detalizuoti skundžiamų sąlygų vertintinas kaip galimas piktnaudžiavimas proceso šalies teisėmis, pažeidžiant proceso šalių lygybę proceso metu, kadangi Tarnyba neturi lygių galimybių prieštarauti pareiškėjo nekonkretiems teiginiams ir lygiaverčiai pariteto pagrindais dalyvauti rungimosi procese.

Įtraukta į bylos nagrinėjimą atsakovė atstovė Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 80, 121–125) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atvykus Viešojo saugumo konvojaus transportui į pataisos namų teritoriją, naujai atvykę nuteistieji, išlipę iš konvojaus automobilių, buvo išrikiuoti lauke prie įėjimo. Sutikrinus naujai atvykusius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto po patikrinimo buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją, po kurios nuteistieji buvo patalpinti į jiems paskirtas kamerų tipo kameras. Nuteistųjų priėmimo metu, nuteistiesiems išreiškus norą pasinaudoti tualetu iki tol, kol jie bus paskirti į kameras, buvo suteikta kiekvienam nuteistajam. Nuteistųjų priėmimo į pataisos namus ir jų paskirstymo į kameras procedūra truko iki 16.50 val. Priėmimo ir paskirstymo metu, nusiskundimų iš nuteistųjų dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti tualetu gauta nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjui išreiškus norą pasinaudoti tualetu, jis pareigūnų buvo palydėtas į tualetą, kaip ir daugelis naujai atvykusių nuteistųjų. Iš pareiškėjo asmeniškai nusiskundimų priėmimo metu gauta nebuvo.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kur laikyti nuteistuosius, kai vyksta priėmimo procedūra, todėl teigia, kad pareiškėjo teisės dėl priėmimo procedūros nebuvo pažeistos, kadangi pareiškėjas nesikreipė nei į prižiūrintį specialistą dėl netinkamos priėmimo procedūros, nei į Marijampolės PN administraciją. Į Marijampolės PN psichologus nėra kreipęsis. 2019 m. vasario 12 d. nesikreipė ir į sveikatos priežiūros specialistus. Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. Marijampolėje buvo +3 laipsniai šilumos, kritulių nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pretenzijų Viešojo saugumo tarnybai neturi. Teigia, kad jis žalą patyrė dėl „ypatingos paskirties būrio“ pareigūnų netinkamo elgesio su juo. Pažymėjo, kad „ypatingos paskirties būrio“ pareigūnai dėvėjo veidus dengiančias kaukes ir šalmus. Reikėjo 3 valandas laukti šaltyje.

Atsakovės atstovas iš esmės palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui nėra konstatuotas joks sveikatos sutrikimas ar pasekmės, kurias galima būtų sieti su ginčo konvojumi. Pažymėjo, kad priimant nuteistuosius konvojuoti kartu teikiama užklijuota asmens byla su ant jos esančia pažyma. Pažymoje buvo medicinos darbuotojų įrašas, kad konvojuoti galima, jokių kitų įrašų nebuvo. Pažymėjo, jog nei vienas iš konvojaus pareigūnų konvojaus metu nedėvėjo kaukių. Be to, nei konvojaus metu, nei po jo pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad buvo konvojuojamas kartu su pareiškėju toje pačioje transporto priemonėje gretimoje automobilio kameroje. Atvykus į Marijampolės PN, nuteistieji buvo perduoti ne Marijampolės PN, o „ypatingos paskirties būriui“. Nuteistieji buvo sustatyti eile ir į Marijampolės PN buvo priimami po vieną. Nuteistųjų perdavimas truko ilgai, apie 2 ar 3 valandas. Jiems teko stovėti šaltyje, o daiktus statyti ant žemės į balas, neleido pasinaudoti tualetu. Eilėje „ypatingos paskirties būrio“ pareigūnai (su kaukėmis ir šalmais) nuteistiesiems neleido kalbėtis, atsisukti, stumdė ir rodė, į kurią pusę žiūrėti, grasino.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas E. M. (E. M.) parodė, kad pareiškėjas ir jis buvo konvojuoti toje pačioje transporto priemonėje. Iki konvojavimo su pareiškėju jie nebuvo pažįstami. Pareigūnai buvo su kaukėmis. Pareigūnai jam atrodė grasinančios išvaizdos. Atvykus į Marijampolės PN, nuteistiesiems reikėjo ilgai laukti lauke šaltyje, neleido pasinaudoti tualetu. Buvo žvarbu, o jie negalėjo apsirengti savo rūbų.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad buvo konvojuotas kartu su pareiškėju, sėdėjo kitoje automobilio pusėje. Pareiškėjas buvo šiek tiek jam matomas. Ar pareiškėjas teikė prašymus konvojaus pareigūnams, negirdėjo ir nematė. Atvykus į pataisos namus, teko ilgai laukti eilėje šaltyje, pareigūnai buvo su kaukėmis, neleido kalbėtis, dairytis. Pareigūnai grasino. Jis stovėjo per 2 nuteistuosius nuo pareiškėjo. Girdėjo, kad pareiškėjui grasino ir po to girdėjo, kad tikriausiai jam trenkė. Mano, kad trenkė greičiausiai pareiškėjui, nes jis aimanavo. Už jo stovėjusių dviejų nuteistųjų nepažįsta.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas A. Č. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo įprasta darbo diena. Tą dieną buvo organizuojamas neplaninis konvojus. Pažymėjo, kad konvojaus pareigūnai nedėvi kaukių ar šalmų. Konvojaus transporto priemonės niekas nelydėjo.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas D. L. parodė, kad nuteistieji konvojuojami dažnai, todėl nepamena šio konkretaus konvojaus. Pareigūnai konvojaus metu nedėvi kaukių ar šalmų. Konvojų gali lydėti specialus būrys. Prieš priimant nuteistuosius į konvojaus automobilį, jiems leidžiama pasinaudoti tualetu. Tarpiniuose sustojimuose taip pat. Atvykus į pataisos namus sutikrinti nuteistieji pavardėmis perduodami pataisos namų administracijos žiniai, konvojaus pareigūnai nelaukia, kol nuteistieji patikrinami (apžiūrimi jų daiktai). Patvirtino, kad Marijampolės PN konvojaus pareigūnai nuteistuosius palieka kieme.

