Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau –Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji nubausta už tai, kad būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore ir darbdavio atstove, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28, leido atstovauti prokuristui V. Š. bendrovę ne tik teisiniais veiksmais, bet ir atlikti veiksmus, susijusius su bendrovės pajamų uždirbimu, kuriuos galėjo atlikti tik įmonės darbuotojas, nepasirašiusi su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikusi jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavusi tapatybę patvirtinančio dokumento ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. Š. priėmimą į darbą, kuris nustatytu laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28 teikė valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas, nors šiuos veiksmus galėjo atlikti tik bendrovės darbuotojas arba įgaliotas atstovas (apskaitos paslaugas teikianti įmonė), tokiu būdu I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d., 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 Lt. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų daliai aplinkybių, užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo protokole, patvirtinti, t.y. byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad I. Š., būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama darbdavio atstove, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28 neįdarbinusi nustatyta tvarka, nepasirašiusi rašytinės darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavusi tapatybę patvirtinančio dokumento ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, leido prokūristui V. Š. dalyvauti automobilių pardavimo etape, derėtis dėl pardavimo kainų, remontuoti bendrovės automobilius, skirtus perpardavimui. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinimas dalyje dėl leidimo prokūristui V. Š. atsiskaityti su įmonės grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas, atlikinėti kasos, banko operacijas pareikštas nepagrįstai, nes šiuos veiksmus jis teisėtai atliko pagal prokūrą, šių veiksmų nedraudžia atlikti ir CK 2.179 str. 2 p. Tačiau teismas pripažino, kad tarp V. Š. ir (darbdavio) I. Š. dalyje dėl deklaracijų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai susiklostė darbo santykiai, kurie turėjo būti įteisinti nustatyta tvarka: pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį, įteikus jam antrąjį darbo sutarties egzempliorių, išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. Š. priėmimą į darbą.

I. Š. skunde savo kaltę neigia, nurodydama, kad deklaracijas pildė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siuntė ne V. Š., o ji pati, pasinaudojusi V. Š. prisijungimo duomenimis. Šios versijos, kuri prieštarauja byloje esantiems duomenims, pirmosios instancijos teisme laikėsi ir liudytojas V. Š.. Tačiau vėlesni I. Š. ir V. Š. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, kadangi prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole, pirminiuose I. Š. ir V. Š. paaiškinimuose bei pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų V. A. ir E. M. nurodytoms aplinkybėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. Š. 2014-01-23 Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė paaiškinimą (b.l. 14), kuriame nurodė, kad jis tvarko įmonės buhalterinę apskaitą pagal prokūrą. Šiame paaiškinime V. Š. taip pat nurodė: „bendrą įmonės už 2012 ir 2013 metus balansą – apskaitą suvedu aš ir pateikiu deklaracijas į VMI ir Sodrą“. I. Š., susipažinusi su operatyvaus tikrinimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad V. Š. bendrovę atstovavo ne tik teisiniais veiksmais, bet ir teikė įvairias mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, pastabų nepareiškė (b.l. 13). Iš byloje esančių mokesčių deklaracijų kopijų matyti, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28 Inspekcijai teikė bendrovės deklaracijas per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (toliau EDS) (b.l. 25-46). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu 2004-11-03 sutarties tarp Inspekcijos ir UAB „Greitonas“ 18 punktą, asmuo, galintis teikti deklaracijas bendrovės vardu yra V. Š.. Šios sutarties 5 punkte nurodyta, kad asmuo sutinka ir patvirtina, jog elektroniniu būdu pateiktos deklaracijos turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens (šiuo atveju V. Š.) pasirašytos popierinio formato deklaracijos. Paminėti duomenys neduoda pagrindo abejoti, kad būtent V. Š. bendrovės vardu teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nors UAB „Greitonas“ V. Š. išdavė prokūrą (b.l. 18), tačiau minėtų funkcijų pagal prokūrą atlikti negalima. CK 2.179 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta imperatyvi norma, draudžianti prokuristui pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją. Nežiūrint į tai, V. Š. atliko funkcijas, kurias pagal įstatymus gali atlikti tik įmonės darbuotojas - jos vadovas ar finansininkas arba įgaliotas atstovas (apskaitos paslaugas teikianti įmonė).

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. Š. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegalų darbą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutarimą nepakeistą ir I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.