Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-21 · Byla Nr. N-756-1971-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
N-756-1971-06
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16 – 1971/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 18 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. kovo 31 d. D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E403423 už tai, kad jis 2006 m. kovo 31 d. apie 14 val. 15 min., Šilalės mieste, Nepriklausomybės gatvėje, vairavo automobilį Ford Escort, v. n. AT 83370, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuo D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.3, 68 punktų reikalavimus.

2006 m. balandžio 7 d. nutarimu D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 3 dalį 2700 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

II.

D. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. balandžio 7 d. Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E403423 ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas nepripažino pažeidimo įvykdymo fakto, teigė, kad automobilį vairavo T. J. Paaiškino, kad 2006 m. kovo 31 d. apie 14 val. 45 min., automobiliu, vairuojamu T. J., kuriame dar važiavo jis ir G. J., nuvyko iki Basanavičiaus gatvės, iš kur parvežė L. S. Įvažiavus į Nepriklausomybės g. 10-tojo namo kiemą, už 1-2 minučių įvažiavo policijos pareigūnų automobilis ir juo atvažiavę pareigūnai tvirtino, kad jis vairavo automobilį. Kadangi jis buvo persėdęs į vairuotojo vietą pasiimti savo daiktų, pareigūnams susidarė toks įspūdis, todėl buvo nepagrįstai apkaltintas pažeidimo padarymu. Be to, D. K. manymu, jam nepagrįstai inkriminuota veika pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį, kadangi automobilis buvo apdraustas ir 2006 m. kovo 22 d. išduotas civilinės atsakomybės draudimo liudijimas.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – 2006 m. balandžio 7 d. Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą. D. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir paskyrė 25 Lt baudą. Taip pat D. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskyrė 2550 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas galutinai D. K. skyrė 2550 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, konstatavo, kad D. K. susipažino su tikrinimo rezultatais ir tam skirtoje skiltyje parašė „sutinku“ bei pasirašė. Be to, protokole paaiškino, kad vairavo automobilį prieš tai išgėręs. Iš 2006 m. balandžio 7 d. nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu D. K. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad automobilį vairavo ne jis. Be to, faktą, kad vairavo D. K., patvirtina ir institucijos atstovas K. Lukošius bei liudytojas M. Šiaudvytis, kurie teigia, kad jie privažiavo prie automobilio pavymui ir D. K. net nebuvo išlipęs iš automobilio. D. K. versija ir ją patvirtinančių liudytojų parodymai apie tai, kad automobilį vairavo T. J., o ne D. K., iškelta tik 2006 m. balandžio 19 d. pateiktame skunde. Pareiškėjas teigė, kad šių aplinkybių niekas neklausė, todėl nebuvo tai nurodyta. Tačiau teismas pažymėjo, kad asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, suteikta teisė teikti prašymus raštu, todėl jei asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, siekė objektyvios tiesos nustatymo, galėjo ir privalėjo šias aplinkybes išdėstyti ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. D. K. nurodė, kad pateikus pasirašyti dokumentus, jis juos pasirašė nesuvokdamas aplinkos, tačiau šią aplinkybę paneigė tiek policijos pareigūnai, tiek D. K. įvardinti kartu su juo buvę asmenys.

Remdamasis ATPK 123 straipsnio 6 dalimi, teismas nurodė, kad ši teisės norma numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Teismui pateikta draudimo sutartis ir sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilis, kurį 2006 m. kovo 31 d. vairavo D. K., buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Todėl teismas konstatavo, kad D. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 100 Lt bauda. Tačiau teismas pažymėjo, kad D. K. savo veika pažeidė KET 61.3 punkto reikalavimą su savimi turėti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą ir už šią veiką yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veikos tiek pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, tiek pagal 126 straipsnio 3 dalį yra įrodytos, todėl 2006 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą.

IV.

Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 18 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šilalės rajono policijos komisariato 2006 m. balandžio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Be motyvų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliantas nurodo, kad liudytojų – policijos pareigūnų parodymai skiriasi ir prieštarauja vieni kitiems. Tuo tarpu jo nurodyti liudytojai po priesaikos vieningai teigė, kad automobilį vairavo T. J.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Šilalės rajono policijos komisariatas nurodo, kad su D. K. apeliaciniu skundu nesutinka. Klaipėdos apygardos administracinio teismas priėmė teisingą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir surinktų įrodymų viseto analizės pagrindu padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, dėl kurių teisingumo abejonių nekyla.

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus duomenis ir, remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, nuspręsti kokiais įrodymais vadovaujantis byloje turi būti priimtas procesinis sprendimas. Remiantis vienais įrodymais ir atmetant kitus, teismas privalo argumentuoti priežastis, dėl kurių tai yra daroma. Apeliacine tvarka apskųstame nutarime tai yra padaryta. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų K. Lukošiaus ir M. Šiaudvyčio parodymais apie įvykio aplinkybes, kurie dėl esminių dalykų sutampa. Visiškai realu ir suprantama, kad policijos pareigūnai, kurie budi keliuose ir stabdo daugybę transporto priemonių, praėjus kuriam laiko tarpui visų detalių ir smulkmenų gali ir neprisiminti. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys būtų turėję kokį nors pagrindą apkalbėti apeliantą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad iš karto, privažiavus policijos pareigūnams, D. K. pripažino vairavęs automobilį, sutiko su alkotesterio parodymais dėl girtumo, ir tai pats įrašė administracinio teisės pažeidimo protokole. Jokių duomenų, kad automobilį vairavo kitas asmuo, apeliantas policijos pareigūnams nenurodė ne tik įvykio vietoje, tačiau ir vėliau, netgi po savaitės nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje ir ten priimant nutarimą. Tik po to, kai jam buvo paskirta nuobauda, apeliantas iškėlė versiją, jog automobilį tuomet vairavo ne jis, o T. J. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo su apeliantu susijusių asmenų, liudytojų T. J., G. J., L. S. parodymais. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad duodami parodymus teismo posėdžio metu šie liudytojai painiojosi. Štai liudytojas G. J. iš pradžių teigė, jog D. K. iš galinės sėdynės perlipo į priekį, vėliau nurodė, kad D. K. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo (b. l. 53). L. S. parodė, kad D. K. persėdo į vairuotojo vietą tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, tačiau K. Lukošius tvirtino, jog važiuodami iš Ford Escort automobilio paskos, jo nebuvo paleidę ir akiračio ir matė, kad automobilį vairavo būtent D. K. (b. l. 55, 48). Visiškai nelogiška ir neįtikėtina, kad ne tik pats apeliantas, bet ir nei vienas iš su juo važiavusių asmenų policijos pareigūnams iš karto nepasakytų, jog automobilį vairavo ne D. K., o T. J., jei realiai taip būtų buvę. Gi liudytojas V. S. nematė kas vairavo automobilį (b. l. 55). Tokius šių asmenų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neturinčiais įrodomosios galios.

Apeliacinio skundo teiginys, kad bylos tyrimo metu jam nebuvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, atmestinas, nes jis nepagrįstas jokiais bylos materialiais bylos duomenimis, o iš administracinio teisės pažeidimo protokolo darytina priešinga išvada.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia Klaipėdos apygardos administracinio teismo dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. /.../ Pabrėžtina, kad minėti reikalavimai dėl nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto), jo argumentavimo, paskelbimo, terminų mutatis mutandis taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms.“

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, 2006 m. liepos 18 d. po bylos išnagrinėjimo surašė ir viešai paskelbė tik teismo nutarimo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Kada konkrečiai buvo surašytos aprašomoji ir motyvuojamoji nutarimo dalys, spręsti nėra galimybės, tačiau darytina išvada, jog D. K. 2006 m. liepos 19 d. buvo išsiųstas nutarimo su visais teismo argumentais nuorašas. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį apskųsti apeliantas turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu, apeliacinis skundas negrindžiamas viso teismo nutarimo nepaviešinimo argumentu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šį nutarimą naikinti vien dėl to, kad nebuvo tinkamai laikytasi minėtame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytų nuostatų, netikslinga. Priešingu atveju, šioje byloje būtų dirbtinai vilkinamas bylos išnagrinėjimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius