Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato R. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajam V. N. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams nuo 2022 m. gegužės 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. N. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, padarymu. V. N. kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo fizinio asmens dokumentą, neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir prekiavo žmonėmis, o būtent: jis, turėdamas tikslą padaryti du apysunkius nusikaltimus – neturint teisinio pagrindo įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti fizinio asmens dokumentą ir neteisėtai disponuoti svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir sunkų nusikaltimą – prekiauti žmonėmis, 2016 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, A. S. ir L. V., ir veikė pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą:

- jis (V. N.) parengė nusikalstamų veikų padarymo planą ir paskirstė organizuotoje grupėje vaidmenis – jis turėjo Ukrainos teritorijoje surasti asmenis, norinčius patekti į Jungtinės Karalystės teritoriją, ir nusiųsti juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur juos turėjo pasitikti organizuotos grupės narys A. S., ir kartu su organizuotos grupės nariu L. V., neturėdami teisėto pagrindo, turėjo įgyti, laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir juos realizuoti perduodant jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams, be to, A. S. ir L. V. turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles, kurios turėjo būti Ukrainos piliečių naudojamos kaip papildoma priemonė savo asmenybės kaip neva Lietuvos Respublikos piliečio patvirtinimui, o taip pat A. S. turėjo perleisti jo (V. N.) atsiųstus žmones asmenims, kurie naudotųsi Ukrainos piliečių priverstiniu darbu, o jis (V. N.) turėjo koordinuoti organizuotos grupės narių veiklą ir jai vadovauti;

- organizuotos grupės narys A. S. kartu su organizuotos grupės nariu L. V. turėjo neteisėtai įgyti tikrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus, taip pat pasitikti jo (V. N.) į Lietuvos Respubliką atsiųstus Ukrainos piliečius, parinkti jų išvaizdą atitinkančių Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir perduoti jiems, tokiu būdu minėtus dokumentus realizuojant, be to, A. S. ir L. V. turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles, o taip pat perleisti jo (V. N.) surastus žmones asmenims, kurie naudotųsi Ukrainos piliečių priverstiniu darbu;

- organizuotos grupės narys L. V. kartu su organizuotos grupės nariu A. S. turėjo neteisėtai įgyti tikrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus, parinkti jo (V. N.) į Lietuvos Respubliką atsiųstiems Ukrainos piliečiams jų išvaizdą atitinkančių Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir perduoti jiems, tokiu būdu minėtus dokumentus realizuojant, o taip pat turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles.

2. V. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio dalį tuo, kad vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. ir L. V., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir realizavo fizinio asmens dokumentus, o būtent: jis (V. N.), laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos piliečius S. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. C. (T.), gim. (duomenys neskelbtini), norinčius patekti į Jungtinę Karalystę, ir nurodė jiems vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. 2017 m. kovo 19 d. S. T., T. C. (T.), vykdydami jo (V. N.) nurodymą, atvyko autobusu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur juos (duomenys neskelbtini) mieste pasitiko A. S. ir automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

A. S., veikdamas kartu su L. V., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neturėdami teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikė jas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. kovo 28 d., kai (duomenys neskelbtini) realizavo minėtus dokumentus, atiduodami juos Ukrainos piliečiams S. T. ir T. C. (T.).

Tęsiant nusikalstamą veiką, jis (V. N.), ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 5 d., Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) srityje, surado Ukrainos pilietį M. L., gim. (duomenys neskelbtini), norintį patekti į Jungtinę Karalystę, ir nurodė jam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. M. L. 2017 m. gegužės 10 d. atvykus autobusu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jį (duomenys neskelbtini) pasitiko A. S. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, jis (V. N.), ne vėliau kaip 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos pilietį V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), norintį pateikti į Jungtinę Karalystę, ir nurodė jam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. V. F. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 19-20 d. atvykus į Lietuvos Respubliką, jį (duomenys neskelbtini) pasitiko A. S. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini)

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, A. S., 2017 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo už 200 Eur sumą pas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo pastarajam išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 13 d., kai skisdamas lėktuvu gabeno ją iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika į (duomenys neskelbtini) Ispanijos Karalystė, kur 2017 m. birželio 14 d. realizavo minėtą dokumentą, atiduodamas jį Ukrainos piliečiui V. F..

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdydami jiems priskirtus vaidmenis, A. S. kartu su L. V., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neturėdami teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 13 d., kai A. S., skisdamas lėktuvu gabeno ją iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika į (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystė, kur 2017 m. birželio 14 d. realizavo minėtą dokumentą, atiduodamas jį Ukrainos piliečiui M. L..

Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, L. V. 2017 m., nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, turėdamas tikslą ateityje jį realizuoti perduodant jo (V. N.) atsiųstam Ukrainos piliečiui, įsigijo A. S. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. laikė I. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai kratos metu minėtą pasą aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnai.

3. Be to, V. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. ir L. V., neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o būtent: jis (V. N.), veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos pilietį V. F., gim. (duomenys neskelbtini), norintį pateikti į Jungtinę Karalystę ir nurodė pastarajam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 19-20 d. (duomenys neskelbtini) A. S. pasitiko į Lietuvos Respubliką atvykusį V. F. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, A. S. 2017 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., (duomenys neskelbtini) neteisėtai už 200 Eur iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – pastarajam išduotą ir AB (duomenys neskelbtini) priklausančią banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 14 d., kai (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystėje, perdavė minėtą banko mokėjimo kortelę Ukrainos piliečiui V. F., kuris turėjo šią banko mokėjimo kortelę naudoti kaip papildomą priemonę savo asmenybės kaip neva Lietuvos Respublikos piliečio A. S. patvirtinti. Po to, V. F. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2017 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje grąžino minėtą banko mokėjimo kortelę A. S., o pastarasis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2017 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje minėtą banko mokėjimo kortelę perdavė organizuotos grupės nariui L. V., kuris ją iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. neteisėtai laikė I. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai kratos metu minėtą banko mokėjimo kortelę aptiko VSAT pareigūnai.