Teismo posėdyje 2019-10-22 liudytojas R. L. parodė, kad vasario 12 d. vyko konvojus iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK. Konvojus vyko įprastine tvarka. Nuteistieji buvo vežami dvejomis transporto priemonėmis. Konvojus palydos neturėjo. Pareigūnai kaukių nedėvėjo. Atvykus į Marijampolės PN, nuteistieji buvo perduoti Marijampolės PN žiniai. Konvojaus pareigūnai nelaukia, kol nuteistieji yra patikrinami.

Teismo posėdyje 2019-11-28 liudytojas A. S. parodė, kad buvo konvojuotas kartu su pareiškėju vasario 12 d., kitoje transporto priemonėje nei pareiškėjas. Atvykus į Marijampolės PN, stovėjo eilėje šalia pareiškėjo. „Specialus būrys“ pareiškėjui nurodė padėti „tašę“ ant žemės. Pareiškėjas nenorėjo statyti, nes ant žemės buvo šlapia. „Specialus būrys“ vis tiek nurodė statyti „tašę“ ant žemės. „Specialus būrys“ neleido tarpusavyje kalbėtis, dairytis. Kai pareiškėjas norėjo kažką paimti iš „tašės“, „specialus būrys“ spyrė jam į koją. „Specialus būrys“ dėvėjo kaukes ir su savimi turėjo specialias priemones. Be to, „specialaus būrio“ pareigūnai 2,5 valandos neleido jų į tualetą. Jie 2,5 val. laukė šaltyje.

