Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-845/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-02
Bylos Nr.: 2A-845/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Vytas Milius
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ponoras“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Interfilas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ponoras“ dėl įsiskolinimo priteisimo

ir apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Interfilas“ dėl darbų priėmimo aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, neteisėto rangos sutarties nutraukimo, baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pagal rangos sutartį atliktus darbus, šios sutarties nutraukimo, darbų priėmimo aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. Šalių užvestos bylos Lietuvos apeliaciniame teisme buvo sujungtos į vieną.

2009 m. sausio 12 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kuria UAB „Interfilas“ (toliau – ir rangovas) įsipareigojo UAB „Ponoras“ (toliau – ir užsakovas) priklausančioje alaus darykloje atlikti statybos darbus ir pateikti įrangą, ją sumontuoti, suderinti, paleisti bei apmokyti šia įranga dirbti užsakovo darbuotojus (toliau – ir Pirmoji rangos sutartis). Sutarties kaina – 2 598 960 Lt; visi darbai turėjo būti baigti iki 2009 m. gegužės 1 d. 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktais rangovas perdavė, o užsakovas priėmė atliktus darbus ir įrangą už 941 173 Lt sumą. Aktuose nenurodyta jokių darbų ir įrangos trūkumų.

2009 m. rugsėjo 31 d. šalys sudarė kitą rangos sutartį, kuria buvo pakeista Pirmojoje rangos sutartyje nustatyta rangovo įsipareigojimų apimtis, darbų terminai ir sutarties kaina (toliau – ir Antroji rangos sutartis). Šioje sutartyje numatyta, kad po jos sudarymo netenka galios Pirmoji rangos sutartis. Antrosios rangos sutarties kaina – 2 420 830,77 Lt; visi darbai turėjo būti baigti iki 2009 m. gruodžio 15 d. Sutartyje nurodyta, kad iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. atlikta darbų už 941 292,38 Lt sumą, likusi sutarties kaina – 1 479 538,39 Lt. Pažymėta, kad iki 2009 m. rugsėjo 23 d. rangovui sumokėta 1 930 000 Lt. Antrojoje sutartyje taip pat numatyta, kad rangovas yra atlikęs papildomų darbų už 31 690,89 Lt, užsakovas už juos yra sumokėjęs 30 000 Lt. 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktu rangovas perdavė, o užsakovas priėmė atliktus darbus ir įrangą už 1 264,450 Lt sumą. Šiame akte taip pat nenurodyta jokių darbų ir įrangos trūkumų.

Šalies argumentai

Rangovas UAB „Interfilas“, pirmasis kreipęsis į teismą, ieškinyje nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktus, taip pat pagal Antrojoje rangos sutartyje nurodytą atliktų papildomų darbų vertę, yra atlikęs darbų ir pateikęs įrangos už 2 237 314,27 Lt sumą, tačiau užsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas 247 314,27 Lt. Tuo remdamasis, rangovas prašė priteisti iš užsakovo 247 314,27 Lt dydžio skolą ir 31 161,60 Lt dydžio delspinigius.

Užsakovas UAB „Ponoras“, kreipęsis į teismą vėliau nei rangovas, ieškinyje nurodė, kad Antroji rangos sutartis buvo sudaryta dėl rangovo nesugebėjimo ir vėlavimo vykdyti įsipareigojimus pagal Pirmąją rangos sutartį. Nors 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta jokių darbų ir įrangos trūkumų, iš tiesų ne visi aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, ne visa įranga pateikta, o atlikti darbai ir pateikta įranga buvo su trūkumais. Be to, kai kurie darbų kokybės ir įrangos komplektiškumo trūkumai paaiškėjo tik po aktų pasirašo. Užsakovo teigimu, jis aktus pasirašė paveiktas rangovo įtikinėjimų, kad jo finansinė padėtis labai prasta ir, norinti tęsti darbus, reikia pasirašyti aktus, kas suteiktų teisę rangovui jų pagrindu išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, kuriose išskirtas PVM atitinkamai leistų jam atsiskaityti su mokesčių inspekcija; įtikinėjimų, kad aktuose nurodyti darbai bus neišvengiamai atlikti. Kadangi sutarties vykdymas buvo įpusėjęs, dėl rangovo įsipareigojimų specifiškumo darbų pabaigti bet kuri kita įmonė negalėjo, todėl užsakovas buvo priverstas pasirašyti aptariamus aktus. Be to, šalių vadovai bendradarbiavo ir anksčiau, gerai pažinojo vienas kitą, todėl užsakovas pasitikėjo rangovu. Po paskutiniojo – 2009 m. lapkričio 30 d. – atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo rangovo darbuotojai vis dar atvykdavo atlikti aktuose nurodytų darbų, tačiau 2010 m. sausio mėn. rangovas visiškai liovėsi vykdyti savo įsipareigojimus. Pagal aptariamus aktus buvo išrašyta sąskaitų 2 205 623,38 Lt, o užsakovas už faktiškai atliktus darbus sumokėjo 2 039 357,76 Lt. 2010 m. sausio 22 d. pretenzija užsakovas nurodė paaiškėjusius darbų trūkumus, tačiau rangovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Užsakovo teigimu, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų vykdomi aktuose kaip atlikti nurodyti darbai, siūlė užfiksuoti darbų trūkumus, tačiau rangovas nereagavo, darbų nebetęsė ir pradėjo reikalauti apmokėjimo už darbus, kurių neatliko. Užsakovas buvo priverstas kitiems asmenims dar kartą mokėti už tuos pačius darbus ir įrangą, už kuriuos jau buvo sumokėjęs rangovui. Užsakovo nuomone, aptariami aktai buvo sudaryti dėl rangovo apgaulės, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir susidėjusių itin sunkių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 str. 1 d.). Užsakovo nuomone, rangovo atsisakymas bendradarbiauti reiškia, kad jis vienašališkai nutraukė Antrąją rangos sutartį, todėl privalo sumokėti sutartyje numatytą baudą – 242 083,08 Lt. Be to, nuo 2009 m. lapkričio 30 d., kai iš tiesų turėjo būti baigta alaus pilstymo linija, iki 2010 m. kovo 29 d., kai rangovui buvo iškelta bankroto byla, užsakovas buvo priverstas vežioti alų išpilstymui į kitą įmonę, dėl ko patyrė 119 524,50 Lt nuostolių. Remdamasis išdėstytu, užsakovas prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiais 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktus 1 155 688 Lt sumai; 2) priteisti 119 524 Lt nuostoliams atlyginti ir 242 083 Lt dydžio baudą; 3) pripažinti, kad rangovas neteisėtai nutraukė Antrąja rangos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu rangovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė rangovui iš užsakovo 173 119,99 Lt dydžio skolą, 21 812,40 Lt dydžio delspinigius ir procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad užsakovas priėmė ir be jokių pastabų dėl darbų trūkumų pasirašė darbų bei įrangos priėmimo aktus 2 237 314,27 Lt sumai, tačiau su rangovu nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas 247 314,27 Lt. Teismas pažymėjo, kad užsakovas neneigia skolos fakto, tačiau teigia, jog rangovas vėlavo atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, nepateikė visos įrangos ar jos nesumontavo; užsakovas, pasitikėdamas rangovu, siekdamas, kad rangovas įvykdytų sutartus darbus, priėmė dalį neatliktų ar su trūkumais atliktų darbų, tačiau rangovas darbų nebaigė, trūkumų neištaisė, įrangos iki galo nesukomplektavo ir neperdavė pateiktos įrangos dokumentacijos. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas bei liudytojo A. L. parodymai. Liudytojas A. T. parodė, kad įrangos pateikimas vėlavo, nes užsakovas vėlavo laiku už ją apmokėti. Teismas pažymėjo, kad užsakovo pareiga vykdyti avansinius mokėjimus numatyta ir sutartyse. Užsakovo argumentai, kad rangovo darbai nebuvo baigti, trūko įrangos, ji nebuvo pilnai sumontuota, tačiau užsakovas tikėjo rangovu, jog trūkumai bus ištaisyti, teismui leido konstatuoti, kad dalis rangovo atliktų darbų trūkumų buvo akivaizdūs ir tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, pagal kurią užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis akivaizdžių darbo trūkumų faktu. Kartu teismas nurodė, kad iš užsakovo pretenzijų rangovui matyti, jog dalis darbų trūkumų priimant darbus 2009 m. lapkričio 30 d. nebuvo akivaizdžiai pastebimi ir paaiškėjo tik vėliau, ką iš dalies pripažino ir užsakovas (CK 6.662 str. 4 d.). Nors užsakovas nurodo, kad rangovas neatliko dalies darbų, tačiau iš neatliktų darbų sąrašo matyti, kad užsakovas pripažįsta, jog užsakovui už darbus yra skolingas 215 623,38 Lt. Užsakovas prašo priteisti 247 314,27 skolą, tačiau įvertinus, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog dalis užsakovo atliktų darbų buvo su trūkumais, kuriuos buvo galima konstatuoti tik pradėjus naudoti įrangą, užsakovas siūlė rangovui ištaisyti trūkumus bei kviesti ekspertus, nes įrangos atitikimas kokybės reikalavimams galėjo būti nustatytas tik specialistų, be to, esant nepaneigta, kad, užsakovui sumokėjus už įrangą, ji nebuvo laiku pristatyta ir darbai pagal Pirmąją rangos sutartį iš dalies vėlavo dėl užsakovo kaltės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą 30 procentų – iki 173 119,99 Lt, taip pat atitinkamai sumažino ir delspinigius.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi užsakovo ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 10, 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutėje Nr. 18, 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėse Nr. 2-7 nurodyti įrenginiai, o duomenų, jog minėti įrenginiai nepristatyti, nėra. Užsakovo pateiktas 2010 m. kovo 6 d. teismo ekspertės aktas nepatvirtina, kad įrangos nėra, priešingai, jo 2 punkte nurodyta įranga yra iš 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutės Nr. 3, kurią užsakovas prašo pripažinti negaliojančia. Ši įranga nesumontuota, tačiau pagal 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutę Nr. 3 mokama pinigų suma (415 030 Lt) tik už įrangą, nes montavimas nenurodytas. Pagrįstų įrodymų, kad 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 9, 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutėje Nr. 13 ir 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėje Nr. 8 nurodyti montavimo darbai neatlikti, nėra. Užsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2010 m. kovo 9 d., t. y. praėjus 4-6 mėnesiams nuo darbų sustabdymo, rangovo atstovai nedalyvavo, todėl jis neatspindi tikrosios padėties. Liudytojas A. L. patvirtino, kad 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 1 ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutėje Nr. 12 nurodytų projektavimo dokumentų neperdavė, tačiau neigia, kad šie darbai nepadaryti, nes be projektų nebuvo galima pradėti darbų. Teismo nuomone, užsakovo parašai šiuose aktuose tik patvirtina nurodytas aplinkybes. Tiek pagal sutarties sąlygas, tiek pagal liudytojų A. L. ir A. T. paaiškinimus galutiniai visos įrangos sumontavimo bei paleidimo-derinimo darbai turėjo vykti paskutiniame sutarties vykdymo etape (1.2 p.). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad rangovas sustabdė darbus 2009 m. rudenį, nes užsakovo skola viršijo 200 000 Lt, o užsakovui nurodė, kad, neatlikus paleidimo-derinimo darbų, pretenzijos dėl įrangos veikimo negalimos. Liudytojas A. L. patvirtino, kad pagal 2009 m. liepos 31 d. akto eilutę Nr. 1 ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutę Nr. 12 projektavimo dokumentų neperdavė, tačiau neigia, kad šie darbai nepadaryti, nes be projektų darbų pradėti negalėjo. Užsakovo parašai visų ginčijamų atliktų darbų aktuose, nesant jokių pastabų apie trūkumas, tik patvirtina nurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, užsakovo teiginiai, kad rangovas darbų nebaigė, trūko įrangos, ji nebuvo pilnai sumontuota, tačiau aktus pasirašė apie tai nenurodęs, nes tikėjo, kad rangovas trūkumus ištaisys, leidžia daryti išvadą, kad atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, todėl turi būti taikoma CK 6.662 straipsnio 3 dalis, pagal kurią darbų trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą. Užsakovo teiginiai dėl rangovo ekonominio spaudimo, grasinimų yra deklaratyvūs, nes įrodymų pagrįsti šioms aplinkybėms užsakovas nepateikė. Rangovo reikalavimas atsiskaityti už atliktus darbus negali būti laikomas grasinimu ar ekonominiu spaudimu, nes rangovas turėjo įsipareigojimų savo subrangovams. Užsakovas teigia, kad darbus, kurių neužbaigė rangovas, užbaigė kiti asmenys, todėl ir ta aplinkybė, kad rangovo grasinimus neužbaigti darbų laikė ekonominių spaudimu, nepagrįsta. Minėta, užsakovas 2009 m. rudenį buvo nesumokęs rangovui už atliktus darbus virš 200 000 Lt (šią aplinkybę patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimas), todėl tai paneigia liudytojo A. L. parodymus, kad darbai neužbaigti dėl rangovo kaltės.

Teismas nurodė, kad užsakovas rangovui pretenziją pareiškė 2010 m. sausio 22 d., t. y. tik po to, kai šis per skolų išieškojimo bendrovę pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakyme į pretenziją rangovas nurodė savo argumentus dėl pareikštų trūkumų, o taip pat informavo, kad nevykdys savo įsipareigojimų, kol užsakovas nepadengs susidariusio įsiskolinimo. Duomenų, kad užsakovas įsiskolinimą sumokėjo, nėra, o iš piniginių operacijų įplaukų išrašo matyti, kad užsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2009 m. lapkričio 30 d. Užsakovo atlikti mokėjimai nuo 2009 m. sausio 26 d. įrodo, kad dėl užsakovo vėlavimo mokėti sutartas pinigų sumas tiek pagal Pirmąją, tiek ir pagal Antrąją rangos sutartį darbai vėlavo, kol galiausiai buvo sustabdyti. Pagal Pirmosios rangos sutarties 5 punktą užsakovas įsipareigojo per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti 40 procentų avansą (1 039 584 Lt), tačiau tokią sumą sumokėjo tik 2009 m. balandžio 3 d. Užsakovo teiginius, kad rangovas pagal Pirmąją rangos sutartį nevykdė įsipareigojimų, neatliko jokių darbų ir todėl buvo sudaryta Antroji rangos sutartis, paneigia Antrosios rangos sutarties 3 punktas, kuriame konstatuota, kad iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. atlikta ir įforminta aktais darbų už 941 292,38 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad užsakovas dėl statybos darbų sustabdymo buvo įspėtas, žinojo, jog rangovas nevykdys savo įsipareigojimų, kol nebus sumokėta skola, tačiau skolos nesumokėjo, darytina išvada, kad rangovo kaltės dėl Antrosios rangos sutarties nevykdymo nėra, o sutartis nutruko dėl užsakovo kaltės. Dėl šios priežasties priteisti baudą ir nuostolių atlyginimą nėra pagrindo (CK 6.659, 6.661 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas UAB „Ponoras“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad byla galėjo būti išspręsta teisingai, visapusiškai ir objektyviai tik priėmus apelianto priešieškinį dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau teismas šį priešieškinį nepagrįstai atsisakė priimti.

BUAB „Interfilas“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad apeliantas vilkino priešieškinio pateikimą viso pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, todėl vėliau teismas visiškai pagrįstai atsisakė priešieškinį priimti.

Šalies argumentai

Apeliantas UAB „Ponoras“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas visiškai nesprendė atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų, kaip sandorių, teisėtumo ir galiojimo. Sprendime nagrinėta teismų praktika dėl aktų, kaip rangos sutarties tinkamą ar netinkamą įvykdymą patvirtinančių dokumentų, kai tuo tarpu apeliantas prašo pripažinti juos negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Visiškai neanalizuoti argumentai, kad aktuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, o aktai pasirašyti dėl rangovo ekonominio spaudimo. Pastaruosius argumentus patvirtina surinkti įrodymai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir neįvertino.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netinkamas įrodymas, nes jis surašytas vėliau, nedalyvaujant rangovui. Rangovas ne kartą buvo kviestas užfiksuoti esamos situacijos, taip pat dalyvauti surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau neatvykdavo ir su apeliantu nebendradarbiavo. Teismas apskritai nevertino rangovo nebendradarbiavimo, todėl neatskleidė bylos esmės.

3. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumento, grindžiamo teismų praktika, kad vien atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto egzistavimas nereiškia, jog jame nurodyti darbai yra atlikti. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ginčijamuose aktuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangovas teisėtai sustabdė darbus, todėl nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl Antrosios rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir patirtų nuostolių atlyginimo. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti išvadą, kad rangovas teisėtai sustabdė darbus (CK 6.661 str.). Teismas be pagrindo rėmėsi CK 6.659 straipsnio norma, reglamentuojančia, apie kokias aplinkybes rangovas privalo įspėti užsakovą, nes ši norma nėra susijusi su ginču. Rangovas raštu nenurodė, kad darbai bus stabdomi ar egzistuoja kitos CK 6.659 straipsnyje numatytos aplinkybės. Rangovas ne tik nedėjo jokių pastangų išspręsti ginčą, pašalinti atliktų darbų trūkumus, bet piktybiškai vengė tartis taikiai, kritikavo apelianto siūlomus ekspertus, vilkino susitikimus, kol galiausiai iš viso atsisakė bendradarbiauti. Tai reiškia vienašališką Antrosios rangos sutarties nutraukimą, suteikiantį apeliantui teisę reikalauti priteisti sutartyje numatytą baudą ir atlyginti patirtus nuostolius.

5. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti rangovo bylinėjimosi išlaidas, nes pastarojo pateikta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina jokių išlaidų, o galimų ar būsimų išlaidų priteisimo įstatymas nenumato (CPK 98 str.). Rangovas taip pat nepateikė susitarimo dėl vėlesnio išlaidų apmokėjimo ar kitokio susitarimo.

