Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21314-947/2015 pagal ieškovės R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

2015 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant laikinai nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 1.4 punktą, pagal kurį, vaikui sulaukus 2 metų ir 6 mėnesių amžiaus, atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi su nakvyne, kas antrą šeštadienį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 9.30 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.30 val. Nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. nėra pasikeitusios faktinės aplinkybės dėl vaiko psichologinės ir fizinės būsenos: vaikas iki šiol nėra adaptavęsis ugdymo įstaigoje, iki šiol maitinamas krūtimi, 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. dažnai sirgo, todėl nelankė darželio. Vaiko psichologinė sveikata nepagerėjo, medikai rekomendavo psichiatro konsultacijas, įvertinant vaiko psichologinę būseną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti medikų išvadomis dėl itin prastėjančios vaiko psichologinės būsenos. Teismo posėdyje psichologė K. P. patvirtino, kad visus duomenis apie vaiko būklę ji gavo iš anamnezės pagal ieškovės pateiktus duomenis. Nei ieškovė, nei psichologė apie konsultacijas atsakovui nepranešė, į konsultacijas jo nekvietė. Psichologė žiojo, kad šiomis konsultacijomis ieškovė siekia išsiaiškinti vaiko nakvynių pas tėvą galimybes, žinojo apie vykstantį teisminį procesą. Psichologė tyrė vaiko ir motinos prieraišumą, tačiau nesiaiškino vaiko ir tėvo prieraišumo. Psichologė pripažino, kad tėvo neįtraukimas į konsultacijas yra jos klaida, kadangi atsakovo dalyvavimas neabejotinai būtų buvęs reikšmingas. Psichologė negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl ji rekomendavo ieškovei kreiptis į psichiatrą. Pagrindiniu vaiko streso šaltiniu psichologė įvardijo vaikų darželį. Kaip vieną iš galimų papildomų stresų vaikui psichologė nurodė nakvynių pas tėvą pradžią, nors sutiko, kad šis faktorius galėtų turėti taip pat ir teigiamą įtaką vaiko psichologinei būklei. Psichologė nepagrindė savo rekomendacijos, kurioje vaikui nakvoti pas tėvą rekomendavo nuo 5 metų, su tokiu pat terminu susiejo ir vaiko adaptaciją vaikų darželyje. Vertinant jos teiginių prieštaringumą ir neobjektyvumą svarbu, kad tarp psichologės ir ieškovės yra ne tik konsultaciniai, bet ir komerciniai santykiai (ieškovė moka už psichologės konsultacijas). Ieškovė 2015 m. gruodžio 4 d. prašyme iš esmės išdėstė tuos pačius motyvus, kaip ir 2015 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, skundą Kauno apygardos teismas atmetė 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi.

Nepagrįsta ieškovės pateikta psichologės A. Ž. 2015 m. gruodžio 5 d. pažyma apie vaiko psichoemocinį įvertinimą. Konfliktai su aukle tęsėsi tik apie savaitę, šis neigiamas faktorius yra išnykęs (-18 balų). Nėra pagrįsti pokyčiai socialiniame aktyvume (18), šie duomenys nepagrįstai dubliuoja savarankišką faktorių – ėjimą į darželį (20). Kiti faktoriai anamnezės duomenyse nėra nurodyti. Vaiko nakvynių pas tėvą pradžia nėra gyvenimo sąlygų keitimas (25 balai), nei pokyčiai miego įpročiuose (18 balų). Vaikas su atsakovu nuolatos bendrauja, pas jį periodiškai būna dienos metu, miega pietų miegą, turi įprastą savo lovytę, kambarį, įprastą, pažįstamą ir mėgstamą aplinką bei žaislus.

