Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui P. M.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. sausio 12 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Noka“, kurios direktoriumi buvo P. M. (toliau – atsakovas) sudarė paslaugų sutartį Nr. VIL DG-058, kurios pagrindu atsakovo vadovaujama įmonė įsipareigojo teikti sutartyje nurodytas paslaugas. Pažymėjo, kad 2016-10-25 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimoUAB „Noka“. 2018-03-28 UAB „Noka“ buvo išregistruota.

Nurodė, kad siekiant užtiktinti sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, P. M. 2016-01-12 laidavo pagal UAB „Noka“ vekselius. Už prievolių įvykdymą pagal vekselius laidavo P. M. ir L. T.. Nevykdant sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2017-07-04 ir 2017-07-05 išsiuntė UAB „Noka“, atsakovui ir L. T. pranešimus, kad yra neapmokėtas paprastasis vekselis. 2018-08-23 laiduotojai L. T. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. M. 6000 Eur skolos pagal vekselį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 12 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Noka“, kurios direktoriumi buvo atsakovas P. M. sudarė paslaugų sutartį Nr. VIL DG-058, kurios pagrindu atsakovo vadovaujama įmonė įsipareigojo teikti sutartyje nurodytas paslaugas. Siekiant užtiktinti sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, P. M. 2016-01-12 laidavo pagal UAB „Noka“ vekselius. Nevykdant sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. M. 6000 Eur skolos pagal vekselį.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojimų pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1d., Įstatymo 2 str. 1d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, Įstatymo 2 straipsnio 3, 4 punktai). Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Įstatymo 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (Įstatymo 46 str. 3 d.).

Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalis įpareigoja vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6000 Eur skolos, kilusios dėl neapmokėto 2016-01-12 paprastojo neprotestuotino vekselio, tenkintinas visiškai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) numatytas taisykles. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 06 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika" Nr. 23. P. 381-382). Atsižvelgiant į tai, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc., remiantis Įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., iš atsakovo priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8 proc.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ieškovas, vadovaudamasis šia norma, iš atsakovo prašo priteisti 40 Eur minimalų mokestį. Kadangi ieškovo prašymas neprieštarauja įstatymų normoms, jo prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 Eur minimalus mokestis.

Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl 1945,68 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1945,68 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti 1945,68 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 970 Eur.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1038 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis bei 970 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str., 93 str., 96 str., 262 str., 424- 428 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“, j. a. k. 121702328, naudai 6000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 6040 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1038 Eur (tūkstantis trisdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.