Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

pareiškėjai Ž. T. ir J. T. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. gruodžio 16–17 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-50-62 neišduoti statybos leidimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolinis sprendimas);

2) įpareigoti Komisiją priimti sprendimą išduoti statybos leidimą privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad priede prie 2009 m. gruodžio 16–17 d. protokolo nurodytos šios pastabos: 1) pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybinę žemę ir digituotą sklypą; 2) gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimo kelią per digituotą sklypą. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku, kas nurodė šias pastabas. Pažymėjo, kad priede prie protokolo nurodyta tik tai, kad pastabos yra neįvertintos (pasirašyta 2009 m. gruodžio 23 d.). Nurodė, kad vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-379 (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 23 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 patvirtintų Komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 17 punktu, Komisijos nariams ar nariui pateikus pastabas dėl pateikto techninio projekto atitinkamo projektavimo sąlygoms, į tokias pastabas turi būti atsižvelgta ir techninis projektas turi būti atitinkamai pataisomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-681/2009). Paaiškino, kad atstovaujami architekto E. Pajarsko, pateikė visus teisės aktuose nustatytus dokumentus, kuriuos privaloma pateikti, siekiant gauti statybos leidimą privažiavimui prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo. Kadangi privažiavimas prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo bus tiesiamas per valstybei priklausančią žemę, buvo gautas VAVA sutikimas dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje. Atkreipė dėmesį į tai, kad VAVA sutikimas Komisijai buvo pateiktas kartu su prašymu dėl statybos leidimo gavimo. Minėtas sutikimas Komisijai buvo pateiktas ir tada, kai buvo gautos Komisijos narių pastabos. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl Komisijos nariai nevertino VAVA sutikimo ir priede prie protokolo nurodė, kad nėra pateiktas VAVA sutikimas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Komisija sprendimų neišduoti statybos leidimo nemotyvavo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–47). Neneigė, jog pareiškėjai pateikė VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštą dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybės žemėje, tačiau nurodė, kad vien faktas, kad pareiškėjai Komisijai pateikė VAVA sutikimą, nereiškia, kad šis sutikimas yra tinkamas. Paaiškino, kad pagal susiklosčiusią praktiką, norint gauti VAVA sutikimą vykdyti tam tikrus darbus valstybinėje žemėje, prie prašymo reikia pateikti dokumentus, kuriuose matytųsi, kurioje tiksliai vietoje ir kas bus vykdoma, t. y. projektinius pasiūlymus. Pažymėjo, kad pareiškėjai 2006 m. sausio 17 d. paduodami prašymą VAVA, tikėtina, kad pridėjo privažiavimo prie vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą, iš kurio matosi, kur tiksliai planuojama įrengti privažiavimą. Todėl mano, kad VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštas parengtas, remiantis pareiškėjų 2006 m. sausio 17 d. kartu su prašymu pateiktais dokumentais ir tuo laiku buvusia faktine situacija. Pažymėjo, kad privažiavimas būtų tiesiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rajono detalusis planas nėra patvirtintas. Nurodė, kad pareiškėjai jau 2006 m. norėjo gauti statybos leidimą privažiavimui prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengti, tačiau Komisijai neišdavus statybos leidimo, pareiškėjai neatsižvelgė į Komisijos narių pateiktas pastabas ir nepakoregavo privažiavimo techninio projekto. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“) 18 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjai, pasibaigus 2006 m. sausio 31 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado galiojimo laikui, 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą išduoti naują projektavimo sąlygų sąvadą. Kadangi pareiškėjai nori įrengti privažiavimą prie namo, t. y. susisiekimo komunikacijas, 2009 m. liepos 17 d. Miesto ūkio departamentas, vadovaudamasis STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 27.1 punkto nuostatomis, išdavė susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 5232. Atkreipė dėmesį į tai, kad naujai išduotos susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos skiriasi nuo 2006 m. sausio 15 d. išduotų sąlygų, todėl turi skirtis ir privažiavimo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninis projektas. O jei keičiasi projektiniai sprendimai, turėjo būti pateiktas naujas VAVA sutikimas dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybės žemėje. Pažymėjo, kad Komisijos reikalavimo pateikti VAVA sutikimą pagrįstumą pagrindžia ne tik projektinių sprendimų pakeitimai, bet ir atsiradęs digituotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, per kurį pareiškėjai nori tiesti privažiavimą prie savo namo. Paaiškino, kad digituotas žemės sklypas – tai VAVA ir VĮ Registrų centro laikinas sklypas, į kurį yra pretendentas, šis sklypas yra laikinas, nes tvarkomi dokumentai reikalingi šiam sklypui suformuoti. Pabrėžė, kad 2006 m., kai buvo gautas VAVA sutikimas statyti privažiavimą per valstybės žemę, minėto digituoto sklypo nebuvo, t. y. pasikeitė faktinė situacija, todėl pareiškėjai privalėjo gauti naują VAVA sutikimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija reikalavo pateikti ne tik VAVA sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybės žemę ir digituotą sklypą, bet ir gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimą per digituotą sklypą. Tokiu būdu pareiškėjų teiginiai, kad Protokolinis sprendimas neišduoti statybos leidimo yra nemotyvuotas, atmestini. Minėti pareiškėjų teiginiai taip pat atmestini dėl to, kad patys pareiškėjai bei statinio projekto vadovas E. P. dalyvavo Komisijos 2009 m. gruodžio 16–17 d. posėdyje, kuriame tiesiogiai buvo paaiškinta, kodėl priimtas sprendimas neišduoti statybos leidimo. Atsakovas nurodė, kad Protokolinis sprendimas atitinka galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatas, kadangi šis protokolinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis – projektavimo sąlygų sąvadu, išduotu privažiavimui prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengti ir galiojančiu Statybos įstatymu. Priimdama sprendimą Komisija privalėjo atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjai siekia gauti leidimą statybai, neturėdami VAVA sutikimo įrengti privažiavimą per valstybės žemę ir digituotą žemės sklypą. Pažymėjo, kad du Komisijos nariai nepritarė statybos leidimo išdavimui, todėl vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 21.1 punktu, buvo priimtas Komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo. Teigė, kad Pavyzdiniuose nuostatuose nėra numatyti reikalavimai komisijos sprendimo įforminimui, todėl mano, kad atsižvelgusi į nagrinėjamos situacijos aplinkybes, Komisija priėmė motyvuotą sprendimą, kuriame nurodė tokio sprendimo priėmimo priežastį – VAVA sutikimo nepateikimą.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114–117), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjams buvo būtina gauti naują VAVA sutikimą, kadangi ankstesnis sutikimas galiojo tik pagal 2006 m. sausio 15 d. išduotas sąlygas. Pažymi, kad projektavimo sąlygų sąvade Nr. RPS 129, kuris buvo išduotas 2006 m. sausio 31 d., buvo padaryta klaida – klaidingai nurodyta: „privažiavimas turi būti projektuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose“. Paaiškina, kad tai patvirtino ir Energetikos ir ūkio departamentas, kuris 2006 m. gegužės 17–18 d. protokole Nr. 14 pritarė statybos leidimo išdavimui. Teigia, kad projektuojamo įvažiavimo įrengimo vieta nesikeitė nei 2006, nei 2009 metais. Pažymi, kad komunalinio ūkio atstovas 2009 m. gruodžio 16–17 d. pritarė statybos leidimo išdavimui. Todėl pareiškėjai mano, kad pagrindo pateikti naują VAVA sutikimą nėra.