Teismo posėdyje 2019-11-28 liudytojas E. A. parodė, kad jis Marijampolės PN dirba vyr. specialisto pareigose budinčioj pamainoje. Vasario 12 d. pamena, nes į Marijampolės PN iš Lukiškių TI-K buvo atvežti virš trisdešimt nuteistųjų, kurie nuteisti bausmę atlikti kalėjimo režimo sąlygomis. Viešojo saugumo tarnyba bendru konvojumi, keliomis transporto priemonėmis atvežė nuteistuosius. Nuteistieji buvo išlaipinti PN teritorijoje, kur įprastai sutinkami naujai atvykę nuteistieji. Nuteistieji buvo kviečiami į vidų sutikrinamos jų tapatybės, po to kas turėjo aparatūros (radiją ir pan.) pridavė ją. Patvirtino, kad nuteistieji buvo eile sustatyti lauke ir ten išbuvo 2 ar 3 valandas. Pareigūnas nurodė, kad kieme nuteistuosius saugojo Marijampolės PN pareigūnai ir jis tiksliai nežino, ar Kalėjimo departamento prevencinės grupės pareigūnai ar viešojo saugumo pareigūnai, kurie dėvėjo kaukes ir turėjo specialiąsias priemones. Paaiškino, kad tai yra normalu, nes konvojuoti asmenys nuteisti bausmę atlikti kalėjimo režimo sąlygomis, o be to buvo organizuotas neplaninis konvojus. Paaiškino, kad, kol vyksta tapatybių sutikrinimai ir aparatūros pridavimas, nuteistiesiems neleidžiama eiti į tualetą, tačiau po to, kai nuteistieji laukė, jie turėjo prieiti prie pareigūno ir pastarasis galėjo juos po vieną nuvesti į tualetą. Nurodė, kad šiuo atveju (vasario 12 d.) jis pamena, kad daugelis iš nuteistųjų prašėsi ir naudojosi tualetu. Liudytojas pažymėjo, kad kiekvieno specialių priemonių panaudojimo atveju visada yra informuojamas budintis vyr. specialistas budinčiai pamainai, surašomi specialiųjų priemonių panaudojimo aktai ir tarnybiniai pranešimai. Šio konvojaus metu tokio atvejo, kad būtų panaudotos specialios priemonės, jis nematė ir negirdėjo, niekas tokių dokumentų nepildė. Nuteistieji neteikė skundų, kad jie butų buvę mušami ar kitaip engiami. Be to, panaudojus specialias priemones, kovinius veiksmus prieš nuteistąjį visada po to nuteistąjį tą pačią dieną apžiūri medikai. Tokios tvarkos laikomasi griežtai. Šio konvojaus metu tokio atvejo, kad būtų panaudotos specialios priemonės nebuvo, todėl jis tiksliai, kada nuteistieji buvo apžiūrėti medikų negalėjo įvardinti.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo ir perdavimo sąlygų 2019 m. vasario 12 d. Byla nagrinėjama pareiškėjo pareikšto skundo ribose.

Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas 2019 m. vasario 12 buvo konvojuojamas neplaninio konvojavimo maršrutu: Lukiškių TI-K – Marijampolės PN (b. 1. 18).

Nustatyta, kad 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime Tarnybos pareigūnas R. L. yra nurodęs, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai D. S. ir J. M. privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo bei kad priimant asmenis konvojuoti, jis informavo konvojuojamus asmenis, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Konvojuojamųjų asmens bylos pažymose nebuvo nuorodų apie atskirą asmens konvojavimą nuo kitų konvojuojamųjų. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius konvojuojamuosius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji asmenys perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo konvojuotus asmenys priimančiam įstaigos budėtojui. Tai patvirtina antspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“, 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 20, 22).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009). Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Įvertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo ar konvojavimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą jo manymu netinkamų kalinimo ar konvojavimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas konvojavimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas sąlygas), institucijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios konvojavimo ar nuteistųjų perkėlimo/perdavimo aplinkos užtikrinimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja nuo 2015-07-01 galiojančios redakcijos Konvojavimo taisyklės, patvirtintos 2005 m. liepos 29 d. teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro bendru įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojaus rūšys nurodytos Taisyklių 4 punkte.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad konvojaus pareigūnai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, neleido jam pasinaudoti tualetu, atvykus į Marijampolės PN, 2-3 valandas laikė šaltyje, jam darė psichologinį spaudimą ir prieš jį naudojo fizinį smurtą.

Pagal 221 punktą, konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

2019 m. vasario 10 d. kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl galimai netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Priešingai, įvykių konvojavimo metu ir priimtų sprendimų skiltyje pažymėta, kad neplaninio konvojavimo metu nieko neįvyko.

Iš teismui pateikto 2019 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl neplaninio konvojaus pažymėta, kad Atvykus į Lukiškių TI-K pradėjo asmenų priėmimo konvojuoti iš Lukiškių TI-K procedūrą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis. Perimant kovojamuosius perspėjo juos, kad jie pereina konvojaus žinion, taip pat įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų perimtų konvojuojamų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas liudijantis, kad konvojuojamo sveikata leidžia asmenį konvojuoti. Visiems konvojuojamiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Priimant konvojuoti, kelionės metu iš konvojuojamųjų jokių prašymų, skundų negauta (b. l. 22).

