Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-361/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-361/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02222-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Rusijos Federacijos gynybos ministerijai
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-361/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02222-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, kuomet atsakovas yra Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos priteisti 837 119 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tarnybos tarybinėje armijoje metu buvo išsiųstas į Afganistaną, kur 1982 m. patyrė sunkią traumą, dėl kurios nuo 1983 m. birželio 6 d. buvo pripažintas II grupės invalidu. Dėl prarasto darbingumo, ieškovas negavo 285 686,62 Lt pajamų ir planuoja iki senatvės pensijos amžiaus negauti dar 551 016,77 Lt pajamų. Dėl patirto streso ir išgyvenimų ieškovas patyrė 500 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. M. ieškinį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovu byloje nurodyta Rusijos Federacijos gynybos ministerija, bylos teismingumo klausimą nustatinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašyta dvišale sutartimi ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d. (CPK 780 str.). Teismas, vadovaudamasis minėtos sutarties 21 straipsnio 1 punktu ir 40 straipsnio 1 bei 3 punktais nustatė, kad ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Iš ieškovo argumentų apie patirtą galvos smegenų traumą, vykdant privalomą karinę tarnybą sovietinėje armijoje, bei atsižvelgęs į tai, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos buveinė yra Rusijoje, teismas pripažino, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme ir todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo šiuos argumentus:

ieškovas buvo paimtas tarnauti į sovietinę armiją iš Lietuvos teritorijos, kuri tuo metu taip pat priklausė Sovietų Sąjungai, o žala ieškovui buvo padaryta Afganistano teritorijoje. Todėl nepagrįstai teismas Sovietų Sąjungos teritoriją sutapatino tik su Rusijos Federacijos teritorija;iš esmės atsakovas yra Rusijos Federacija, kurią atstovauja konkreti valstybės institucija. Rusijos Federacijos gynybos ministerija kaip atsakovas buvo nurodyta dėl tos priežasties, kad sovietinė armija priklausė SSRS gynybos ministerijai;teismas neatsižvelgė į tai, kad identiška byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), pavyzdžiui, ginčas pagal ieškovo ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu į atsakovą, kuris yra Rusijos Federacijoje registruotas viešasis juridinis asmuo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nors atskirajame skunde ieškovas vienais argumentais teigia, kad iš tikrųjų atsakovu šioje byloje turėtų būti Rusijos Federacija, tačiau kitais atskirojo skundo argumentais ieškovas išvardina priežastis, dėl ko šioje byloje atsakovu patraukė būtent Rusijos Federacijos gynybos ministeriją. Be to, ieškovas nepateikė teismui motyvuoto prašymo pradinį atsakovą Rusijos Federacijos gynybos ministeriją pakeisti nauju atsakovu Rusijos Federacija (CPK 45 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovo atskirojo skundo argumentai yra vienas kitam prieštaraujantys dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, ieškovas nėra išreiškęs valios CPK nustatyta tvarka ieškinyje nurodyto pradinio atsakovo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pakeisti nauju atsakovu Rusijos Federacija. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovu šioje byloje laikė Rusijos Federacijos gynybos ministeriją (CPK 12 ir 178 str.).

Be to, ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teigė, kad sužalojimus jis patyrė tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje Afganistane ir būtent dėl šių sužalojimų jis neteko darbingumo, kas lėmė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą. Vadinasi, žala ieškovui buvo padaryta Afganistane, o ne išvežant tarnauti ieškovą į sovietinę armiją iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos. Be to, ieškovas neįrodinėja, kad vien ta aplinkybė, jog jis tarnavo sovietinėje armijoje sukėlė jam žalą. Taigi, iš ieškinio faktinio pagrindo teismas daro išvadą, kad būtent Afganistano teritorijoje įvykęs įvykis tapo pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti žalą. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, jog žalą jis prašo prisiteisti dėl įvykio, kuris įvyko dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, ginčas, pareikštas dėl žalos (kurios atsiradimą lėmęs įvykis įvyko teritorijoje, kuri nepriklauso nei dabartinei Lietuvos Respublikos, nei dabartinei Rusijos Federacijos teritorijai) atlyginimo Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Rusijos Federacijoje, ir kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo, yra teismingas Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos teismams (Sutarties 21 str. 1 p., 40 str. 3 d., CPK 137 str. 2 d. 1 p., 780 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ginčo pobūdį ir ieškovo nurodomą atsakovą, teisingai išsprendė šio ginčo teismingumo Rusijos Federacijos teismams klausimą. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio teismingumo nustatymo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 202 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1313/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bei tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Minėtos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei savo paties sukurtų precedentų atitinkamų kategorijų bylose. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismų sukurti precedentai Lietuvos apeliacinio teismo nesaisto. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai apie Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo privalomumą Lietuvos apeliaciniam teismui atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų praktikoje suformuotai precedento sąvokai (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas