Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.20.6.1

2025 m. birželio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2024 m. liepos 10 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. D., tai yra tyčia delnu sudavė vieną smūgį D. D. į kairį skruostą bei vieną smūgį į pakaušį, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kambaryje, kojos pėda sudavė vieną smūgį D. D. į veidą, tokiu būdu minėtų smūgių sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą.

Be to, R. J. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: jis 2024 m. spalio 14 d. 18.08 val. būdamas (duomenys neskelbtini), ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje konkrečioje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino numeriu 112 Bendrajam pagalbos centrui ir nurodė norintis iškviesti policijos pareigūnus bei pranešė, jog jo sugyventinė D. D. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, laiko paslėpus narkotines medžiagas ir jas pardavinėja, t. y. pranešė, jog ji padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. numatytą nusikaltimą, nes neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, ko pasekoje buvo pradėtas D. D. baudžiamasis persekiojimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40382-24 pagal BK 259 str. 1 d., kuris prokuroro 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis R. J. parodė, kad įvykio dieną grįžo neblaivus namo, nukentėjusioji jį įžeidinėjo, priekaištavo jam, kad jis turi kitą moterį, dėl to jis susinervino ir 1 kartą sutrenkė D. D. iš delno į lūpą ir ją prakirto. Po to nukentėjusioji jį puolė ir ranka sudavė jam ne kartą į veidą. Viskas vyko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur jie su nukentėjusiąja tuo metu gyveno. Virtuvėje vyko konfliktas. Kitų asmenų nebuvo. Po to išėjo iš namų, o nukentėjusioji lyg iškvietė policijos pareigūnus. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų sudavęs smūgio, būtų išėjęs iš namų ir nieko nebūtų įvykę. Savo elgesį vertina blogai, labai dėl to gailisi. Tai vienintelis atvejis, kai smurtavo prieš nukentėjusiąją. Spyrio ir smūgio į pakaušį nepripažįsta sudavęs. Po įvykio su nukentėjusiąja viską išsiaiškino, jos atsiprašė, ji jam atleido ir toliau kartu gyveno iki 2025 m. balandžio mėnesio pabaigos, tačiau šiuo metu kartu su ja nebegyvena. Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad visko jau neatsimena, nes įvykio metu buvo išgėręs, gali būti, kad atliko prieš nukentėjusiąją visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, t. y. ne vieną smūgį jai sudavė. Galėjo tempti už plaukų, suduoti per pakaušį ir koja suduoti į telefoną. Dėl to kaltę visiškai pripažįsta.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad buvo nemažas laiko tarpas, kai kaltinamasis, kuris buvo jos sugyventinis, vartojo alkoholį ir tai jos netenkino. Įvykio dieną R. J. buvo blaivus ir jie bendravo gražiai, planavo kartu papietauti, bet sūnus grįžo iš stovyklos ir nusprendė, kad nebepietaus. Vakare kaltinamasis telefonu pasakė, kad grįš vėliau, suprato, kad jis išgėręs. Tada jam papriekaištavo ir pavadino jį gaidžiu. Jai buvo pasakyta, kad atsakys „už tą gaidį“. Kai namo neblaivus grįžo kaltinamasis, ji virtuvėje gamino vakarienę. R. J. keptuvę ant žemės numetė, o tada trenkė jai iš rankos. Ji skambino savo mamai pasakyti, kad ją puola. Tada kaltinamasis jai kalbant su mama telefonu trenkė jai dar kartą. Pirmus smūgius kaltinamasis jai sudavė virtuvėje į pakaušį ir į kairį skruostą. Mama liepė jai kviesti policiją ir ji išsikvietė policijos pareigūnus. Tada nuėjo į vaiko kambarį ir kaltinamasis nusekė ją ten. Tada vėl paskambino savo mamai. R. J. bandė atimti iš jos telefoną, susigrūmė su ja ir spyrė jai iš kojos į lūpą. Jautėsi kraujo skonis, viršutinė lūpa buvo sužalota, dėl to greitai užsidėjo ledo. Tada atvažiavo policija. Vienas policijos pareigūnas bendravo su ja sūnaus kambaryje, o pareigūnė bendravo su R. J. ir po to jį išsivedė. Įvykio metu ji buvo blaivi, o kaltinamajam nustatytas 2 prom. viršijantis girtumas, kiek pamena. Su mama įvykio dieną tik telefonu bendravo, ji atvykusi nebuvo, mama dėl kito įvykio buvo kvietusi pareigūnus. Po šio įvykio R. J. jos atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau taip nebedarys, ji jam atleido ir toliau su kaltinamuoju gyveno kartu, nes norėjo išsaugoti šeimą, tačiau nepavyko to padaryti ir nuo 2025 m. gegužės 1 d. su juo nebegyvena.

