Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 4 d. apie 18.03 val., E. G. iš UAB „Palink“ parduotuvės, esančios P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose, atvirai pagrobė UAB „Palink“ priklausantį, 25,95 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Martell Cognac VS“.

Be to, 2020 m. sausio 8 d. apie 17.30 val., E. G., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už plaukų savo šeimos narę - sutuoktinę K. G. bei sugriebęs už sprando suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, 2020 m. sausio 29 d. apie 09.00 val., E. G., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia keliu įspyrė vieną kartą į veidą savo šeimos narei - sutuoktinei K. G. ir sugriebęs už kaklo ją smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą pasmakrėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 4 d.)

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2020-01-04. Su draugais išgėrinėjo (duomenys neskelbtini)name. Pritrūko alkoholio ir susilažino, kad jis nueis ir atneš butelį už jį nesumokėjęs. Nuėjo į IKI parduotuvę, pardavėja nuskenavo butelį, jai pasakė, kad dabar pinigų neturi ir išėjo. Pardavėjai pasakė, kad pinigus atneš kitą dieną, tačiau pinigų neturėjo ir į parduotuvę nenunešė. Pinigus nunešė kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gailisi. Nestipriai buvo apsvaigęs, bet girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

UAB „Palink“ pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 4 d. apie 18.03 val., UAB „ Palink“ parduotuvėje, esančioje P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose, nepažįstamas pilietis priėjo prie kasos, padavė kasininkei butelį konjako, 0,7 l talpos „Martell Cognac VS“, 25,95 Eur vertės, kurį kasininkė nuskanavo, bet pirkėjas, pasiėmęs butelį, pabėgo nuo kasos nesusimokėjęs (1 t., b. l. 22, 53, 54).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose (1 t., b. l. 55-59).

Liudytojas J. B. parodė, kad 2020 m. sausio 4 d. apie 18 val. į parduotuvę „IKI“, esančią P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose, kur dirba apsaugos darbuotoju, atėjo apie 35 metų amžiaus, apie 1,80 m ūgio, šviesių trumpų plaukų, priekyje praplikęs, nepažįstamas vyriškis, kuris nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, paėmė konjako butelį su dėžute „Martell Cognac VS“, 0.7 l talpos, 25,95 Eur vertės. Vyriškis priėjo prie kasos, stovėjo eilėje su kitais žmonėmis, bendravo su tuo metu kasoje dirbusia pardavėja M. Č., buvo išsitraukęs piniginę. Pardavėjai nuskanavus butelį, vyriškis jai kažką pasakė, parodė į ją pirštu ir pasiėmęs butelį greitai išėjo iš parduotuvės, už butelį nesusimokėjęs. Jis dar bandė užblokuoti duris, vijosi, bet vyriškis spėjo išeiti iš parduotuvės (1 t., b. l. 64-67).

Liudytoja M. Č. parodė, kad 2020 m. sausio 4 d. apie 18 val. dirbo „IKI“ parduotuvės, P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose, kasoje. Eilėje stovėjo nepažįstamas vyriškis, apie 1,70 m ūgio, kuris ant prekystalio juostos buvo pasistatęs konjako „Martell Cognac VS“ dėžutę, 0,7 l talpos. Jis su ja pradėjo bendrauti, kalbėtis apie Lukšio g. 2 name ryte vykusius triukšmus, sakė, kad sutvarkė „bangladešą“. Ji pažiūrėjo ar dėžutėje tas butelis, nuskanavo prekę. Jis pasiėmė butelį ir ėjo link išėjimo iš parduotuvės. Ji dar suriko: kur pinigai? Jis pirštu mostelėjo, pasakė, kad už pusės valandos atneš ir greitai išėjo iš parduotuvės. Ji paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką. Apsaugos darbuotojas nesuspėjo jo sulaikyti. Butelio vertė 25,95 Eur. Vyriškis daugiau nepasirodė ir jokių pinigų neatnešė. Jis anksčiau jai nematytas, bet atpažinti galėtų. Buvo apsirengęs tamsiais rūbais (1 t., b. l. 72-75).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus du vaizdo įrašus, juose matyti, kaip 2020 m. sausio 4 d. 18:00:12 val., pro pagrindinį prekybos centro įėjimą įeina vyras, vilkintis juodos spalvos striukę ir juodos spalvos kelnes, šviesių trumpų plaukų, priekinėje galvos dalyje praplikęs. 18:01:57 val. matyti kaip tas pats vyriškis stovi prie kasos, ant prekystalio padeda stačiakampio formos juodos spalvos dėžę ir laukia eilėje, kalba su kasininke. Kasininkei nuskanavus dėžę, vyriškis ją paima, kažką pasako kasininkei ir 18:02:03 val. išeina (1 t., b. l. 76, 77-81).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja M. Č. atpažino iš nuotraukų E. G. kaip asmenį, kuris 2020 m. sausio 4 d. išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už alkoholinį gėrimą (1 t., b. l. 90-95).