6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorinių reikalavimų tvirtinimą, ir bylą išsprendė nutartimi. Apeliantas teikė ieškinį, o ne prašė patvirtinti kreditorinį reikalavimą (CPK 259 str. 1. d.). Įstatymo numato skirtingą sprendimų ir nutarčių apskundimo tvarką ir terminus, be to, šiems teismo procesiniams dokumentams keliami skirtingi reikalavimai (nutartimi išsprendžiami mažiau sudėtingi, neesminiai klausimai, dažnai ne dėl ginčo esmės). Apeliantas, kuris nėra bankrutuojanti įmonė, turi teisę į tinkamą procesą, todėl jo teisės negali būti pažeidinėjamos vien dėl to, kad ginčas kilo su bankrutavusia įmone.

Šalies argumentai

Rangovas BUAB „Interfilas“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Apeliantas, ginčydamas nutarties dalį dėl atliktų darbų ir pateiktos įrangos, iš esmės nepateikia jokių motyvų, kodėl nutartis turėtų būti panaikinta. Teismas išsamiai pasisakė dėl aktuose nurodytų darbų ir įrangos, o skunde nėra paneigta nei viena teismo nustatyta aplinkybė. Pažymėtina, kad iš esmės visos apelianto reiškiamos pretenzijos yra susijusios su sistemos montavimo ir paleidimo darbais, tačiau šie darbai turėjo būti atliekami paskutiniame darbų etape, kurio vykdymas buvo sustabdytas dėl apelianto įsiskolinimo rangovui.

2. Teismas pagrįstai nelaikė apelianto pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tinkama įrodinėjimo priemone. Viena vertus, protokolas surašytas prabėgus daug laiko nuo konkretaus ginčijamo akto sudarymo dienos, nedalyvaujant rangovui ir jam negalint pateikti pastabų. Kita vertus, apeliantė niekuomet nepaaiškino ir neįrodinėjo, kurios protokole konstatuojamos faktinės aplinkybės patvirtina konkretaus akto neatitikimą tikrovei, kokia apimtimi ir pan.

Šalies argumentai

3. Priešingai nei teigia apeliantė, nei liudytojas A. L. , nei rangovas nenurodė, kad kažkurie darbai nebuvo atlikti ir kažkuri įranga neperduota. Jei rangovas ir būtų neatlikęs montavimo darbų visai 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėje Nr. 8 nurodytai sumai, tai apeliantė privalėjo įrodyti, kokiai konkrečiai sumai yra neatlikti darbai, tačiau to nedarė.

4. Apeliantui neįrodžius, kad aktuose nurodyti darbai neatlikti ir įranga neperduota, nėra pagrindo ginčyti juos CK 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto teiginiai dėl ekonominio spaudimo, grasinimų yra deklaratyvūs. Apelianto teiginius dėl darbų specifiškumo paneigia paties apelianto nurodytos aplinkybės, kad įvairių montavimo darbų atlikimui samdė kitus asmenis.

5. Apeliantė nurodytos aplinkybės apie rangovo nebendradarbiavimą yra išgalvotos. Pati apeliantė pažeidė sutartį ir šalių bendradarbiavimą, nes nevykdė pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Pretenzijos dėl tariamų darbų trūkumų buvo pradėtos reikšti tik tuomet, kai rangovas iniciavo susidariusios skolos išieškojimą.

Šalies argumentai

6. Apeliantė neįrodė, kad rangovas nutraukė sutartį, todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti baudą. Padarius priešingą išvadą, rangovas tokiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Apeliantė taip pat neįrodė rangovo civilinės atsakomybės sąlygų reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo patenkinti.

7. CPK nenumato, kad būtina pateikti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Įstatyme nurodyta, jog turi būti pateikti tik išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, tačiau nenurodyta, ar atitinkamos išlaidos turi būti apmokėtos. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šalys gali susitarti atidėti atlyginimo už teisines paslaugas mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, todėl teismas tokį susitarimą taip pat turėtų vertinti ir kaip išlaidų dydį patvirtinantį įrodymą. Nors teismų praktika šiuo klausima nėra vieninga, apelianto nuomone, turėtų būti priteisiamos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios iki teismo sprendimo nėra apmokėtos. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos šalies teisė susitarti su atstovu dėl vėlesnio išlaidų apmokėjimo. Prie atsiliepimo pridedami dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos buvo sumokėtos iki teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų

Pagrindinis ginčas abejose bylose iš esmės yra susijęs su užsakovo be pastabų pasirašytų rangovo atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų teisinės reikšmės aiškinimu.

