- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- Ik-925-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00104-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- Ž. T., J. T.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Kęstutis Kvainauskas
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. T. ir J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. T. ir J. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai Ž. T. ir J. T. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. gruodžio 16–17 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-50-62 neišduoti statybos leidimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolinis sprendimas);
2) įpareigoti Komisiją priimti sprendimą išduoti statybos leidimą privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad priede prie 2009 m. gruodžio 16–17 d. protokolo nurodytos šios pastabos: 1) pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybinę žemę ir digituotą sklypą; 2) gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimo kelią per digituotą sklypą. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku, kas nurodė šias pastabas. Pažymėjo, kad priede prie protokolo nurodyta tik tai, kad pastabos yra neįvertintos (pasirašyta 2009 m. gruodžio 23 d.). Nurodė, kad vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-379 (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 23 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 patvirtintų Komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 17 punktu, Komisijos nariams ar nariui pateikus pastabas dėl pateikto techninio projekto atitinkamo projektavimo sąlygoms, į tokias pastabas turi būti atsižvelgta ir techninis projektas turi būti atitinkamai pataisomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-681/2009). Paaiškino, kad atstovaujami architekto E. Pajarsko, pateikė visus teisės aktuose nustatytus dokumentus, kuriuos privaloma pateikti, siekiant gauti statybos leidimą privažiavimui prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo. Kadangi privažiavimas prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo bus tiesiamas per valstybei priklausančią žemę, buvo gautas VAVA sutikimas dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje. Atkreipė dėmesį į tai, kad VAVA sutikimas Komisijai buvo pateiktas kartu su prašymu dėl statybos leidimo gavimo. Minėtas sutikimas Komisijai buvo pateiktas ir tada, kai buvo gautos Komisijos narių pastabos. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl Komisijos nariai nevertino VAVA sutikimo ir priede prie protokolo nurodė, kad nėra pateiktas VAVA sutikimas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Komisija sprendimų neišduoti statybos leidimo nemotyvavo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–47). Neneigė, jog pareiškėjai pateikė VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštą dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybės žemėje, tačiau nurodė, kad vien faktas, kad pareiškėjai Komisijai pateikė VAVA sutikimą, nereiškia, kad šis sutikimas yra tinkamas. Paaiškino, kad pagal susiklosčiusią praktiką, norint gauti VAVA sutikimą vykdyti tam tikrus darbus valstybinėje žemėje, prie prašymo reikia pateikti dokumentus, kuriuose matytųsi, kurioje tiksliai vietoje ir kas bus vykdoma, t. y. projektinius pasiūlymus. Pažymėjo, kad pareiškėjai 2006 m. sausio 17 d. paduodami prašymą VAVA, tikėtina, kad pridėjo privažiavimo prie vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą, iš kurio matosi, kur tiksliai planuojama įrengti privažiavimą. Todėl mano, kad VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštas parengtas, remiantis pareiškėjų 2006 m. sausio 17 d. kartu su prašymu pateiktais dokumentais ir tuo laiku buvusia faktine situacija. Pažymėjo, kad privažiavimas būtų tiesiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rajono detalusis planas nėra patvirtintas. Nurodė, kad pareiškėjai jau 2006 m. norėjo gauti statybos leidimą privažiavimui prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengti, tačiau Komisijai neišdavus statybos leidimo, pareiškėjai neatsižvelgė į Komisijos narių pateiktas pastabas ir nepakoregavo privažiavimo techninio projekto. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“) 18 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjai, pasibaigus 2006 m. sausio 31 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado galiojimo laikui, 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą išduoti naują projektavimo sąlygų sąvadą. Kadangi pareiškėjai nori įrengti privažiavimą prie namo, t. y. susisiekimo komunikacijas, 2009 m. liepos 17 d. Miesto ūkio departamentas, vadovaudamasis STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 27.1 punkto nuostatomis, išdavė susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 5232. Atkreipė dėmesį į tai, kad naujai išduotos susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos skiriasi nuo 2006 m. sausio 15 d. išduotų sąlygų, todėl turi skirtis ir privažiavimo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninis projektas. O jei keičiasi projektiniai sprendimai, turėjo būti pateiktas naujas VAVA sutikimas dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybės žemėje. Pažymėjo, kad Komisijos reikalavimo pateikti VAVA sutikimą pagrįstumą pagrindžia ne tik projektinių sprendimų pakeitimai, bet ir atsiradęs digituotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, per kurį pareiškėjai nori tiesti privažiavimą prie savo namo. Paaiškino, kad digituotas žemės sklypas – tai VAVA ir VĮ Registrų centro laikinas sklypas, į kurį yra pretendentas, šis sklypas yra laikinas, nes tvarkomi dokumentai reikalingi šiam sklypui suformuoti. Pabrėžė, kad 2006 m., kai buvo gautas VAVA sutikimas statyti privažiavimą per valstybės žemę, minėto digituoto sklypo nebuvo, t. y. pasikeitė faktinė situacija, todėl pareiškėjai privalėjo gauti naują VAVA sutikimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija reikalavo pateikti ne tik VAVA sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybės žemę ir digituotą sklypą, bet ir gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimą per digituotą sklypą. Tokiu būdu pareiškėjų teiginiai, kad Protokolinis sprendimas neišduoti statybos leidimo yra nemotyvuotas, atmestini. Minėti pareiškėjų teiginiai taip pat atmestini dėl to, kad patys pareiškėjai bei statinio projekto vadovas E. P. dalyvavo Komisijos 2009 m. gruodžio 16–17 d. posėdyje, kuriame tiesiogiai buvo paaiškinta, kodėl priimtas sprendimas neišduoti statybos leidimo. Atsakovas nurodė, kad Protokolinis sprendimas atitinka galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatas, kadangi šis protokolinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis – projektavimo sąlygų sąvadu, išduotu privažiavimui prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengti ir galiojančiu Statybos įstatymu. Priimdama sprendimą Komisija privalėjo atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjai siekia gauti leidimą statybai, neturėdami VAVA sutikimo įrengti privažiavimą per valstybės žemę ir digituotą žemės sklypą. Pažymėjo, kad du Komisijos nariai nepritarė statybos leidimo išdavimui, todėl vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 21.1 punktu, buvo priimtas Komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo. Teigė, kad Pavyzdiniuose nuostatuose nėra numatyti reikalavimai komisijos sprendimo įforminimui, todėl mano, kad atsižvelgusi į nagrinėjamos situacijos aplinkybes, Komisija priėmė motyvuotą sprendimą, kuriame nurodė tokio sprendimo priėmimo priežastį – VAVA sutikimo nepateikimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 102–107) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad 2006 m. vasario 10 d. VAVA sutikimas šiuo atveju yra netinkamas. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl statybos leidimo išdavimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo pareiškėjai kreipėsi dar 2006 m., o Komisija 2006 m. gegužės 17–18 d. protokoliniu sprendimu nusprendė neišduoti statybos leidimo, nurodydama kad privažiavimas turi būti projektuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2006 m. sausio 15 d. išduotose susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. 2223, taip pat kad pareiškėjai turi pateikti dangų planą. 2009 m. liepos 17 d. Miesto ūkio departamentas išdavė susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 5232, kurios pagal turinį skiriasi nuo išduotų 2006 m. sausio 15 d. (numatyta, kad turi būti įrengta privažiavimo kelio žemės sankasa, reikalinga sklypo funkcionavimui ir kt.). Teismas konstatavo, kad skiriasi ir privažiavimo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninis projektas, todėl pareiškėjams iš esmės buvo būtina gauti naują VAVA sutikimą, nes ankstesnis sutikimas galiojo pagal 2006 m. sausio 15 d. išduotas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad į VAVA ir VĮ Registrų centro laikiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime yra atsiradę pretendentai (M. S., D. K. T. G.), pageidaujantys, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos grąžinant žemę natūra. Šie pretendentai atsirado po VAVA duoto sutikimo, o tai taip pat rodo poreikį pateikti naują VAVA sutikimą (įvertinus galimybę minėtiems asmenims atkurti nuosavybės teises ir pan.). Todėl teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pasikeitus faktinei situacijai, pareiškėjams buvo būtina gauti naują VAVA sutikimą. Teismas pažymėjo, kad sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Teismas nurodė, kad šia nuostata nuosekliai vadovaujamasi administracinių teismų praktikoje (pvz., 2009 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-310/2009). Pažymėjo, kad priede prie protokolo buvo nurodyta, kokius dokumentus privaloma pateikti tam, kad būtų išduodamas statybos leidimas, todėl teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad šis teismo sprendimas neužkerta pareiškėjams kelio kreiptis dėl naujo sutikimo gavimo.
III.
Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114–117), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjams buvo būtina gauti naują VAVA sutikimą, kadangi ankstesnis sutikimas galiojo tik pagal 2006 m. sausio 15 d. išduotas sąlygas. Pažymi, kad projektavimo sąlygų sąvade Nr. RPS 129, kuris buvo išduotas 2006 m. sausio 31 d., buvo padaryta klaida – klaidingai nurodyta: „privažiavimas turi būti projektuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose“. Paaiškina, kad tai patvirtino ir Energetikos ir ūkio departamentas, kuris 2006 m. gegužės 17–18 d. protokole Nr. 14 pritarė statybos leidimo išdavimui. Teigia, kad projektuojamo įvažiavimo įrengimo vieta nesikeitė nei 2006, nei 2009 metais. Pažymi, kad komunalinio ūkio atstovas 2009 m. gruodžio 16–17 d. pritarė statybos leidimo išdavimui. Todėl pareiškėjai mano, kad pagrindo pateikti naują VAVA sutikimą nėra.
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo padaryta išvada dėl naujo VAVA sutikimo pateikimo.
3. Nurodo, kad asmenys, norintys gauti sutikimą dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje, VAVA turi pateikti inžinerinių tinklų schemą ir žemės sklypo teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjams pateikus minėtus dokumentus, VAVA 2006 m. vasario 10 d. davė sutikimą. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos tiek 2006 m., tiek 2009 metų inžinerinių tinklų schemos, kurios patvirtina aplinkybę, jog faktinė situacija dėl privažiavimo įrengimo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nepasikeitė.
4. Pažymi, kad atsakovo 2009 m. liepos 22 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1625 2 punkte nurodyta, kad dokumentai, sudarantys prielaidas realizuoti statytojo teisę yra: 1) 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažymėjimas apie žemę, reg. Nr. 1/29663; 2) žemės sklypo planas; 3) VAVA 2006 m. vasario 10 d. raštas Nr. (31)-1.2-657-(3.31). Todėl mano, kad teismo padaryta išvada, jog VAVA 2006 m. vasario 10 d. sutikimas galiojo tik pagal 2006 m. sausio 15 d. sąlygas, yra klaidinga.
5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino, kokia tvarka, kokiu būdu ir kokiais dokumentais bei teisės aktais remiantis VAVA išduoda sutikimus dėl susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje.
6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog naujo VAVA sutikimo poreikį patvirtina ta aplinkybė, jog į minėtą sklypą yra atsiradę pretendentai. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsniu, atsiradę pretendentai nėra kliūtis tiesti susisiekimo komunikacijas ginčo žemės sklype.
7. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas be įvažiavimo, šiuo metu jie naudojasi laikinu įvažiavimu, kuris eina per tą patį valstybei priklausantį žemės sklypą. Teigia, kad Komisija, neišduodama statybos leidimo, pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises.
8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad Protokoliniame sprendime nėra nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą, nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134–138) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad 2006 m. sausio 31 d. Projektavimo sąlygų sąvade Nr. RPS 129 buvo padaryta klaida ir klaidinga nurodyta: „privažiavimas turi būti projektuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose“. Paaiškina, kad šis Projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo nuginčytas ir galiojo 3 metus nuo jo išdavimo dienos.
2. Paaiškina, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą (galiojusį iki 2010 m. liepos 1 d.), tik apskrities viršininkas galėjo nustatyti servitutus valstybinės žemės sklypams, kaip ir duoti sutikimą tiesti valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas, būtent dėl to Komisija ir nepritarė statybos leidimo išdavimui, Komisija negalėjo vadovautis 2006 m. duotu VAVA sutikimu, kuris buvo išduotas, esant visai kitai faktinei situacijai.
Šalies argumentai
3. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie pradinio skundo apeliantai pridėjo 2009 m. spalio 9 d. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo prašymu Ž. T. prašė suteikti informaciją, ar yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pažymi, kad su tokiu pačiu prašymu Ž. T. kreipėsi ir į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Atsižvelgęs į tai atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjai įrodinėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra valstybės nuosavybė, nors niekas neginčijo šito fakto. Nesupranta, kodėl Ž. T. kreipėsi į VAVA ne dėl naujo sutikimo tiesti privažiavimą per valstybinės žemės sklypą gavimo, o dėl nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Mano, kad apeliantai vis dėlto kreipėsi į VAVA dėl naujo sutikimo gavimo, tačiau atsiradus pretendentams į minėtą žemės sklypą, VAVA tokio sutikimo nedavė.
4. Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad teismo priimtas sprendimas neužkerta pareiškėjams kelio kreiptis dėl naujo sutikimo gavimo.
9. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Komisijos sprendimas neatitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžia, kad priede prie protokolo aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nepritarė statybos leidimo išdavimui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 140–142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčijamas Nuolatinės statybos komisijos atsisakymas išduoti statybos leidimą grindžiamas dviem argumentais – nėra pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybinę žemę ir digituotą sklypą; nėra gauti reikalingi suderinimai projektuojam privažiavimo kelią per digituotą sklypą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami gauti statybos leidimą privažiavimui iki savo žemės sklypo statyti, atsakovui pateikė 2006m. vasario 10d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą tiesti įvažiavimą per valstybinės žemės sklypą. Todėl byloje būtina įvertinti ar 2006m. vasario 10d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas yra pakankamas dokumentas statybos leidimui išduoti.
Byloje taip pat nustatyta, kad į valstybinį žemės sklypą, per kurį pareiškėjai numato tiesti privažiavimą iki savo žemės sklypo, 2008m. atsirado pretendentai atkurti nuosavybės teises. Šiems pretendentams ginčo vietoje suformuotas grąžintinas natūra 0,7026 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypas registruotas nekilnojamojo turto registre, o su pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą suderinti sprendimų atkurti nuosavybės teises projektai (b.l. 59, 60, 63, 64-65, 77-80). Taigi, iš esmės į ginčo valstybinį žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės. Duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija prieš išduodama pareiškėjams 2006m. vasario 10d. sutikimą būtų turėjusi kokių nors duomenų apie numatomą nuosavybės teisių atkūrimą į aptariamą valstybinės žemės sklypą byloje nėra.
Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjų numatomoje įvažiavimo į žemės sklypą statybos vietoje, po 2006m. vasario 10d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo išdavimo, faktinė situacija pasikeitė iš esmės, dėl ko 2006m. vasario 10d. išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas vertintinas kaip nebeatitinkantis esamos situacijos. Sutikimas, kuris nebeatspindi faktinės esamos situacijos negali sudaryti prielaidų statybos leidimui išduoti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.
Apeliantų argumentai, kad byloje ginčijamas Nuolatinės statybos komisijos atsisakymas išduoti statybos leidimą nėra motyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateiktas Nuolatinės statybos komisijos 2009m. gruodžio 16d. priedas prie protokolo patvirtina, kad priimant sprendimą atsisakyti išduoti statybos leidimą buvo pateikti šio atsisakymo motyvai (b.l. 6).
Apeliantų argumentai, kad projektiniai pasiūlymai teikti 2006 metais, kurių pagrindu buvo išduotas 2006m. vasario 10d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas, ir šiuo metu atsakovui teikiami projektiniai pasiūlymai dėl įvažiavimo statybos (techninis projektas), savo sprendiniais yra iš esmės tapatūs, kolegijos atmetami kaip neturintys reikšmės nagrinėjamai bylai, nes esminis pasikeitimas įvykęs ne įvažiavimo projekte, o žemės, kurioje numatoma tiesti įvažiavimą, teisiniame statuse. Kolegijos vertinimu pasikeitęs žemės statusas suponuoją pareigą pareiškėjams gauti naują sutikimą dėl statybos valstybinėje žemėje, kartu suponuoja pareigą Nacionalinei žemės tarnybai iš naujo įvertinti įvažiavimo įrengimą valstybinėje žemėje. Kartu kolegija pažymi, jog apeliantai pagrįstai teigia, kad pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimas ir netgi nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, kurioje numatoma tiesti įvažiavimą, neturėtų būti kliūtimi įvažiavimui į pareiškėjų žemės sklypą įrengti, nes kiekvienam asmeniui turi būti sudaromos galimybės pasiekti savo žemės sklypą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo2010m. birželio 23d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.