UAB „Palink“ 2020 m. sausio 27 d. pranešime nurodė, kad E. G. už pagrobtą alkoholio butelį nuostolius atlygino, pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 85).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad E. G. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. sausio 4 d. apie 18.03 val., atvirai pagrobė iš UAB „Palink“ parduotuvės, esančios P. Lukšio g. 1a, Kėdainiuose, UAB „Palink“ priklausantį turtą – 25,95 Eur vertės, 0,7 l talpos, butelį konjako „Martell Cognac VS“. Kaltinamasis konjaką pagrobė matant liudytojams, t. y. kasininkei, apsaugos darbuotojui. Tai, kad kaltinamasis svetimą turtą pagrobė atvirosios vagystės būdu, patvirtina nustatyta aplinkybė, jog kasininkei reikalaujant susimokėti už prekę, E. G. į jos reikalavimą nereagavo, pinigų nedavė ir pasiėmęs konjaką, pasišalino iš parduotuvės. Tai, kad kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą turtą iš parduotuvės, leisdamas prekę nuskanuoti kasininkei ir už prekę nesumokėdamas, parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad esant atvirai vagystei, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi. Veika baigta. E. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 8 d.)

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad susipyko namie su žmona, nes ji skambino dėl grožio procedūrų, o jis pamanė, kad ji skambina kitam vyriškiui. Susinervino, sugriebė žmonai už sprando ir patampė už plaukų. Buvau blaivus. Vedęs su K. G. 5 metus, o kartu gyvena 12 metų, turi du bendrus vaikus. Atsiprašė žmonos. Galėjo žmonai skaudėti nuo jo veiksmų. Taip pasielgė iš pavydo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad K. G. paaiškino, jog virtuvėje vyras E. G. du kartus sudavė rankomis į galvą, stipriai suėmė už kaklo ir tampė už plaukų, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Abu sutuoktiniai blaivūs, konfliktą matė jų dukros (1 t., b. l. 119-122).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, juose matyti, kaip moteris sako policijos pareigūnui, kad vyras ją tampė už plaukų, paėmė už sprando, ji juto fizinį skausmą, o vyras nurodo, kad buvo konfliktas (1 t., b. l. 124-127).

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2020 m. sausio 8 d. apie 17.30 val., ji skambino pasiteirauti dėl grožio procedūrų kainų ir tai išgirdęs sutuoktinis E. G., pradėjo rėkti, čiupo ją už plaukų ir patampė, bei pagriebęs už kaklo stipriai suspaudė, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Viską girdėjo jos dvi mažametės dukros, kurios labai išsigando ir verkė. Ji norėjo kviesti pagalbą 112, tačiau E. G. pagrasino, kad bus blogai. Tuo metu jai paskambino sūnaus krikšto mama V., ir atsiliepusi ji suriko: kviesk policiją. Ji bijo savo sutuoktinio, nes jis nebesivaldo, jai ir vaikams gresia realus pavojus dėl jo būsenos, mano, kad jis turi problemų su psichika (1 t., b. l. 97, 133-134, 141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 94/2020(02) nurodyta, kad matyti, jog K. G. galvoje (veidas – galvos dalis), lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodo kitų kūno vietų, motyvuodama, jog sužalojimų nėra. Ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti neįmanoma (1 t., b. l. 140).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-101).

Pagal policijos registruojamų įvykių registrą, policiją kvietė V. G. (1 t., b. l. 104).

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), policija kviesta 19 kartų (1 t., b. l. 111-118).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 8 d. E. G. ir K. G. buvo blaivūs (1 t., b. l. 129-130).

Liudytoja V. G. parodė, kad 2020 m. sausio 8 d. apie 17.50 val. paskambino K. G., kadangi žinojo, jog E. G. yra grįžęs iš „Marių“ ligoninės, norėjo sužinoti kaip jo sveikata. K. G. atsiliepė išsigandusi ir paprašė iškviesti policiją, sakė, kad E. G. smurtauja, neleidžia jai pačiai paskambinti į policiją. Girdėjo kaip verkė vaikai. Ji paskambino 112 ir iš karto nuėjo pas K. G., kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Vėliau K. G.pasakė jai, kad E. G. ją tampė už plaukų, sugriebęs ranka už sprando, spaudė (1 t., b. l. 146-148).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. G. 2020 m. sausio 8 d. apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už plaukų savo šeimos narę - sutuoktinę K. G. bei sugriebęs už sprando suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sutuoktinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios bei netiesioginės liudytojos parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 29 d.)