Liudytojas T. D. parodė, kad yra policijos pareigūnas ir į kaltinamojo šeimą dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje yra vykęs ne vieną kartą. Įvykio dieną gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko pranešėja, kuri buvo susijaudinusi ir nurodė, kad ją sumušė sugyventinis, kuris buvo namuose. Pranešėja nurodė, kad sugyventinis du kartus smogė į galvą, po to kalbant telefonu spyrė vieną kartą. Klausė, ar jaučia skausmą. Nurodė, kad skauda žandą ir lūpą. Nepamena, ar nukentėjusioji nurodė detalesnes aplinkybes, bet prie lūpos matėsi patinimas. Dėl to pranešėjos sugyventinis buvo sulaikytas. Kaltinamasis aiškino, jog sugyventinės nemušė. Atskirai apklausė juos abu. Nepamena, kuriuo laiku nustatinėjo R. J. neblaivumą, bet jis iš kalbos atrodė neblaivus, bendraujant jautėsi alkoholio kvapas.

Teisme buvo perskaityti liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie 18.45 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini)., kur vyksta šeimyninis konfliktas, sugyventinis trenkė pranešėjai. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji D. D., kuri buvo susijaudinusi, verkė, šalia buvo jos sugyventinis R. J.. Su D. D. nuėjo pasikalbėti į atskirą patalpą. D. D. nurodė, kad namuose neblaivus sugyventinis R. J. žodinio konflikto metu ranka (delnu ar kumščiu nenurodė) sudavė į galvą du smūgius. Ar nukentėjusioji patikslino, į kurią tiksliai kūno vietą buvo suduota, nepamena. Paklausus, ar skaudėjo, D. D. pasakė, kad juto fizinį skausmą. D. D. nurodė, kad po to jai kalbant telefonu sugyventinis įspyrė į veidą. Ji juto fizinį skausmą. Paklausus, kur skauda, nukentėjusioji pasakė, kad kaista žandas, skauda lūpą. Prie lūpos buvo matyti patinimas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis po to pasiėmė šakutę ir pats su ja susibraižė sau ranką, kurioje tiksliau vietoje, neatsimena.

Po šių parodymų perskaitymo liudytojas T. D. parodė, kad kaltinamasis susižalojo, jog galėtų pasakyti, kad tai ji sužalojo jį. Matė sužalojimus ant kaltinamojo rankos. Kolegė daugiau bendravo su kaltinamuoju. Kiti iškvietimai į šią šeimą dažniausiai būdavo dėl nesmurtinių veiksmų, nes neblaivus kaltinamasis konfliktuodavo su savo sugyventine.

Liudytoja L. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Vieną naktį dukra paskambino ir pasakė, kad R. J. ją muša. Ji pasiūlė dukrai iškviesti policiją, o jos paprašė jai iškviesti taksi, kad galėtų pas ją nuvykti. Kai nuvažiavo pas dukrą, jau policijos pareigūnai buvo atvykę ir R. J. išrašė orderį. Kažkada kaltinamasis jai paskambinęs pasakė, kad jos dukra narkomanė ir yra rasta narkotikų pas ją, tačiau dukra tai paneigė ir vėliau buvo ištirta, jog nieko nebuvo. Iš viso žino gal apie kokius 3 kartus, kai prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas, jai dukra sakė, kad jai buvo spirta, už plaukų tempta, bet sužalojimų ji pati nematė. Be to, dukra nemažai kartų skambino jai, jog kaltinamasis neduoda jai ramybės, nes kai būna blogai, dukra jai visada paskambina verkdama. Liepos mėn. gal pati dukra kvietėsi policiją, nes ji yra tik tą vieną kartą kvietusi policiją ir vykusi pas dukrą, apie tą kartą jau pasakojo.