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjas nebuvo vedamas į tualetą ar jam buvo atsisakyta leisti į tualetą, teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, pažymi, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtino, jog konvojuojamieji jų prašymu buvo išvedami į tualetą konvojavimo metu, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nė vienas liudytojų taip pat nepatvirtino, jog pareiškėjas prašėsi į tualetą, tačiau jam buvo atsakyta, nesudarant galimybės atlikti gamtinius reikalus. Liudytojai E. M. ir A. K. nurodę, kad pareigūnai neleido pasinaudoti tualetu, kalbėjo apie save, o ne pareiškėją, nes E. M. nurodė, jog iki konvojaus apskritai pareiškėjo nepažinojo, o A. K. abstrakčiai parodė, kad „jiems“ neleido pasinaudoti ir kalbėti. Tuo tarpu pareigūnų parodymai nuoseklūs ir vieningi, kad visiems nuteistiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu, tiek laipinant į konvojavimo priemonę, tiek ir atvykus į paskirties vietą.

Konvojavimo taisyklių 139-141 punktuose nurodyta, kad konvojui atvykus į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, teritorinės policijos įstaigos areštinę, teismą ar kitą pasikeitimo konvojuojamaisiais punktą ir iš jo išvykstant, konvojaus viršininkas apie tai privalo radijo, mobiliojo arba kitomis ryšio priemonėmis pranešti įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojui ar vadovui. Gautus pranešimus apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo punktus ir išvykimą iš jų įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojas ar vadovas įrašo į Konvojaus viršininko pranešimų apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo (paskirties) punktus ir išvykimą iš jų apskaitos žurnalą (12 priedas). Konvojus, vykdamas nustatytu konvojavimo maršrutu per miestus ir rajonų centrus, turi turėti šių administracinių teritorinių vienetų teritorinių policijos įstaigų radijo ryšio veikimo kanalų bei šaukinių ir tų teritorinių policijos įstaigų budėtojų telefonų numerių sąrašus.

Iš konvojaus viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val., o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2-3 val. Šias aplinkybes patvirtina ir esantis įrašas kelionės žurnale (b. l. 42). Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Skunde pareiškėjas nekonkretizuoja pareigūnų pavardžių, kurie su juo netinkamai elgėsi, nenurodė, kokio pobūdžio grasinimų iš jų sulaukė, kuo konkrečiai pasireiškė jam daromas psichologinis spaudimas. Pareiškėjo teiginiai apie fizinio smurto jo atžvilgiu naudojimą taip pat nepasitvirtino, jų nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojo V. V. parodymai, kad galimai per du nuteistuosius nuo jo stovėjusiam pareiškėjui buvo trenka, nes jis aimanavo, nėra pakankami tokiam faktui nustatyti, kadangi to paties įvykio metu dalyvavę kiti nuteistieji nepatvirtino tokios faktinės aplinkybės, jokie konvojavimo ar nuteistųjų perdavimo dokumentai taipogi to nepatvirtina, taip pat ir paties nuteistojo pateikti jo asmens sveikatos dokumentai. Taip pat teismas laiko nepatikimais ir liudytojo A. S. parodymus dėl šios aplinkybės (spyris į koją), kadangi jie nekonkretūs ir nepatvirtinti kitais byloje esančiais rašytiniai įrodymais, be to, nuteistasis konvojuotas kita transporto priemone. Pats pareiškėjas tik 2019-03-05 apsilankęs pas gydytoją nurodė tik skausmą pilvo srityje, o ne kojoje, duomenų, jog anksčiau būtų kreipęsis į gydytojus, nėra. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laiko neįrodytais.

Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad atvykus Viešojo saugumo konvojaus transportui į pataisos namų teritoriją, naujai atvykę nuteistieji, išlipę iš konvojaus automobilių, buvo išrikiuoti lauke prie įėjimo. Sutikrinus naujai atvykusius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto po patikrinimo buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją, po kurios nuteistieji buvo patalpinti į jiems paskirtas kamerų tipo kameras. Nuteistųjų priėmimo metu, nuteistiesiems išreiškus norą pasinaudoti tualetu iki tol, kol jie bus paskirti į kameras, buvo suteikta kiekvienam nuteistajam. Nuteistųjų priėmimo į pataisos namus ir jų paskirstymo į kameras procedūra truko iki 16.50 val. Priėmimo ir paskirstymo metu, nusiskundimų iš nuteistųjų dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti tualetu gauta nebuvo.

Nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo jose tvarka aprašyta aktualios ginčui redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (54-67 p.), patvirtintose 2003 m. liepos 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 194. Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pagal 62 punktą Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jų medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros rezultatai įrašomi į Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (statistinės apskaitos forma Nr. 025/a). Esant poreikiui, atvykę į pataisos įstaigas nuteistieji higieniškai švarinami, sudaroma galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jų rūbai. Po medicininės apžiūros ir, jei reikia, asmens higienos procedūrų nuteistieji uždaromi į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra (192 p.). Nuteistąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri sveikatos priežiūros specialistas ir išrašo pažymėjimą apie nuteistojo kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal nuteistojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, datą, laiką ir vietą. Sveikatos priežiūros specialistas daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame šių taisyklių 263 punkte, ir apie tai praneša pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, o kai jo nėra, – kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui (262 p.).

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, kad nuteistieji nepateisinamai ilgą laiką virš 2 val. vasario mėnesį, esant minimaliai teigiamai temperatūrai lauko sąlygomis laukė eilėje jų priėmimo į pataisos įstaigą procedūros. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Nors teisės aktai ir nenumato perdavimo/priėmimo procedūros trukmės ir sąlygų, tačiau atsižvelgiant į bausmių vykdymo humanizmo principą (Bausmių vykdymo kodeksas 7 str.), teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą (BVK 9 str.), teismas negali laikyti, jog pareigūnų veiksmai dėl šios aplinkybės atitiko bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigą, buvo tinkamai koordinuoti ir suderinti tam, kad išvengti ilgo nuteistųjų laukimo žiemos metu lauko sąlygomis. Dėl to konstatuotini neteisėti veiksmai neužtikrinant pagal higienos normas priimtinos asmenims temperatūros priėmimo į pataisos įstaigą laukimo metu.

Tačiau vien neteisėtų veiksmų nustatymo nepakanka tam, kad būtų konstatuota valstybės civilinė atsakomybė. Pareiškėjas privalo įrodyti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjas nurodė, kad teko ilgai laukti eilėje dėl ko skaudėjo (duomenys neskelbtini), patyrė psichologinį spaudimą, smūgį per kojas, priepuolį. Pažymėtina, kad iš medicininių pareiškėjo dokumentų matyti, kad po 2019 m. vasario 12 d. konvojaus pareiškėjas pirmą kartą lankėsi pas gydytoją 2019 m. kovo 5 d. (po 21 paros) ir skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais (duomenys neskelbtini) srityje, atsisakė vykti į laisvės atėmimo vietų ligoninę (b.l.3). Vėliau dėl tos pačios priežasties lankėsi pas gydytoją 2019 m. kovo 13 d., balandžio 10 d.ir t.t. Kaip pats nurodo pareiškėjas, dar iki įvykio turėjo (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, konvojavimo metu nebuvo nurodyta jokių pareiškėjo ypatingos priežiūros ar konvojavimo sąlygų. Byloje yra sveikatos priežiūros specialistų pažymos, kad nuteistasis dėl sveikatos į specialistus po konvojavimo nesikreipė (b.l.130-131). Tad konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir skausmais dėl jos atsirado ir yra priežastiniame ryšyje su 2019 m. vasario 12 d. konvojavimo aplinkybėmis. Teismo vertinimu pareiškėjo patirti laukimo nepatogumai neviršijo perdavimo procedūros laukimo nepatogumų ribos tiek, kad konstatuoti neturtinės žalos buvimą, įvertinus, jog nėra jokių faktinių duomenų, jog po laukimo nuteistasis realiai patyrė kokius nors sveikatos negalavimus.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, nenustačius neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, pareiškėjui neįrodžius priežastinio ryšio tarp bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir pareiškėjo įvardijamos neturtinės žalos,- nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Pats savaime asmens konvojavimas (ginkluotas asmens saugojimas ir palydėjimas) sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau nenustatyta byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo konvojavimo sąlygos būtų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas Tarnyba prašo priteisti iš pareiškėjo 35,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl pareigūnų kelionės į teismo posėdį iš Kauno į Vilnių ir atgal (b. l. 154-160). Pateikiami šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Šios išlaidos galėtų būti priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų bylos nagrinėjimo išlaidų rūšies (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Taip pat numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vertinant prašomų atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad institucijos pareigūnų vykimas į teismo posėdį įeina į institucijos vykdomas funkcijas, pareigūno pareigas, todėl būtų neteisinga iš pareiškėjo priteisti liudytojų vykimo iš procesą išlaidas, kurioms gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 4 d.). Duomenų, kad šias išlaidas būtų asmeniškai patyrę liudytojais apklausti asmenys, nepateikta.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą.

Atmesti atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą priteisti iš pareiškėjo bylos nagrinėjimo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.