Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu D. V., išvadą teikianti byloje institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti savo mamą D. V. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti D. V. globą paskiriant pareiškėją D. V. globėja. Pareiškime nurodyta, kad D. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ji serga (duomenys neskelbtini) liga ir (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 467 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.

3. CPK 464 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. 2022 m. kovo 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-104/2022 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad D. V., kurią prašoma pripažinti neveiksnia, dėl psichinio sutrikimo – (duomenys neskelbtini) negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiama. Pažymėtina, kad D. V. byloje atstovauja advokatas Eimantas Šriupša.

4. Teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei išaiškino proceso dalyviams, kad jie iki 2022 m. kovo 23 d. turi teisę pateikti teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Proceso dalyviai prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Pagal CK 2.10 straipsnio 4 dalį, prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

6. Nagrinėjamu atveju dėl D. V. pripažinimo neveiksnia pareiškimą padavė jos dukra V. R. Pareiškėja pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad D. V. yra visiškai nesavarankiška ir nesugebėtų priimti sprendimų visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, kadangi ji dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti pagrindinių funkcijų savo asmeniniame gyvenime. Byloje esant duomenų apie D. V. psichikos sutrikimą, asmens psichinei būklei nustatyti teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuria buvo siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti minėtą asmenį neveiksniu.

7. Teismas 2022 m. kovo 10 d. gavo Ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad D. V. diagnozuotas psichinis sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Ekspertizės akte išvados motyvuotos, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).

8. Sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą ir nacionalinių teismų praktiką. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse, t. y. tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) ar rinkimų teisė ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant.

9. Tos asmens teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje) neturi būti ribojamos. Teismas neturėtų asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriose dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti savo teisėmis, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

10. Iš byloje nustatytų duomenų apie D. V. psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, darytina išvada, jog D. V. dėl jos amžiaus, sveikatos būklės ir kitų objektyvių aplinkybių nėra aktualu kurti šeimą, įgyvendinti tėvų valdžią, įsivaikinti ar globoti vaikus, būti rūpintoja ar pagalbininke pagal sutartį, dirbti, dalyvauti politiniame gyvenime, be to, šios teisės negali būti įgyvendinamos per atstovą ir apskritai neturi būti ribojamos. Todėl minėtose srityse nėra pagrindo D. V. pripažinti neveiksnia.

11. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus D. V. pripažintina neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Dėl globėjo paskyrimo

12. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Pripažinus D. V. neveiksnia iš esmės visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatytina globa.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. yra pareiškėjos V. R. mama. Pareiškėja pageidauja būti savo mamos globėja. Duomenų apie kitus asmenis, norinčius globoti D. V., byloje nėra. Byloje nėra duomenų, dėl kurių pareiškėja negalėtų būti skiriama savo mamos (D. V.) globėja (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančio Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad D. V. nėra sudariusi sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus, taip pat nėra pateikusi išankstinių nurodymų. D. V. atstovas prieštaravimų teismui dėl globėjos kandidatūros nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. V. globėja skirtina jos dukra V. R. (pareiškėja).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 1, 4 dalimis, 491 straipsnio 1–2 dalimis, 493 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1–2 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose srityse:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) globą, jos globėja paskirti V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.