Iš 2024 m. liepos 10 d. pareiškimo apie darytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. pradėtas 2024 m. liepos 10 d. gavus D. D. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, prieš ją panaudojo fizinį smurtą neblaivus sugyventinis R. J., kuris du kartus rankos delnu smogė jai į galvos sritį, o kuomet pareiškėja kalbėjo telefonu, R. J. kojos pėda vieną kartą spyrė jai į veido sritį, pataikydamas į lūpą. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 13–31).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“, ARPK-0204, panaudojimo registracijos žurnale esančio įrašo matyti, jog 2024 m. liepos 10 d. 19.16 val. R. J. buvo nustatytas 3,06 promilės girtumas (2 t., b. l. 9–10).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92290914958, skambučio pradžia_2024-07-10 18_43_53)“. Įrašo trukmė 1 minutės 7 sekundės. Paleidus garso įrašą girdisi moters pranešėjos ir operatorės balsas. Pranešėja: „ką čia darai?“ Operatorė: „112“. Pranešėja: „laba diena“. Operatorė: „laba diena“. Pranešėja: „norėčiau policijos“. Operatorė: „kokiame rajone?“ Pranešėja: „Panevėžio“. Operatorė: „kaimas?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „gatvė?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini), čia nuosavas?“. Pranešėja: „ne, čia daugiabutis“. Operatorė: „kelintas butas?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „kelintas aukštas?“. Pranešėja: „3“. Operatorė: „yra kodas į laiptinę?“. Pranešėja: „ne, nėra“. Operatorė: „tai 3 butas, 3 aukštas?“. Pranešėja: „ne, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini), supratau, kas atsitiko?“. Pranešėja: „sugyventinis grįžo ir muštis pradėjo, trenkė“. Operatorė: „reikalinga greitoji?“ Pranešėja: „ne, nereikalinga“. Operatorė: „mažų vaikų yra namuose?“. Pranešėja: „kieme vaikas“. Operatorė: „Jūsų vardas, pavardė?“. Pranešėja: „D. D.“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini), pavardė?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „laukite policijos“. Pranešėja: „gerai, ačiū“. Operatorė: „viso gero“ (1 t., b. l. 99–101).

Iš 2024 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabutyje 3 aukštų mūriniame name. Prieškambario rytinėje pusėje yra miegamasis kambarys. Miegamojo rytinėje pusėje įrengtas langas. Šiaurinėje pusėje pagal sieną stovi lova. Pietinėje pusėje pagal sieną stovi stalas, televizorius ir kėdė. Prieškambario šiaurinėje pusėje yra virtuvė. Virtuvės vakarinėje pusėje pagal sieną stovi virtuvinis stalas. Virtuvės viduryje stovi baro stalas ir kėdės. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta (1 t., b. l. 34–41).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. D. 2024 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, jog 2024 m. liepos 10 d. nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja D. D., kuri buvo labai susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad neblaivus sugyventinis R. J. du kartus ranka trenkė jai į galvos sritį, o kuomet ji kalbėjo telefonu, R. J. koja vieną kartą spyrė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to sugyventinis pats sau šakute susibraižė ranką, kad galėtų ją apkaltinti, jog tai ji jį sužalojo. Tarnybinio pranešimo grafoje „smurtą patyrusio asmens sužalojimai“ pažymėta „patinimas (05)“, nurodant jo padarymo vietą, esančią apatinės lūpos dešinėje pusėje. Smurtu įtariamas asmuo R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. R. J. nustatytas 3,06 promilės girtumas. Įvykio vietoje filmuota pareigūno T. D. turėta kūno kamera (1 t., b. l. 93–95).

Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjui T. D. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 3 min. 18 s. Vaizdo įraše fiksuojama kaip 2024 m. liepos 10 d. 18.57 val. į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai: Reagavimo skyriaus tyrėjas T. D. ir vyriausioji patrulė D. Š.. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris pareigūnams atidaro moteris (nustatyta jos asmenybė – D. D.). Buto virtuvėje stovi vyriškis (nustatyta jo tapatybė – R. J.). Vyksta pokalbis. Pareigūnas T. D.: „sveiki“. D. D.: „va gražuolis“. Pareigūnas T. D. sako: „nebe pirmą kartą... Jūs (kreipiasi į D. D.), ateikite čia, pakalbėsim (nueina į kambarį). Kas dabar buvo?“ Nukentėjusioji D. D.: „taigi gėrė (nesuprantamas žodis), o dabar trenkė ir čia (rodo į lūpą), ir čia (rodo į kaklą), ir čia (rodo į smilkinį), ir koja spyrė“. Pareigūnas: „Tai čia iš kojos ir iš rankos?“ Nukentėjusioji: „galvą ir čia... iš rankos (rodo smilkinį), o aš kalbėjau su mama telefonu, tipo, duok telefoną ir iš kojos spyrė į veidą, va matos“. Pareigūnas T. D.: „jo, patinimas“. D. D.: „o jis man trenkė, tada pasiėmė šakutę ir sau, tipo, kad aš (verkia)“. Pareigūnas: „gerai, dabar du ar tris smūgius iš rankos trenkė?“. D. D.: „taip, iš rankos čia ir čia“. Pareigūnas T. D.: „į galvos sritį?“. D. D.: „va čia į kaklą ir daugiau iš kojos“. Pareigūnas: „ir vieną smūgį iš kojos?“ D. D.: „taip, iš kojos į veidą, norėjo telefoną atimt iš manęs ir mamai vakar naktį skambinau, geria (verkia)“. Pareigūnas T. D.: „kaip Jūsų vardas, pavardė?“. D. D.: „o galima pareiškimą rašyt?“. Pareigūnas T. D.: „žinoma, skaudėjo? ir dabar jaučiat?“. D. D.: „taip, jaučiu čia ir čia“. Pareigūnas T. D.: „tokiu atveju net pareiškimo nereikia, užteks, ką pasakėt. (duomenys neskelbtini), taip?“ D. D.: „taip“. Pareigūnas T. D.: „kada Jūs gimusi?“ D. D.: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas T. D.: „mėnuo, diena?“ D. D.: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas T. D.: „telefonas?“. D. D.: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas T. D.: „o sugyventinio vardas, pavardė?“. D. D.: „R. J. (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas T. D.: „tai dabar dar su Jumis vienas vaikas yra?“. D. D.: „bet jisai nematė“. Pareigūnas T. D.: „gerai, nematė, bet reikia užfiksuoti, kaip vardas, pavardė?“. D. D.: „D. D.“. Pareigūnas T. D.: „kada gimęs?“ D. D.: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas T. D.: „dar kartą pasiklausiu, tai trys smūgiai iš rankos į galvos sritį, vienas smūgis iš kojos?“. D. D.: „du smūgiai iš rankos ir trečias iš kojos“. Pareigūnas T. D.: „iš kurios rankos trenkė?“. D. D.: „nežinau“. Pareigūnas T. D.: „bet iš kumščio ar iš delno“. D. D.: „aš net nežinau, bet ranka“. Pareigūnas T. D.: „fizinis skausmas buvo sukeltas ir dabar jaučiat?“. D. D.: „taip, jaučiu ir čia, ir žandas kaista, ir lūpa“ (1 t., b. l. 102–105).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. vasario 19 d. telefonu paskambinus nukentėjusiajai D. D. ji paaiškino į teismo medicinos ekspertus nesikreipusi, nes neturėjo galimybių, į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, greitoji jai nebuvo kviesta, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 57–58).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė 2024 m. liepos 10 d. smurtavęs prieš D. D., iš pradžių teisme pripažino jai sudavęs tik vieną smūgį ir neigė kitus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, tačiau galiausiai kaltinamasis, atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad visko jau neatsimena, nes įvykio metu buvo išgėręs, gali būti, kad atliko prieš nukentėjusiąją visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, t. y. ne vieną smūgį jai sudavė, taigi kaltę dėl šio nusikaltimo jis pripažino visiškai. 