- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1814-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03287-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaikų K. K., gim. 2004-06-13, ir S. K., gim. 2002-03-26, gyvenamąją vietą su tėvu M. K. adresu Eišiškių pl. 67A, Vilnius; priteisti iš atsakovės R. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt nepilnametėms dukroms nuo 2007-09-30. Nurodė, kad nutraukus santuoką, epizodiškai vaikai gyvendavo tiek pas atsakovę, tiek ir pas ieškovą. Su ieškovu vaikai nuolatos pradėjo gyventi nuo 2007 metų. Pažymėjo, kad pasiruošęs prižiūrėti mergaites, jam padės motina ir teta. Ieškovas pripažino tėvystę po skyrybų. Atsakovė pasirašė pareiškimą pas notarą dėl socialinės pašalpos pervedimo į jo sąskaitą. Ieškovas su vaikais gyvena iš pašalpos bei pajamų, gautų iš atsitiktinių darbų, be to, jam padeda tėvai. Sutiko, kad atsakovės iš užsienio atlikti pinigų pervedimai į ieškovo sąskaitą būtų įskaityti į apskaičiuotą vaikų išlaikymo skolą. Vaikai lanko po du būrelius. Ieškovas moka tik už vieno būrelio lankymą, kiti yra nemokami, tačiau būna ir kitų išlaidų, susijusių su mokyklos lankymu, ekskursijomis, šventėmis. Nurodė, kad vaikų išlaikymui skiria apie 1 500 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad dirbdama užsienyje periodiškai vaikų išlaikymui siuntė pinigus. Atsakovės sutikimas, kad socialinė pašalpa būtų pervedama į ieškovo sąskaitą, yra tik teisinis patvirtinimas, kad ieškovas gali valdyti socialinę pašalpą, nes atsakovė gyvena Vokietijoje. Tačiau tai nėra atsakovės sutikimas su tuo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu. Jei vaikai sutiktų gyventi su ieškovu, ji neprieštarautų, kad išlaikymas būtų priteistas iš jos. Tokiu atveju atsakovė sutiktų mokėti dukrų išlaikymui po 300 Lt į mėnesį.
Nepilnametė šalių duktė S. K., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad lanko 3 klasę lenkų mokykloje, bei kartu su seserimi vaikšto į papildomus užsiėmimus. Nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą iki šiol ji gyvena su tėvu ir seserimi. Motina su jais kartu negyvena. Nurodė, kad nori gyventi su tėvu, kadangi jis prižiūri ją su seserimi, viską joms perka. Niekuomet nemuša. Motinos seniai nematė. Nurodė nežinanti, ar galėtų gyventi su motina. Į susirinkimus mokykloje eina bei visus būtinus daiktus jai perka tėvas.
Išvadą duodančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą ir neprieštaravo dėl nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ieškovu M. K., nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas dukroms, proporcingas vaikų poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: nustatė nepilnamečių K. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su tėvu M. K.; vaikų K. K. ir S. K. išlaikymui iš R. J. priteisė po 350 Lt kiekvienai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-05-13, iki vaikų pilnametystės; priteisė iš R. J. 16 860 Lt įsiskolinimą už vaikų išlaikymą nuo 2007-09-30 K. K. ir S. K. naudai; nustatė, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko M. K.; priteisė iš R. J. 912,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovė nuo 2007 metų faktiškai negyveno su vaikais, nuo 2009 metų negyvena Lietuvoje. Ieškovas nuo 2009 metų yra oficialiai pripažintas S. K. ir K. K. tėvu, ką paliudija vaikų gimimo liudijimų nuorašai. Paskutinius 3 metus, vaikais faktiškai rūpinosi ieškovas. Vaikų gyvenimo sąlygos atitinka jų interesus, ką patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada. Ieškovo pateiktos iš įvairių jo darboviečių bei vaikų mokymosi ir ugdymo įstaigų charakteristikos patvirtina, kad M. K. asmenybė yra teigiama, jis aktyviai dalyvauja vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, suteikdamas galimybę vaikams ne tik lankyti mokymosi įstaigą, bet ir įvairius lavinančius vaikų sugebėjimus užklasinio pobūdžio užsiėmimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų seka, kad nors atsakovė užsienyje turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, tačiau nagrinėjant bylą nenustatyta, kad R. J. siekia ir artimiausiu metu ketina gyventi su vaikais. Teismas negavo įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos atitinka vaikų poreikius. Kadangi paskutinius 3 metus mergaitės gyvena kartu su tėvu, jų emocinio ryšio ir prisirišimo prie tėvo laipsnis yra kur kas didesnis, nei emocinis ryšys su motina, gyvenančia užsienyje ir bendraujančia su vaikais epizodiškai, telefonu. Įvertinus šias aplinkybes, teismas nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu M. K.. Tai pat teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė sutiko mokėti vaikų išlaikymui sumą, kuri nežymiai skiriasi nuo ieškovo prašomo išlaikymo dydžio, atitinkančio šalių turtinę padėtį, vaikų interesus, ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 350 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės patenkino. Be to, teismas iš atsakovės priteisė 16 860 Lt įsiskolinimo už vaikų išlaikymą sumą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė R. J. patikslintu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su jų motina R. J. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai. Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, jog paskutinius 3 metus vaikais rūpinosi tik ieškovas. Nurodo, kad atsakovė siuntė pinigines pašto perlaidas vaikų išlaikymui, ką patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Skunde pažymima, kad ieškovė, esant sunkai finansinei padėčiai, perpildytai darbo rinkai, išvažiavo dirbti į Vokietiją, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovės nepakankamas dalyvavimas mažamečių dukterų auklėjime ir jų išlaikyme. Tuo tarpu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog atsakovė kaip motina, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti mažametes dukteris Samantą ir Kamilę. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nėra Samantos biologinis tėvas, o atskyrimas Samantos nuo jos motinos (atsakovė artimiausiu metu neketina sugrįžti gyventi į Lietuvą) vertintinas kaip socialiai neteisingas. Apeliaciniame skunde kartu pažymima, kad vaikų gyvenamoji vieta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra nustatyta su atsakove, todėl aplinkybė, kad ieškovas reikalauja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nesuponuoja atsakovės pareigos byloje reikšti priešieškinį. Atsakovės advokatas aiškiai išsakė atsakovės poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo ir norą nekeisti vaikų gyvenamosios vietos. Tuo tarpu ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad išgirdęs, jog atsakovė bendrauja telefonu su vaikais, sukėlė isteriją, galvą daužė į sieną ir jam buvo suteikta medicininė pagalba. Esant įvardintoms aplinkybėms, atsakovės bendravimas su vaikais yra ne tik apsunkintas, bet ir pavojingas, nes ieškovo reakcija į vaikų ir motinos bendravimą yra neadekvati esamai padėčiai. Atsakovės teigimu, ji pateikė į bylą dokumentus, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, todėl vaikai gali gyventi su ja. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į vaikų lytį, emocinis ryšys yra stipresnis tarp vaikų ir motinos, nei tarp vaikų ir tėvo (ieškovo).
Ieškovas M. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2007-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. S. K., gim. 2002-03-26, ir K. K., gim. 2004-06-13, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. J.. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakove buvo nustatyta tuo metu, kai atsakovė gyveno Lietuvoje, o ieškovas tuo metu nebuvo pripažinęs tėvystės vaikų atžvilgiu. Tačiau vaikai po santuokos nutraukimo nuo 2007 metų faktiškai gyveno su ieškovu. Ieškovas nuo 2009 metų yra oficialiai pripažintas S. K. ir K. K. tėvu. Nuo 2009 metų atsakovė Lietuvoje negyvena.