Tiek bendrosios rangos sutarties normos (CK 6.662 str.), tiek specialiosios statybų rangą reglamentuojančios normos (CK 6.694 str.), įtvirtinančios atliktų darbų priėmimo tvarką ir sąlygas, nustato, kad užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Bylas sprendę pirmosios instancijos teismai iš esmės rėmėsi tokiu reglamentavimu ir atmetė užsakovo argumentus, kad dalis atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų darbų neatlikti, įranga nepateikta.

Kolegijos vertinimu, nors pagal rangos santykių reglamentavimą atliktų darbų priėmimo aktams tenka didelė reikšmė fiksuojant šalių įsipareigojimus, tačiau tokie aktai negali būti suabsoliutinami, rėmimasis jais negali būti besąlyginis. Priešingu atveju tai pažeistų bendruosius teisės principus, neleistų ginčą nagrinėjančiam teismui įgyvendinti teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., CK 1.5 str. 4 d.).

Užsakovas savo ieškinyje atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktus ginčija ne todėl, kad juose nurodyti darbai ar įranga yra su trūkumais, o dėl to, kad kai kurie darbai apskritai neatlikti, o įranga nepateikta (c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 138). Tokios aplinkybės, kolegijos nuomone, dėl aukščiau išdėstytų argumentų būtų pakankamas pagrindas nesiremti tikrovės neatitinkančiais aktais, tačiau pareiga įrodyti, kad šios aplinkybės aiškiai egzistuoja, tenka užsakovui, pasirašiusiam aptariamus aktus (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatė, kad užsakovo ginčijamoje 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 10 (garo generatorius su priedais, 103 530 Lt), 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutėje Nr. 18 (sterili alaus filtravimo sistema su filtrais, 50 648 Lt) bei 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėse Nr. 2-7 (butelių inspekcinis įrenginys, 36 300 Lt; automatinis butelių išpilstymo-uždarymo blokas, 415 030 Lt; etikečių klijavimo įrenginys, 96 800 Lt; automatinis butelių sudėjimo-išėmimo įrenginys, 154 880 Lt; transporterių sistema buteliams ir dėžėms, 112 530 Lt; datatorius, 14 520 Lt) nurodyti įrenginiai, o ne jų montavimo darbai; duomenų, jog minėti įrenginiai nepristatyti, nėra. Tokių išvadų užsakovas savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, jas, kolegijos vertinimu, patvirtina ir bylos duomenys. Pavyzdžiui, pats užsakovas savo ieškinyje yra pažymėjęs, kad aptariami įrenginiai yra pateikti, tačiau vieni nesumontuoti, kiti neveikia, trečius reikėjo taisyti (c. b. B2-153-212/2012, t. 1, b. l. 7). Tokių įrenginių pateikimo faktą patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (c. b. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 56-63) bei užsakovo alaus darykloje sumontuotos įrangos apžiūros ir esamos padėties užfiksavimo aktas (c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 115). Antroji rangos sutartis nebuvo baigta vykdyti iki galo, todėl sunku nustatyti, ar jos rezultatas – butelių išpilstymo linija – būtų buvęs tinkamas ir kokybiškas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendime buvo įvertinti įrangos ir darbų trūkumai, kurie negalėjo būti normaliai nustatyti iš karto juos apžiūrint (CK 6.662 str. 4 d.), ir atitinkamai sumažintas rangovo reikalavimas. Taip pat pažymėtina, kad rangovas neprašė priteisti visos Antrosios rangos sutarties kainos, į kurią teisę įgytų tik pasiekus darbų rezultatą – paleidus butelių išpilstymo liniją.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje taip pat sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 1 (fermentacijos technologiniai projektavimo darbai, 7 140 Lt) ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutėje Nr. 12 (fermentacijos pastato žaibosaugos projektavimo darbai, 2 142 Lt) nurodyti projektavimo darbai neatlikti. Kolegija sutinka su tokiu vertinimu, nes užsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, kaip nurodo, šiuos darbus turi daryti pats (c. b. B2-153-212/2012, t. 1, b. l. 7) (CPK 185 str.).