Kyla pagrįstų abejonių, kad vaikas iki šiol yra maitinamas krūtimi. Ieškovė nurodė, jog iki ateinant auklei žinojo negalėsianti toliau vaiko maitinti ir maitinimus nutraukė. Liko tik maitinimas prieš naktį (2015 m. gruodžio 10 d. posėdžio garso įrašas 1 val. 10 min.). Atsakovas siūlė sudaryti sąlygas ieškovei tęsti vakarinius vaiko maitinimus jo namuose, tačiau ieškovė nesutiko atvykti pas atsakovą. Ši aplinkybė patvirtina, kad vaiko maitinimas prieš miegą nėra reali priežastis, dėl kurios ieškovė nesutinka dėl vaiko nakvynės pas atsakovą. Byloje yra atsakovo ir ieškovės motinos pokalbio garso įrašas, kuriame ieškovės motina paneigė vaiko maitinimo krūtimi aplinkybę. Nepagrįstai remtasi medicinine pažyma apie tai, jog vaikas galimai vieną kartą per dieną maitinamas. Ją paneigia kiti įrodymai, be to, tai nekliudo vaikui nakvoti pas tėvą. Vienkartinis vaiko primaitinimas prieš miegą sukelia karieso pavojų.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo bendravimo su vaiku laikinos tvarkos – pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta apie šalių sūnui kontraindikuotiną naktinį maitinimą pienu dėl didelės rizikos vystysi danties ėduoniui; VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ direktorės ir vaikų psichiatrės L. D. parengtą ir 2016 m. sausio 29 d. atsakovui elektroniniu laišku persiųstą dokumento projektą „A. V. K.(jam prašant) apie VŠĮ PPPC „Kitas Aš“ J. K. konsultacijas“, kuriame kritikuojami psichologės K. P. atlikti vaiko emocinės būklės vertinimai, nedalyvaujant tėvui; šios įstaigos 2016 m. sausio 18 d. ir 30 d. pažymas Nr.01 ir Nr.02 apie konsultaciją (jose nurodoma hipotezė apie pagrindinę vaiko galimų emocinių pokyčių priežastį tėvų tarpasmeninį konfliktą; tėvams rekomenduojama lankytis pas psichologą ir ieškoti pozityvių sprendimų šio konflikto įveikimui, mažinti tarpasmeninę įtampą vaiko aplinkoje, skatinti vaiko savarankiškumo ir autonomijos suvokimą); šalių elektroninį susirašinėjimą; 10 garso įrašų failų, šių įrašų aktualių vietų stenogramas, elektroninį susirašinėjimą su VŠĮ PPPC „Kitas Aš“ direktore.

Ieškovė prašo šių įrodymų nepriimti, nes VŠĮ PPPC „Kitas Aš“ raštai, nepasirašyti jos direktorės, neturi įrodomosios galios, nepagrįstas ir jų turinys; šalių elektroninis susirašinėjimas rodo tik jų konfliktą, ką ieškovė teismui ne kartą yra nurodžiusi ir anksčiau; kaip ir ieškovės, atsakovo psichologų vertinimai atlikti, nedalyvaujant abiems tėvams.

Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei aktyvia teismo pozicija šeimos bylose renkant įrodymus bei remiantis įrodymais, kuriais šalys nesiremia (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi apelianto nurodyti įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, sprendžiant ginčo klausimą, nes jie yra gauti vėliau (nustatyti šalių ir psichiatrės pokalbių garso įrašų datą iš teismų informacinėje sistemoje Liteko patalpintų duomenų nėra galimybės). Apeliacinio skunde nurodytų aplinkybių įvertinimui priimtinos VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ 2016 m. sausio 18 d. ir 30 d. pažymos Nr.01 ir Nr.02 apie konsultaciją. VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ direktorės ir vaikų psichiatrės L. D. parengtas dokumento projektas „A. V. K. (jam prašant) apie VŠĮ PPPC „Kitas Aš“ J. K. konsultacijas“ nepasirašytas jį parengusių asmenų, todėl nepriimtinas kaip neturintis įrodomosios reikšmės (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kiti duomenys – šalių elektroninis susirašinėjimas, 10 garso įrašų, šių įrašų kai kurių vietų stenogramos, elektroninis susirašinėjimas su VŠĮ PPPC „Kitas Aš“ direktore, 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „Fredos“ odontologinės klinikos išrašas iš medicininių dokumentų – nepriimtini, nes jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad šalių bendravimo su psichiatre išvados turi būti įrodinėjamos ne garso įrašais ar jų stenogramomis, o psichiatrės raštu surašytais ir pasirašytais medicininiais dokumentais, pažymomis ir kitokiais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Odontologinės klinikos dokumente nurodyta, kad vaikas pažeistų dantų neturi, o rekomendacijos dėl dantų valymo po naktinio maitinimo ginčo klausimui neaktualios (CPK 180 straipsnis). Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog 2016 m. vasario 2 d. pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas yra priėmęs – jie pateikti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas iki skundo nagrinėjimo dienos nesprendė nei kitų įrodymų, nei įrodymų, pateiktų 2016 m. vasario 2 d. registracijos Nr.E1-4098, priėmimo klausimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas ne įrodymų, o žyminio mokesčio trūkumas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Kita vertus, tai nepaneigia galimybės keisti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, jei tokį prašymą pateikusio asmens (šiuo atveju – vaiko motinos) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pagrįstas (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos 1.4 punktu nustatytą atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką yra nepagrįsta.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. nėra pasikeitusi faktinė situacija dėl vaiko psichologinės ir fizinės būsenos (dažnai sirgo, todėl nelankė darželio ir nėra adaptavęsis ugdymo įstaigoje, iki šiol maitinamas krūtimi, medikai rekomenduoja vaikui psichiatro konsultaciją), dėl ko atsakovui negalima leisti matytis ir bendrauti su sūnumi su nakvyne, kas antrą šeštadienį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 9.30 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.30 val., faktiškai yra įvertintos ir atmestos kaip nepagrįstos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Remiantis bylos duomenimis toje nutartyje konstatuota, kad vaikas būna pas atsakovą sekmadieniais, kai praleidžia visą dieną (nuo 9.30 iki 19.30 val.), vaikas pas atsakovą miega pietų miego (vaikas žino, kas yra miegas su tėvu), todėl negalima vertinti, kad vaikui tėvo gyvenamoji aplinka yra nepažįstama ir būdamas su atsakovu vaikas patiria stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir kt. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad vaikas nepasiruošęs nakvynėms pas atsakovą, kad nakvynės pas tėvą jam kels papildomą įtampą bei stresą, kai iš bylos duomenų suprastina, jog atsakovas gyvena vienas, atsakovo namuose vaikas turi atskirą kambarį, vaikas su atsakovu bendrauja nuolat (ieškovė nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku niekada nebuvo nutrūkęs), atsakovas jį myli bei nori jį auklėti.

Tuo remiantis sutiktina su apeliantu, kad teismo nustatyta vaiko nakvynių pas tėvą pradžia nėra nei gyvenimo sąlygų keitimas, nei pokyčiai miego įpročiuose. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pažymėtina, kad priešingai, nei teigia ieškovė, vaiko bendravimas su tėvu, pasiliekant pas jį nakvynei, ne sukeltų, o kaip tik padėtų pašalinti emocinio pobūdžio problemas, kylančias dėl vaiko adaptacijos vaikų darželyje. VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ psichologė–psichoterapeutė G. S. 2016 m. sausio 18 d. ir 30 d. pažymose Nr. 01 ir Nr. 02 nurodė, jog vaiko labui būtina mažinti šalių tarpasmeninę įtampą ir ieškoti pozityvių sprendimų tarpasmeninio konflikto įveikimui, o vaiko savarankiškumas ir autonomijos suvokimas turėtų būti skatinamas. Nors pažymas išrašiusi psichologė su šalių sūnumi nebendravo, jomis remtinasi kaip bendro pobūdžio specialisto išvada apie tėvų pareigą reguliuoti savo santykius taip, kad jie nesukeltų įtampos vaikui, ugdyti vaiko savarankiškumą. Tai atitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti.