4. Be to, V. N. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. prekiavo žmonėmis, o būtent: jis, veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2017 m., laikotarpiu nuo birželio 14 d. iki birželio 19 d., panaudodamas apgaulę – žadėdamas Ukrainos piliečiams M. L. ir V. F., kad nugabens juos į Jungtinę Karalystę, kur suras jiems gerai apmokamą darbą, užverbavo M. L. ir V. F. vykti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kur jie turėjo būti išnaudojami priverstiniam darbui.

Tuo metu A. S., vykdant jam organizuotoje grupėje priskirtą vaidmenį, telefoninių pokalbių metu aiškino M. L. ir V. F., kaip jie turi atvykti į Lietuvos Respubliką, o 2017 m. birželio 20 d. A. S. (duomenys neskelbtini) pasitiko į Lietuvos Respubliką atvykusius M. L. ir V. F. ir pastaruosius nakčiai apgyvendino viešbutyje (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 21 d., jis (V. N.) sutarė su L. B., kad pastarasis leis V. F. ir M. L. gyventi jam priklausančiuose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir aprūpins juos maistu, o pastarieji už tai nemokamai dirbs įvairius ūkio darbus tuo pačiu adresu esančioje UAB (duomenys neskelbtini) žvėrelių fermoje, tai yra bus išnaudojami priverstiniam darbui. Jo (V. N.) nurodymu A. S. 2017 m. birželio 21 d. nuvežė M. L. bei V. F. į L. B. priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (V. N.), panaudodamas apgaulę – žadėdamas nugabenti į Jungtinę Karalystę neva gerai apmokamam darbui, ir pasinaudodamas M. L. ir V. F. pažeidžiamumu ir priklausomumu nuo jo – nes jie buvo likę svetimoje šalyje be pinigų ir galimybės savarankiškai grįžti į Ukrainą, vertė M. L. ir V. F. be atlygio dirbti įvairius ūkio darbus UAB (duomenys neskelbtini) žvėrelių fermoje iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., tai yra išnaudojo priverstiniam darbui.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 10 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. N. priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai apribojant jo nuosavybės teisę. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo V. N. gynėjo skundas atmetamas.

11. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su byla, skundo argumentais ir Šiaulių apygardos teismo nutarties motyvais daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apygardos teismo nutartį ir nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą V. N. turtui – automobiliui „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas esant bent vienam iš minėtų pagrindų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti su nusikalstamu veikų padarymu susijusį turtą.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, susijusius su nukentėjusiųjų M. L. ir V. F. pozicija, padarė išvadą, jog šiuo metu jau nebeegzistuoja vienas iš BPK 151 straipsnyje numatytų pagrindų – siekis užtikrinti civilinius ieškinius. Šioje proceso stadijoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. N. turtui taikomas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. N. yra kaltinamas, be kita ko, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai priverstiniam darbui buvo gabenami Ukrainos Respublikos piliečiai, t. y. galimai ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri gali būti konfiskuojama. Priešingai nei skunde akcentuoja kaltinamojo gynėjas, byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būtent V. N. priklausantis automobilis „Volkswagen Transporter“ buvo naudojamas Ukrainos Respublikos piliečių gabenimui, kurie vėliau galimai buvo išnaudojami priverstiniam darbui. Tokie faktiniai duomenys užfiksuoti, byloje atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus yra užfiksuota, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Lenkijos Respublikos įvažiavo automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. N., automobilyje be jo buvo penki nežinomi asmenys. Šis automobilis sustojo degalinėje (duomenys neskelbtini), ir iš jo išlipo V. N. bei trys vyrai ir dvi moterys. Vėliau prie mikroautobuso „Volkswagen Transporter“ privažiavo automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras, atpažintas kaip L. B.. Į „Volkswagen Sharan“ įsėdo V. N. bei du vyrai ir nuvažiavo iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 188–189). Apklausos metu įtariamasis L. B. patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad su V. N. susitiko degalinėje, į kurią jis atvažiavo mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ (numerių neprisiminė), kuriame buvo dar keturi ukrainiečiai. Du ukrainiečiai ir V. N. įsėdo į jo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo link fermos (t. 9, b. l. 10–11). Liudytojas P. K. (Ukrainos Respublikos pilietis) patvirtino, kad su asmeniu, vardu (duomenys neskelbtini), važiavo mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ (numeriu neprisiminė) į Lietuvos Respubliką, sustojo degalinėje, kur persėdo į kitą automobilį ir vyko į fermą (t. 12, b. l. 66–68). Įvykio vietoje, t. y. degalinės „Lukoil“ teritorijoje, apžiūrėjus paliktą automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo viduje buvo matyti palikti daiktai, lagaminas (t. 5, b. l. 20–21).

15. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatytas turto konfiskavimas/išplėstinis turto konfiskavimas. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą/išplėstinį turto konfiskavimą. Taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galėjo būti nusikaltimo padarymo priemonė. Be to, kaltinamojo V. N. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį skundžiama apygardos teismo nutartimi apribota tik iš dalies, t. y. leidžiant kaltinamajam minėtą transporto priemonę valdyti, ją naudojant tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, uždraudžiant šį turtą išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, bet kokia teisine forma perleisti tretiesiems asmenims. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. N. automobiliui „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei skundo argumentus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad taikoma procesine prievartos priemone kaltinamojo V. N. teisės ir laisvės šioje bylos stadijoje nebuvo neproporcingai suvaržytos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.