- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-1144-582/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Romos Katilovskienės apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 1 d. 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda su 896 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Alliance original slims“ su filtru, 269 pakelių po 20 vnt. cigarečių „NZ black superslims“ su filtru, 30 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Premjer“ su filtru, 20 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Monte Carlo red“ su filtru, 10 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Monte Carlo blue“ su filtru su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendros vertės 10112,65 Lt (77,79 MGL), bei krovininio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskavimu. M. S. nubaustas už tai, kad 2014-08-04, 01:34 val., vykdamas krovininiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, Raigardo kelio poste žodžiu ir raštu (KD NR AR246852) deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį patikrinimą krovininio automobilio Volvo kabinoje, šoninėje daiktadėžėje plastikiniame kanistre, elektrinėje dalyje, uždengtoje metalinėmis apsaugomis, viabastos vietoje, ADR įrankių dėžėje, salone ant gulto pastatytoje muzikinėje kolonėlėje, bei salone plastikiniame kanistre buvo rasta paslėpta 896 pakeliai po 20 vnt. cigarečių „Alliance original slims“ su filtru, 269 pakeliai po 20 vnt. cigarečių „NZ black superslims“ su filtru, 30 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Premjer“ su filtru, 20 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Monte Carlo red“ su filtru, 10 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Monte Carlo blue“ su filtru su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendra slėptų cigarečių vertė 10112,65 Lt (77,79 MGL). Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 str. ir 41 str. reikalavimus.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Roma Katilovskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutarimą ir neskirti papildomos sankcijos – automobilio konfiskacijos. Skunde nurodo, kad iš ATPK 210 str. 1 d. formuluotės matyti, kad skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti priemonių konfiskavimas numatyta kaip papildoma, alternatyvi sankcija, t. y. šios sankcijos taikymas nėra privalomas. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai automobilis nėra tiesiogiai pritaikytas kontrabandos gabenimui, nėra daromi automobilio konstrukcijos pakeitimai, kontrabandos dalykas neslepiamas sunkiai prieinamose, įprastai daiktams laikyti neskirtose vietose, toks automobilis negali būti pripažįstamas kontrabandos gabenimo įrankiu ir dėl to konfiskuojamas. Pats kontrabandos dalyko kiekis savaime taip pat negali lemti transporto priemonės konfiskavimo, svarbu įvertinti, kokį kiekį asmuo gali panešti fiziškai, gabenti kitomis transporto priemonėmis. Teismas neteisingai įvertino tai, kad tokio cigarečių kiekio per valstybės sieną, nepateikus jų muitinės tikrinimui, vairuotojui nebūtų įmanoma pergabenti. Vežtas cigarečių kiekis tilpo į vieną kelioninį krepšį, toks kiekis cigarečių būtų galimas nešti ir be transporto priemonės. Teismas šios aplinkybės visai nevertino, formaliai pasisakė, vertindamas ne krovinio išmatavimus, jų fizinį tūrį, o prekių vertę (tame tarpe muitas, PVM ir akcizas), kuri šiuo atveju neturėjo būti lemiamu veiksniu sprendžiant papildomos nuobaudos taikymą. Teismas formaliai kreipė dėmesį tik į tai, kad teismų praktikoje žymiai mažesnis kiekis rūkalų laikomas pakankamai dideliu, kurio be transporto priemonės naudojimo, slapta, pervežti nebūtų įmanoma, ir visiškai nevertino pateiktų matematinių skaičiavimų ir pačios galimybės, ar galima būtų pranešti kelioninį krepšį nepastebėtam muitinės kontrolės.