Užsakovas kelia klausimą ir dėl ginčijamuose aktuose nurodytų tam tikrų įrangos montavimų darbų: 2009 m. liepos 31 d. akto eilutės Nr. 9 (CIP plovimo stotis su siurbliais ir montavimu, 55 930 Lt), 2009 m. rugpjūčio 31 d. akto eilutės Nr. 13 (pilstymo cecho elektros skirstymo spinta ir montavimas, 3 808 Lt) ir 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutės Nr. 8 (akto eilutėse Nr. 1-7 numatytos įrangos montavimo darbai, 100 430 Lt). Užsakovas neneigia, kad elektros skirstymo spinta buvo pateikta, o objektyvių įrodymų, kad montavimo darbus būtų atlikęs pats, nepateikia. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir sprendė, kad nėra patikimų įrodymų, jog taip pat neatlikti 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 9 ir 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėje Nr. 8 nurodyti montavimo darbai. Kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas dėl nurodyto, privalėjo vertinti įrodymų visumą (CPK 177 str. 1 d., 185 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad rangovas vengė dalyvauti nepriklausomam ekspertui užfiksuojant atliktus darbus ir perduotą įrangą (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 100-101, 103-104, 109-111), todėl jo nedalyvavimas sudarant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat sumontuotos įrangos apžiūros ir esamos padėties užfiksavimo aktą nereiškia, kad šiais įrodymais negalima remtis. Pastarieji patvirtina, kad tam tikri 2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 9 nurodyti darbai buvo atliekami, tačiau jie nebaigti, plovimo stoties su siurbliais nerasta (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 61; c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 115). Bylos duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad aptariamame akte nurodytus darbus baigė ir įrangą pateikė kitas užsakovo samdytas asmuo (c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 42-46). Tai, kad iki galo nėra atlikti 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėje Nr. 8 nurodyti montavimo darbai patvirtina ne tik jau minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir sumontuotos įrangos apžiūros ir esamos padėties užfiksavimo aktas, bet ir buvusio rangovo darbuotojo A. L. parodymai (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 2, b. l. 140-141; c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 175). Pastarasis asmuo nurodė, kad tokių montavimo darbų padaryta apie pusę.

Atliktų darbų priėmimo aktuose fiksuojami atlikti, o ne būsimu darbai. Aukščiau nurodyta aiškiai patvirtina, kad ne visi užsakovo be pastabų pasirašytuose rangovo atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti, ne visa įranga buvo pateikta. Tokią išvadą iš dalies pagrindžia ir rangovo susirašinėjimas su užsakovu (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 119), iš kurio matyti, kad tam tikri aktuose nurodyti darbai neatlikti, kiti atlikinėjami jau po paskutiniojo 2009 m. lapkričio 30 d. akto pasirašymo. Esant tokioms aplinkybėms, rangovas neturi teisės remtis tikrovės neatitinkančiomis atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų dalimis ir reikalauti apmokėjimo už neatliktus darbus bei neperduotą įrangą (CK 6.655 str. 1 d., 6.687 str.).

2009 m. liepos 31 d. akto eilutėje Nr. 9 ir 2009 m. lapkričio 30 d. akto eilutėje Nr. 8 nurodytos įrangos ir darbų vertė siekia 156 360 Lt. Aiškių įrodymų, kad neatlikti visi šiose eilutėse numatyti darbai, užsakovas nepateikė (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu priteisė rangovui 173 119,99 Lt dydžio įsiskolinimą bei 21 812,40 Lt dydžio delspinigius. Kolegija, remdamasi aukščiau nurodytu bei vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, laiko teisinga sumažinti priteistina įsiskolinimą iki 100 000 Lt, taip pat atitinkamai sumažinti delspinigius iki 12 600 Lt (100 000 Lt * 0,07 proc. * 180 d.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė užsakovo reikalavimus pripažinti ginčijamų rangovo atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų dalis negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Priešingai nei teigia užsakovas, teismas tokį sprendimą motyvavo, tyrė su šiuo reikalavimu susijusias aplinkybes. Kita vertus, įrodžius, kad dalis atliktų darbų aktuose numatytų darbų neatlikti, dalis įrangos neperduota, tai sudaro pagrindą atmesti rangovo reikalavimą dėl apmokėjimo už tokius darbus, įrangą, todėl aktų ginčijimas remiantis sandorių negaliojimo pagrindais yra perteklinis.