2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo padaryta išvada dėl naujo VAVA sutikimo pateikimo.

3. Nurodo, kad asmenys, norintys gauti sutikimą dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje, VAVA turi pateikti inžinerinių tinklų schemą ir žemės sklypo teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjams pateikus minėtus dokumentus, VAVA 2006 m. vasario 10 d. davė sutikimą. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos tiek 2006 m., tiek 2009 metų inžinerinių tinklų schemos, kurios patvirtina aplinkybę, jog faktinė situacija dėl privažiavimo įrengimo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nepasikeitė.

4. Pažymi, kad atsakovo 2009 m. liepos 22 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1625 2 punkte nurodyta, kad dokumentai, sudarantys prielaidas realizuoti statytojo teisę yra: 1) 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažymėjimas apie žemę, reg. Nr. 1/29663; 2) žemės sklypo planas; 3) VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštas Nr. (31)-1.2-657-(3.31). Todėl mano, kad teismo padaryta išvada, jog VAVA 2006 m. vasario 10 d. sutikimas galiojo tik pagal 2006 m. sausio 15 d. sąlygas, yra klaidinga.

5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino, kokia tvarka, kokiu būdu ir kokiais dokumentais bei teisės aktais remiantis VAVA išduoda sutikimus dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje.

6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog naujo VAVA sutikimo poreikį patvirtina ta aplinkybė, jog į minėtą sklypą yra atsiradę pretendentai. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsniu, atsiradę pretendentai nėra kliūtis tiesti susisiekimo komunikacijas ginčo žemės sklype.

7. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas be įvažiavimo, šiuo metu jie naudojasi laikinu įvažiavimu, kuris eina per tą patį valstybei priklausantį žemės sklypą. Teigia, kad Komisija, neišduodama statybos leidimo, pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises.

8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad Protokoliniame sprendime nėra nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą, nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

Šalies argumentai

3. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie pradinio skundo apeliantai pridėjo 2009 m. spalio 9 d. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo prašymu Ž. T. prašė suteikti informaciją, ar yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pažymi, kad su tokiu pačiu prašymu Ž. T. kreipėsi ir į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Atsižvelgęs į tai atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjai įrodinėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra valstybės nuosavybė, nors niekas neginčijo šito fakto. Nesupranta, kodėl Ž. T. kreipėsi į VAVA ne dėl naujo sutikimo tiesti privažiavimą per valstybinės žemės sklypą gavimo, o dėl nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Mano, kad apeliantai vis dėlto kreipėsi į VAVA dėl naujo sutikimo gavimo, tačiau atsiradus pretendentams į minėtą žemės sklypą, VAVA tokio sutikimo nedavė.

4. Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad teismo priimtas sprendimas neužkerta pareiškėjams kelio kreiptis dėl naujo sutikimo gavimo.

9. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Komisijos sprendimas neatitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžia, kad priede prie protokolo aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nepritarė statybos leidimo išdavimui.