Kaip reglamentuoja Muitinės įstatymas ir Europos sąjungos teisės aktai, „žaliojo“ ir „raudonojo“ kanalų sistema taikoma tik į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių, kokia ir yra Baltarusijos Respublika, atvykstančioms transporto priemonėms. Protokole yra pažymėta, kad pažeidėjas M. S. vyko į Lietuvą iš Baltarusijos. Raigardo kelio poste yra du keleivių muitinio tikrinimo kanalai - žaliasis bei raudonasis. Esant dviejų kanalų patikrai be problemų asmenys keliauja su kelioniniais krepšiais, nesukeliant įtarimų muitinės pareigūnams. Be to, savo kaltę vairuotojas muitinės pareigūnams pripažino, jis paaiškino, kad sudėjo cigaretes nežinant darbdaviui, nors buvo supažindintas su įmonės vidaus darbo taisyklėmis, su kitais norminiais aktais, kad draudžiama vežti kontrabandines prekes, jam išaiškinta jo atsakomybė. Darbdavys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą sužinojo tik po administracinės bylos protokolo surašymo, vairuotojas apie jam surašytą administracinį teisės pažeidimo protokolą informavo tik po transporto priemonių sulaikymo.
Gynėja pažymi, kad įmonė turimas transporto priemones įgijo kreditu, kuris vis dar yra mokamas, netekus transporto priemonės, įmonė neteks pajamų dengti kredito išlaidas. Tokiais atvejais taikant turto konfiskavimą turi būti atsižvelgiama į kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp pažeidėjo elgesio ir trečiojo asmens elgesio ir padarytos administracinės veikos. Suinteresuoto asmens kaltė nepasireiškė, jis kaip atsargus, rūpestingas darbdavys ėmėsi visų darbiniuose santykiuose nustatytų priemonių, kad neįvyktų tai, kas įvyko. Pažeidėjas yra atleistas iš darbo, transporto priemonė nėra specialiai pritaikyta pervežti paslėptas prekes, esant tokioms aplinkybėmis, siekimas transporto priemonės konfiskavimu neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje, pažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijus, nes konfiskuota transporto priemonė vėl parduodama aukciono būdu tretiesiems asmenims. Konfiskavimas turi įmonei neadekvačiai sunkias materialines pasekmes vertinant šiandienine ekonominę situaciją ir esamą Rusijos politiką, tai atsiliepia ne tik įmonės rodikliams, bet ir atitinkamai mažinamas darbuotojų skaičius, netekus transporto priemonės. Įvertinus, kad vairuotojas prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti šio pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens šeimos sudėtį bei turtinę padėtį, kitas aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimas neturėtų būti taikomas. Teismas galėjo skirti maksimalią 20 000 Lt nuobaudą pažeidėjui, kuri sukeltų realius negatyvius padarinius ir užtikrintų administracinės nuobaudos paskyrimo tikslo tinkamą įgyvendinimą tam, kuris yra kaltas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojas prašo palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutarimą nepakeistą ir apelianto apeliacinį skundą atmesti. Institucija pažymi, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės.
Suinteresuoto asmens – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Romos Katilovskienės apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Druskininkų miesto apylinkės teismas paskyrė M. S. 10 000 Lt baudą su kontrabandos daiktų - cigarečių bei krovininio automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Kaip matyti iš skundo turinio, advokatė ginčija tik papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimą.
Gynėja teisingai nurodo, jog automobilio konfiskacija nėra privaloma, tai papildoma nuobauda, tačiau pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009). Taigi, transporto priemonės konfiskavimui pakanka bent vienos alternatyvios sąlygos buvimo: slėptuvės įrengimo arba tiesioginio automobilio panaudojimo, nesant kitų galimybių kontrabandos dalykui gabenti. Nagrinėjamu atveju vilkiko viduje specialių slėptuvių įrengta nebuvo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pažeidėjas kontrabandą gabeno paslėpęs automobilio ertmėse, kurios nėra pritaikytos kroviniams gabenti, vadinasi, vilkikas buvo tiesiogiai panaudotas cigaretėms gabenti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos teiginiu, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-5/2011; LVAT nutartis Nr. N575-819/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog M. S. nepasirinko rizikuoti ir nešti pakankamai didelį kiekį cigarečių (iš viso 1225 pakelius įvairių rūšių cigarečių) kitu būdu, o gabeno jas slėpimui panaudodamas automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ertmes, kas tik patvirtina, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. Gynėja pažymi, kad visus minėtus cigarečių pakelius būtų galima sudėti į vieną kelioninį krepšį, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu ne kontrabandos dalyko sutalpinimas į vieną ar kitą talpą, bet galimo įtarimo muitinės pareigūnams nesukėlimas. Analizuojamu atveju pažeidėjas sąmoningai rinkosi kontrabandos dalyko slėpimą vietose, apsunkinančiose jų suradimą. Neabejotina, jog vienas krepšys, pilnai prikrautas cigarečių, būtų lengvai pastebėtas ir sulaikytas muitinės pareigūnų, tačiau cigarečių pakelių išslapstymas didelėje transporto priemonėje (šoninėje daiktadėžėje plastikiniame kanistre, elektrinėje dalyje, uždengtoje metalinėmis apsaugomis, viabastos vietoje, ADR įrankių dėžėje, salone ant gulto pastatytoje muzikinėje kolonėlėje bei salone plastikiniame kanistre) leido pažeidėjui tikėtis išvengti nuodugnaus krovinio patikrinimo, manant, jog draudžiamos gabenti prekės nebus surastos. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti.
Advokatės teiginys, jog M. S. sudėjo cigaretes į vilkiką nežinant darbdaviui, nors buvo supažindintas su įmonės vidaus darbo taisyklėmis, su kitais norminiais aktais, kad draudžiama vežti kontrabandines prekes, jam išaiškinta jo atsakomybė, nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės transporto priemonės konfiskavimui neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateikto pareiškimo (b. l. 32-33) nėra aišku, ar M. S. iš tiesų yra supažindintas su firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobilių naudojimo principais, būtent su reikalavimu laikytis teisės aktų ir nenaudoti automobilio vykdant nusikaltimą ar pažeidimą. Po pareiškimo tekstu asmens ranka parašyta 2013-06-01 data bei M. S. pavardė, tačiau parašo nėra, taigi apygardos teismui nėra aišku, kas minėtus duomenis parašė po spausdintu tekstu, kitų duomenų, kad pažeidėjas būtų supažindintas su įmonės automobilių naudojimo tvarka, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta advokatės teiginius apie įmonei apylinkės teismo sprendimu sukeltas neadekvačiai sunkias materialines pasekmes vertinant šiandieninę ekonominę situaciją ir esamą Rusijos politiką, dėl to atitinkamai mažinamas darbuotojų skaičius. Šiuo aspektu išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Apygardos teismas pažymi, jog bet koks verslas yra susijęs su tam tikra rizika. Verslininkai galimus rizikos faktorius privalo numatyti ir jiems atsakingai ruoštis iš anksto. Šios nutarties nagrinėjimo objektas yra pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas, o ne esamos ekonominės situacijos analizavimas. Byloje nėra duomenų, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakankamai rūpestingas darbdavys, jau minėta, darbuotojas M. S. apie kontrabandos darymo draudimą raštiškai supažindintas nebuvo, tai, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, nėra pagrindas netaikyti automobilio konfiskacijos. M. S. padarytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai, finansų sistemai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtas nuobaudas. Be to, kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi, pažeidėjas turi suvokti ir atsiradusių teisinių pasekmių neišvengiamumą, tam tikrus ribojimus ar praradimus, kuriuos teks iškęsti. Transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje galimai sunkesnių pažeidimų darymui. Todėl transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju neprasilenkia su Lietuvos ekonomikos bei verslo tvarkos apsauga.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas įrodymų visumos analize bei formuojama teismų praktika analogiškose bylose, todėl jo keisti ar naikinti pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti galioti ir suinteresuoto asmens – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Romos Katilovskienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.