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad užėjo į namus pasiimti mašinos raktelių. Žmona nedavė raktelių, susinervino, įstūmė ją į kambarį, keliu trenkė į smakrą, buvo suėmęs už sprando. Žmonos atsiprašė, gailisi. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės taromato operatoriumi, gauna minimalias pajamas. Augina su žmona tris nepilnamečius vaikus.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

K. G. 2020 m. sausio 29 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d., apie 09.00 val., priėjo prie buto durų ir jas atrakino, tuomet laiptinėje aukštu aukščiau buvęs sutuoktinis E. G., ją įstūmė į buto vidų, sugriebęs ir laikydamas už pečių spyrė keliu į apatinę veido dalį ir sugriebęs viena ranka už kaklo, smaugė (1 t., b. l. 149-152).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. sausio 29 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja K. G. paaiškino, kad jai grįžtant namo, daugiabučio pastato laiptinėje laukė sutuoktinis E. G., kuris pranešėją stūmė į buto vidų, koja spyrė į smakrą bei rankomis sugriebė už kaklo (1 t., b. l. 161-164).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, juose matyti, kaip moteris teigia, kad vyras vartojo prieš ją smurtą, spyrė keliu į smakrą, laikė už gerklės, sakė, kad pasmaugs (1 t., b. l. 165, 166-169).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153-160).

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2020 m. sausio 29 d. apie 09.00 val., nuvedusi sūnų į darželį, sugrįžo į namus. Jai rakinant buto duris, laiptinėje aukštu aukščiau buvęs jos sutuoktinis E. G., pastūmė ją į nugarą. Buto koridoriuje jis sugriebė ir laikė ją už pečių, spyrė kartą kojos keliu į smakrą, po to iš karto sugriebė viena ranka už kaklo ir ją smaugė, sakydamas „aš tave nusmaugsiu“. Sutuoktinis taip pat reikalavo automobilio, kuris įgytas santuokoje iš bendrai uždirbtų pinigų, raktelių. Jai pavykus iš striukės kišenės ištraukti savo telefoną, E. G. ją paleido ir pasišalino iš buto. Apie šį įvykį iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. E. G. jai sukėlė fizinį skausmą. Į medicinos darbuotojus ji nesikreipė. E. G. gydėsi „Marių“ ligoninėje, 2019 m. gegužės mėnesį bandė pasikarti. Iki 2019 m. gruodžio mėnesio vartojo medikamentus, antidepresantus. Iki šio laiko jo elgesys problemų nekėlė, tačiau nuo 2019 m. gruodžio mėnesio jo elgesys stipriai pasikeitė, jis tavo agresyvus, nenuspėjamas (1 t., b. l. 173-176, 181-182).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 355/2020 (02) K. G. nustatyta kraujosruva pasmakrėje. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (2020 m. sausio 29 d. keliu įspyrus į aptinę veido dalį). Sužalojimas padarytas buku daiktu, galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti neįmanoma, nes skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių (1 t., b. l. 186).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 29 d. E. G. ir K. G. buvo blaivūs (1 t., b. l. 187-188).

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. G. 2020 m. sausio 29 d. apie 09.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia keliu įspyrė vieną kartą į veidą savo šeimos narei - sutuoktinei K. G. ir sugriebęs už kaklo ją smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą pasmakrėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sutuoktinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad vagystę įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Jis anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 29-29, 31-45), dirba. Nukentėjusioji parodė, jog civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, kartu gyvena su kaltinamuoju, jis jau metus laiko nevartoja alkoholio, gydosi ir geria vaistus. Nenori gyventi atskirai nuo vyro, nes jis geras tėvas, geras vyras. Nuo 2017 m. lapkričio 20 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 51). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-63/2020 užfiksuota, kad tiriamų veikų metu E. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, kas tiriamų veikų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo procese, gali suprasti proceso veiksmų esmę ir reikšmę, gali duoti parodymus. E. G. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 61-68). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, nustatant žemesnį nei vidurkis bausmės dydį, be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiosios atsiprašė, žalą atlygino, savo elgesį nurodė vertinantis kritiškai, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnių bausmių minimalias dalis ir paskirti subendrintą bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 8 d. 18.03 val. iki 2020 m. sausio 10 d. 10.35 val. (2 paras; 2 t., b. l. 90-91, 92-94) bei nuo 2020 m. sausio 29 d. 9.24 val. iki 2020 m. sausio 31 d. 9.24 val. (2 paras; 2 t., b. l. 136-138, 139-141). Kaltinamajam byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 171-176), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. G. (2 t., b. l. 112-114), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2020 m. sausio 30 d. teismo nutartimi kaltinamajam byloje taip pat paskirta kardomoji priemonė – namų areštas (3 t., b. l. 4-5, 6-9, 12-14, 18-20), kuri paskutinį kartą pratęsta teismo nutartimi iki 2021 m. kovo 29 d. Atsižvelgiant į tai, kardomosios priemonės – namų arešto, skyrimo pagrindai nėra išnykę, todėl siekiant ir toliau užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, namų areštas pratęstinas ir paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 76, 123, 165), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 264,04 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Vytautas Polikaitis, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (3 t., b. l. 79). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog augina tris nepilnamečius vaikus, gauna minimalias pajamas, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

- už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 8 d. veika) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 29 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. G. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 8 d. 18.03 val. iki 2020 m. sausio 10 d. 10.35 val. (2 paras) ir nuo 2020 m. sausio 29 d. 9.24 val. iki 2020 m. sausio 31 d. 9.24 val. (2 paras).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. G., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – namų areštą pratęsti ir palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Palikti galioti tas pačias nustatytas namų arešto sąlygas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje

Proceso ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.