CPK 3.169 str. 3 d. numatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. ieškovas prašė nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą kartu su juo, o atsakovė prašė atmesti ieškinį ir nekeisti 2007-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas teismui tirti ir vertinti ieškovo pateiktą prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2007 metų šalių dukterimis pagrinde rūpinosi ieškovas; atsakovė, dar gyvendama Lietuvoje, dukteris perdavė auginti ir kartu su jomis gyventi ieškovui, ji su dukterimis bendraudavo epizodiškai, o nuo 2009 metų, kuomet atsakovė išvyko dirbti į užsienį, motinos ir dukterų bendravimas dar labiau sumažėjo. Byloje apklaustų liudytojų bei ieškovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (charakteristikos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnų surašytas šeimos aplankymo aktas, pateikta išvada) patvirtina, kad ieškovas M. K. daugiau nei trejus metus tinkamai rūpinasi dukterų fiziologine, psichologine, socialine branda, tinkamai jas prižiūri, aktyviai dalyvauja vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, sudaro vaikams galimybę lankyti užklasinius būrelius. Vaikai gyvena ieškovo gyvenamojoje vietoje, jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie lanko darželį-mokyklą, turi draugų, palaiko artimus santykius su netoliese gyvenančiais ieškovo tėvais. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnų pateiktų dokumentų bei liudytojų ir pareiškėjo paaiškinimų seka, kad tarp mergaičių ir jų tėvo (ieškovo) susiformavo glaudūs ryšiai, mergaitės nori toliau gyventi su ieškovu, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta šalių duktė S. K.. Įvertinus šias aplinkybes, jog ieškovas paskutiniu laiku nepertraukiamai, tinkamai rūpinasi mergaitėmis, mergaitės yra emociškai prisirišusios tiek prie ieškovo, tiek ir prie jas supančios aplinkos, o atsakovės bendravimas su dukterimis yra epizodinis, dukterys niekuomet nebuvo išvykusios pas atsakovę į jos dabartinę gyvenamąją vietą, negyveno atsakovę supančioje aplinkoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu M. K., nes tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas netinkamai naudotų savo valdžią vaikų atžvilgiu ar kad piktnaudžiauja savo teisėmis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė rūpinosi savo dukterimis, pervesdavo pinigus jų išlaikymui. Pažymėtina, kad pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvam, todėl byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė 2009 metų pabaigoje – 2010 metais siuntė pinigines lėšas vaikų išlaikymui, nesudaro pagrindo teigti, kad taip atsakovė pilnai įgyvendino motinos pareigas, t.y. pareigą auklėti savo dukteris, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Priešingai nei teigia atsakovė, iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojų N. Š. ir J. B. bei ieškovo duotų paaiškinimų seka, kad atsakovė, dar gyvendama Lietuvoje, nepakankamai rūpinosi savo dukterimis, neužtikrino vaikams tinkamų gyvenimo, vystymosi sąlygų. Kaip jau minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas mergaitėmis tinkamai rūpinasi ir kartu su jomis gyvena daugiau nei trejus metus, mergaitės yra emociškai prisirišusios prie jas supančios aplinkos bei ieškovo. Atsakovė nuo 2009 metų gyvena užsienyje, jos bendravimas su dukterimis yra ribotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors atsakovė užsienyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pastovias pajamas, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šiuo metu atsakovė siekia ir artimiausiu metu ketina gyventi su vaikais. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neturėjo šioje byloje reikšti priešieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, nes vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakove buvo nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Tačiau, įvertinant tai, kad atsakovė daugiau nei trejus metus nuolatos su dukterimis negyvena, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes, jog atsakovė artimiausiu metu ketina gyventi kartu su mergaitėmis, jomis rūpintis, sudaryti joms tinkama vystymosi, brendimo sąlygas, turėjo įrodyti būtent atsakovė (CPK 178 str.). Tokių įrodymu nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant apeliacinį skundą teismui atsakovė nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės dabartinė gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos atitinka vaikų poreikius bei kad aplinkos pakeitimas, gyvenimas kartu su motina nepadarys vaikams socialinės, psichologinės žalos, nesukels emocinių išgyvenimų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien atsakovės bei jos atstovo pateiktais paaiškinimais dėl atsakovės ketinimo gyventi kartu su mergaitėmis, o, remdamasis bylos įrodymais nustatytomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, pagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškovu M. K.. Šio teismo sprendimo nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog ieškovas nėra Samantos (apeliaciniame skunde nurodyta – Sandros) Kliukoit biologiniu tėvu, jog, atsižvelgiant į vaikų lytį, emocinis ryšys yra daug stipresnis tarp vaikų ir motinos, nei tarp vaikų ir tėvo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginčą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių dukterų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovas nėra biologinis S. K. tėvas, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra pripažinęs mergaičių tėvystę, jis yra pilnateisis vaikų tėvas. Be to, pati S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, norinti toliau gyventi su ieškovu, nes ieškovas rūpinasi ja ir seserimi, bei teigė, kad nežinanti, ar galėtų gyventi su apeliante. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad yra apsunkintas ar pavojingas (dėl ieškovo veiksmų) atsakovės bendravimas su vaikais. Kadangi tarp šalių yra kilęs konfliktas, todėl, kaip tą teisingai padarė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo remtis vien jų subjektyviais paaiškinimais apie priešingos šalies netinkamą elgesį.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.