Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. U., jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovei Marijai G. T., jos atstovui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovei Marijai G. T. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog tėvas neatsiminė, kad būtų sudaręs testamentą. Jis negalėdavo paaiškinti savo veiksmų, mažai kalbėdavo. Mano, kad tėvo būklė pradėjo intensyviai blogėti po mamos mirties. Tėvas vienas vykdavo į kaimą, eidavo lankyti kapo, kur palaidota žmona, nešdavosi jos nuotraukas. Jis nesiprausdavo, miegodavo su rūbais, šlapindavosi kambaryje, (b.l.125,126).

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog dar būdamas gyvas A. A. P.skundėsi, jog nesutaria su dukra, ji jo nemaitina, todėl buvo nusprendęs palikti turtą bet kam. Atsakovė sutiko, kad ji būtų paveldėtoja. Nurodė, jog nuvyko į notarų biurą, kuriame buvo surašytas ir pavirtintas testamentas. Užtruko apie pusvalandį, iš anksto dėl priėmimo nesitarė. Paaiškino, kad bendrų pažįstamų neturėjo, o A. A. P. žmoną pažinojo, tačiau nebendravo. Nurodė, kad testatorius pas ją nesilankydavo; susitikdavo gatvėje. Paaiškinimų pradžioje nurodė, kad kartą į vieną ar du mėnesius, vėliau pakeitė paaiškinimus, nurodydama, kad kiekvieną dieną. Paaiškino, jog nuo 2008 m. vasario 7-8 dienos daugiau A. A. P. nebematė. Kodėl ėmė jo ieškoti tik po dviejų metų, negalėjo paaiškinti (b.l.16,127,129).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. P., miręs 2010-10-04 (b.l.9), yra ieškovės tėvas (b.l.12, 13). A. A. P.2007-01-08 sudarė testamentą, kuriuo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei (b.l.14). Testamentą patvirtino Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė (registro Nr. 2-141).

Ieškovė įrodinėja, kad A. A. P. nuo 2006-06-30 buvo neįgalus (b.l.11), jau testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l.126), jo sveikata nuolat blogėjo, todėl 2010 metais kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu (b.l.17), tačiau bylos nagrinėjimo metu A. A. P. mirė.

2011-03-17 teismo nutartimi buvo paskirta A. A. P. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti ginčijamo testamento sudarymo metu (b.l.67,68). 2011-10-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui atliktos ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, jog A. A. P. 2007-01-08 sudarydamas testamentą sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – silpnaprotyste – nepatikslinta demencija, mišrios etiologijos ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l.94-96).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ginčijamo testamento sudarymo metu A. A. P. nebuvo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka teismo pripažintas neveiksniu (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovė testamentą ginčija remdamasi CK 1.89 straipsniu, kuris numato, jog negaliojančiu pripažįstamas toks sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002).

Iš A. A. P.medicininėje kortelėje esančių įrašų nustatyta, kad jam 1998-10-23 diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (ligos kodas F71.0), 2000-11-21 nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, nuo 2006 m. neterminuotai nustatytas nedidelių specialių poreikių lygis, 2007-02-12 nukreiptas psichiatro konsultacijai, 2008-01-12 įtarta demencija, sergant Alzhaimerio liga, 2010-04-28 diagnozuota nepatikslinta demencija (ligos kodas F03). Taigi medicininėje kortelėje esantys įrašai įrodo, kad A. A. P.psichinė sveikata nuo jam 1998-10-23 diagnozuoto vidutinio protinio atsilikimo nuolat blogėjo, ryškėjo su amžiumi progresuojantys aterosklerozės reiškiniai galvos smegenų kraujagyslėse, tai sąlygojo negebėjimą suvokti reiškinių priežastis ir pasekmes, kritiškai vertinti aplinkybes, blogą orientaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnis). Tai, kad jis negebėjo orientuotis aplinkoje ir atsakyti už savo veiksmų pasekmes įrodo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. A. P. 2007-11-14 dingimo be žinios (b.l.101-116)

Atsakovės paaiškinimai dėl testatoriaus aiškios valios palikti jai visą turtą vertintini kritiškai, nes jie nėra nuoseklūs. Be to, negali būti laikoma protingu argumentu palikti turtą bet kam, nagrinėjamoje byloje asmeniui, pas kurį testatorius net neužeidavo į svečius. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, neprašė kviesti į teismo posėdį liudytojų, galinčių patvirtinti, kad A. A. P. galėjo palikti jai turtą sąmoningai dėl to, kad jie artimai bendravo, ji juo rūpinosi, domėjosi sveikata ir prižiūrėjo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus parengtame akte Nr. 78TPK254/2011 nustatytą aplinkybę, jog A. A. P. 2007-01-08 sudarydamas testamentą sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – silpnaprotyste – nepatikslinta demencija, mišrios etiologijos ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendžia, jog A. A. P. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, todėl tenkina ieškinį kaip pagrįstą ir įrodytą (CK 1.89 straipsnis, 5.15 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 212 , 185 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 67 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (b.l.5), 667,25 Lt už ekspertizę (b.l.81), 600 Lt už teisinę pagalbą (b.l.100). Likusi bylinėjimosi išlaidų suma, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovės neišieškoma Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-03 sprendimo Nr. (1.7.)-S-374-11 pagrindu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2007-01-08 sudarytą A. A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. 2-141, negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės M.G. T. (a.k(duomenys neskelbtini) 1334,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. U. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.