Dėl Antrosios rangos sutarties nutraukimo, baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Bylos duomenys patvirtina, kad užsakovui buvo svarbus galutinio darbų rezultato perdavimo terminas, o rangovui – tinkamas ir savalaikis apmokėjimas (Antrosios rangos sutarties 3, 5 d.; c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 174-175; c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 140-142). Tai abiem šalim buvo gerai žinoma, tačiau tiek viena, tiek kita savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Prasidėjus ginčams, užsakovas nebemokėjo rangovui, nors pastarasis, kaip nustatyta byloje, ir buvo faktiškai atlikęs daugiau darbų ir perdavęs daugiau įrangos nei užsakovo sulaikytas mokėjimas (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 1, b. l. 110). Kita vertus, minėta, rangovas nebendradarbiavo su užsakovu pastarajam siekiant trečiųjų asmenų pagalba nustatyti atliktus darbus ir perduotą įrangą, reikalavo iš užsakovo didesnio mokėjimo nei jam priklausė pagal faktiškai atliktus darbus ir perduotą įrangą. Nurodyta kolegijai leidžia pripažinti, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nutrūko dėl abiejų kaltės, todėl užsakovas neturi teisės reikalauti sutartyje numatytos baudos priteisimo.

Užsakovas dėl rangovo nebaigtų darbų prašė priteisti nuostolius, paskaičiuotus nuo 2009 m. lapkričio 30 d., kai, jo teigimu, darbai turėjo būti iki galo užbaigti, iki 2010 m. kovo 29 d., kai rangovui buvo iškelta bankroto byla. Kolegija su tokiu reikalavimu nesutinka. Visų pirma jau konstatuota, kad sutartiniai santykiai nutrūko dėl abipusės šalių kaltės. Antra, užsakovas pats nurodė (c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 138), kad 2009 m. pabaigoje suprato, jog rangovas nebevykdys savo įsipareigojimų, tačiau ieškoti kito rangovo pradėjo tik 2010 m. kovo mėn. Toks elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standarto. Remiantis nurodytu, užsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.).

Dėl procesinio pobūdžio argumentų

Užsakovas savo ieškinyje rangovui, kuris tuo metu turėjo bankrutavusios įmonės statusą, reiškė turtinius reikalavimas, todėl, priešingai nei teigia užsakovas, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai juos sprendė rangovo bankroto byloje (ĮBĮ 21 str. 1 d., 26 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Užsakovas nenurodė, kokios konkrečiai procesinės teisės buvo pažeistos nagrinėjant jo ieškinį, o kolegija tokių pažeidimų nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi priteisė rangovui iš užsakovo teisinės pagalbos išlaidas, nors jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai tuo metu nebuvo pateikti (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos iš tikrųjų buvo apmokėtos iki nutarties priėmimo (c. b. B2-153-212/2012, t. 2, b. l. 183), toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Nors užsakovo priešieškinis rangovo pradėtoje byloje nebuvo priimtas, tačiau užsakovas savo teises turėjo galimybę ginti pareikšdamas naują ieškinį kitoje byloje. Dėl šios priežasties kolegija nepasisako dėl teismo atsisakymo priimti priešieškinį, kaip teisiškai nereikšmingo viso ginčo baigčiai.

Kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2011 m. birželio 29 d. sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė atliktų darbų priėmimo tvarką ir sąlygas reguliuojančias materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šis sprendimas keistinas, sumažinant rangovui iš atsakovo priteistą skolą iki 100 000 Lt, o delspinigius – iki 12 600 Lt, taip pat atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Nors pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį, taip pat netinkamai aiškino ir taikė atliktų darbų priėmimo tvarką ir sąlygas reguliuojančias materialinės teisės normas, netinkamai įvertino šalių kaltę dėl sutartinių santykių nutrūkimo, tačiau sprendimas atmesti užsakovo ieškinį savo esme yra teisingas, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinta trečdalis rangovo reikalavimų, todėl atitinkama proporcija perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Valstybei iš užsakovo priteistina 1 523 Lt žyminio mokesčio bei 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 1 535 Lt (CPK 96 str.). Įrodymų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje nėra. Laikytina, kad buvo tenkinti du trečdaliai užsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, tačiau užsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, o rangovas, nors ir pateikė advokato išrašytas sąskaitas už teisinę pagalbą, nepateikė jų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų (98 str. 1d.) (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 2, b. l. 50-52).

Atmetus užsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, rangovo nurodytos teisinės pagalbos išlaidos apeliaciniame procese neatlygintos, nes taip pat nepateikta įrodymų apie advokato išrašytų sąskaitų apmokėjimą (c. b. Nr. 2-606-278/2011, t. 2, b. l. 50-52) (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Interfilas“ (į. k. 124188412) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“ (į. k. 154710250) 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) skolos, 12 600 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) delspinigių, iš viso 112 600 Lt (vieną šimtą dvyliką tūkstančių šešis šimtus litų) ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 112 600 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2011 m. vasario 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ponoras“ (į. k. 154710250) 1 535 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)“.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVytas MiliusVigintas Višinskis Egidijus Žironas