- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- T-835-749/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35962-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., I. Ž., dalyvaujant prokurorei L. L., VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ atstovei I. T., D. G. įstatyminei atstovei (motinai) A. P., jo gynėjai advokatei V. S., nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – D. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (toliau – ir Įstaiga) teikimą dėl D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutartimi D. G. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje būnant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis terminas buvo pratęstas.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. rugpjūčio 10 d. gautas Įstaigos teikimas dėl ambulatorinio stebėjimo pirminėmis psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo D. G.. Teikime nurodoma, kad VŠĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų komisija, įvertinusi D. G. psichikos būseną, prašo Panevėžio apylinkės teismo panaikinti jam priverstinį ambulatorinį gydymą.
Teismo posėdžio metu Įstaigos atstovė parodė, kad palaiko teikimą, D. G. geria vaistas, per du metus jo elgesys nekėlė problemų. D. buvo atvykęs 2021 m. birželio mėn. su mama išsirašyti vaistų, gydymas yra teigiamas, elgesys yra koreguojamas, vaistai yra tinkami ir problemų dėl elgesio nekyla. Su D. G. prasmingai pasikalbėti neišeina dėl jo protinio atsilikimo. Duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu neturi. Jokių nusiskundimų iš gyvenamosios vietos savivaldybės nėra gavę, klausė socialinių darbuotojų apie jį, tai nurodė, kad D. G. problemų nekelia. Karantino metu buvo bendravimas telefonu, buvo bendraujama su mama, bendravo gydytoja. Pats D. yra priklausomas nuo globėjos. Jų kontaktai su mama yra normalūs, bendrą kalbą randa. Jie nori, kad žmonės suprastų, jog ne prievarta vartoti vaistus, o jiems yra tai būtina daryti, jie suprato, kad vaistus vartoti būtina, negalima amžinai tęsti kontrolės. Baigiamųjų kalbų metu institucijos atstovė dar pažymėjo, kad iš tikrųjų D. G. vaistų pastoviai nereikia, vaistų jam reikia pagal poreikį dėl elgesio koregavimo. Jis vartoja vaistus, motina skambina, jeigu kažkokios problemos. Jie ir dabar nesilanko ir labai nekontroliuoja jo. Jie negali važiuoti į namus kiekvieną kartą pažiūrėti, ar jis išgeria vaistus, tą turi daryti globėjas. Jie mano, kad globėjas yra įpareigotas tą daryti, globėjas suvokia savo pareigas ir tą vykdo. Svarbiausia, kad D. G. elgesys būtų koreguojamas.
Teismo posėdžio metu D. G. įstatyminė atstovė (motina) A. P. parodė, kad buvo padaryti du nusikaltimai. Nuo to laiko jokių nusikaltimų jis nepadarė, niekur nebuvo įkliuvęs. Jei būna kokių darbų, pavyzdžiui, rinkti akmenis, tai važiuoja. Keliasi 9.00-9.30 val., o jei reikia kur važiuoti, jis pats nesikelia. Gyvena jie neūkiškai. Gyvena name, socialiniame būste (duomenys neskelbtini), šildosi malkomis, yra šulinio vanduo, tualetas lauke. Kartu gyvena jos sūnūs D., R. ir J. R. yra atvykęs. D. niekur nedalyvauja. Gauna pinigus už D. bei už vaikus, kurie mokosi. Jie mokosi „(duomenys neskelbtini)“ mokymo centre, jiems palengvinta programa, neįgalumo nesusitvarkė. Su vyru negyvena daug metų, jis buvo sugyventinis, bet ji jį išvarė. Yra iš daugiavaikės šeimos, pati alkoholio nevartoja, darbo neturi, prastas susisiekimas, yra darbingo amžiaus, bet darbų nėra. (duomenys neskelbtini) kaime nėra jokių darbų. Ji mano, kad nereikia priverčiamųjų medicininių priemonių, jie patys tuos vaistus žiūrisi. Neblogai, kad gydytoja pasikalba, vėl spalio 14 d. vyks pas gydytojus. Vis tiek jie darys taip, kaip reikia, gydymo nenutrauks, jam reikia naudoti vaistus, padaro pertrauką nuo vaistų. Prieš nusikaltimų padarymą buvo nutrauktas rimtesnis gydymas. Dabar supranta, kad jam reikalingi rimtesni vaistai. D. toks nuo pat gimimo. Namuose jį mokė, nes ir tuštindavosi, ir šlapindavosi. Jis kažkaip išaugo metams bėgant, buvo daug piktesnis, dabar jis susitvarkė. Priverstiniame stebėjime yra du metus, lyg. Agresijos priepuolių nebūna, jis niekada nebuvo agresyvus.
Prokurorė ir gynėja prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai ir pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad D. G. psichinė būklė yra pagerėjusi dėl vaistų vartojimo ir pakankamai stabili, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje (dėl karantino yra kelis kartus neatvykęs), jį visada lydėdavo mama, geranoriškai vartoja jam paskirtus medikamentus, nesipriešina tam, jo psichikos sutrikimas yra nepagydomas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu D. G. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, yra nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovo paaiškinimą, kad net ir panaikinus D. G. priverčiamąją medicinos priemonę, D. G. ir toliau tęs gydymą, bendraus su gydytojais. Kartu pažymima ir tai, kad jis turi įstatyminę globėją – savo mamą, kuri juo rūpinasi ir prižiūri. Atsižvelgiant į tai, D. G. taikoma minėta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ teikimą tenkinti.
Panaikinti D. G. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.