Šiuo metu šalių sūnui yra 2 metai ir aštuoni mėnesiai. Vertinant protingumo požiūriu, tokio amžiaus vaiko nepamaitinimas krūtimi kas antro šeštadienio naktį neturėtų padaryti žalos jo psichologinei ir fizinei būklei, byloje taip pat nėra medicininių duomenų apie tai, jog reti maitinimo praleidimai būtų fiziologiškai žalingi vaiko motinos sveikatai, baigiantis tretiesiems moters laktacijos metams (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekis neleisti vaikui nakvoti pas tėvą motyvuojant maitinimu krūtimi yra labiau spekuliatyvaus pobūdžio, susijęs ne su vaiko interesų užtikrinimu, o su jo tėvų tarpusavio santykių specifika.

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą pirmosios instancijos teismas motyvavo medikų išvadomis dėl itin prastėjančios vaiko psichologinės būsenos, jų nenurodydamas ir nevertindamas, remdamasis tik dokumentais, esančiais t. 2 b. l. 32-64, 84, 85, 87. Priimant procesinius sprendimus elektroninėse bylose tokia nuoroda negalima (nėra bylos lapų numerių), todėl apeliacinės instancijos teismo reikalavimu pirmosios instancijos teismas pateikė nurodytų dokumentų kopijas. Juos įvertinęs apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei viename iš šių dokumentų nėra duomenų apie tokią vaiko sveikatos būklę, dėl kurios nebūtų galimos jo nakvynės pas tėvą kas antrą šeštadienį. VŠĮ Kelmės ligoninės 2015 m. lapkričio 17 d. pažyma išduota dėl vaiko nosiaryklės susirgimo (otorinolaringologo konsultacija), 2015 m. lapkričio 9 d. vaikui išduota pažyma dėl neatvykimo į atitinkamą instituciją dėl ligos, kurios kodas JO6.9 (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija). Toks susirgimas yra įprastas minėto amžiaus vaikams, dėl susirgimo 2015 m. rudenį vaiko teisė bendrauti su tėvu negali būti apribota keliems mėnesiams į priekį. 2015 m. gruodžio 5 d. psichologė A. Ž. surašė šalių vaiko psichoemocinio įvertinimo pažymą, kurioje konstatuotas vaiko prisirišimas prie mamos, nurodyta, kad gyvenimo ir miego sąlygų keitimas jo būseną destabilizuotų. 2015 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr.12-12 VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ direktorė nurodė riboti situacijas, galinčias sukelti stiprius emocinius išgyvenimus, sprendimą dėl lankymosi pas tėvą su nakvyne atidėti iki vaikui sukaks treji metai. Šiomis pažymomis nesivadovautina remiantis tuo, kad vaiko galimybė kas antrą šeštadienį nakvoti pas tėvą teismo buvo įvertinta ir nustatyta kaip nepažeidžianti vaiko interesų, patvirtinant laikiną bendravimo tvarką 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, jog pastaroji VšĮ psichologijos ir psichoterapijos instituto „Kitas Aš“ pažyma išrašyta neištyrus vaiko, o vėlesnėse šios įstaigos pažymose vaiko galimų emocinių problemų priežastimi nurodomas ne jo santykis su tėvu, o abiejų tėvų tarpasmeninis konfliktas. Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškovės pasirinkta psichologė tyrė vaiko ir motinos prieraišumą, tačiau nesiaiškino vaiko prieraišumo prie tėvo, taigi duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neįrodo tokio sveikatos lygmens, dėl kurių, vaikui sukakus pustrečių metų amžiaus, reikėtų neleisti teismo nustatytu metu nakvoti pas tėvą.

Išdėstyti argumentai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, neįvertinęs ieškovės prašymo pagrįstumo, neatsižvelgdamas į ankstesnėje savo nutartyje nustatytas aplinkybes, susijusias su pereinamojo laikotarpio termino nustatytu, geriausiai atitinkančias tiek vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, tiek užtikrinančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su sūnumi, todėl nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti ieškovės R. S. prašymą, registracijos Nr. DOK-20978, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, 1.4 punkto pakeitimo.