2024 m. liepos 10 d. 19.16 val. R. J. buvo nustatytas 3,06 promilės girtumas. R. J. kaltę 2024 m. liepos 10 d. smurtavus prieš D. D. ir sukėlus jai fizinį skausmą patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nustatyta, kad nukentėjusioji D. D. iš karto po prieš ją 2024 m. liepos 10 d. pavartoto smurto kviesdama policiją nurodė, jog sugyventinis grįžo ir muštis pradėjo, trenkė. Iš policijos pareigūno liudytojo T. D. parodymų ir jo kūno kamera įvykio vietoje padaryto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad nukentėjusioji pakankamai detaliai papasakojo, kokius veiksmus prieš ją atliko kaltinamasis, nurodydama, kad R. J. 2 kartus trenkė iš rankos ir koja spyrė į veidą, jai skaudėjo, žandas kaista, ir lūpa, liudytojas matė patinimą prie lūpos, kuris pažymėtas ir tarnybiniame pranešime, kuriame aprašytas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. D. D. parodymai yra nuoseklūs. Jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi aptartų įrodymų visuma yra pakankama spręsti, kad R. J. 2024 m. liepos 10 d. po 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno su nukentėjusiąja, panaudojo fizinį smurtą prieš tuometę savo sugyventinę D. D., t. y. šeimos narį, tyčia delnu suduodamas jai vieną smūgį į kairį skruostą bei vieną smūgį į pakaušį, o po to dar koja spirdamas D. D. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pagal atliktus veiksmus, atsiradusius padarinius ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja tuo metu siejusį ryšį veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. J. parodė, kad pamatė namie virtuvėje ant spintelės į žvakidę įkištą įtartiną maišelį su geltonais milteliais ir pagalvojęs, kad tai gali būti narkotikai, iškvietė policiją, kad pažiūrų ir ištirtų, kas ten yra. Medžiagos galėjo būti apie 20-50 g. Nežino nieko, kas po to vyko, nes kai atvyko policija, jo nebuvo namuose, tačiau D. D. jam pasakojo, kad tyrėjai darė kratą, bet jos nesulaikė. Mano, kad turi teisę informuoti policiją apie rastus galimai narkotikus, nes kaip kitaip jam įsitikinti, kad ten ne narkotikai. Kviesdamas policiją nurodė, kad rastos galimai narkotinės medžiagos. Įtarimų, kad D. D. vartotų narkotines medžiagas, neturėjo, o apie tai, kad ji prekiautų narkotikais, nežinojo. Gal iš piktumo pasakė, jog pardavinėja, o gal ir pardavinėja, to nežino. Jų tarpusavio santykiai su nukentėjusiąja tuo metu buvo geri. Pats nevartoja narkotinių medžiagų. Nepamena, ar tą pačią dieną buvo kviesta policija dėl jo paties elgesio. Policijoje dėl šio įvykio nebuvo apklaustas. Niekas neišaiškino, kokia atsakomybė gresia dėl melagingo pranešimo, bet nepripažįsta ką nors melagingai pranešęs.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad kaltinamasis yra daug kartų konfliktų metu sakęs, jog gali ją „pakišti“. Įvykio dieną apie 18 val. kvietė policiją dėl R. J. naudojamo psichologinio smurto, nes su juo konfliktavo. Kaltinamasis tą dieną buvo neblaivus, nėra kvietusi policijos kaltinamajam esant blaiviam. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, R. J. jau nebuvo namuose. Kalbėjo su pareigūnais apie konfliktą su kaltinamuoju, kas įvyko ir dėl orderio, o tada jie jos paklausė apie narkotikus. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad gavo pranešimą, jog pas ją yra galimai narkotikai ir nori atlikti kratą, kurią ir atliko, visur apieškojo. Pats R. J. pokalbio metu policijos pareigūnams pasakė, kurioje vietoje ieškoti, ir policijos pareigūnai rado tarp molinės žvakidės maišiuką su biriais geltonais milteliais, kurie panašūs į kukurūzų miltus. Seniau toje žvakidėje smilkalus laikydavo, bet maišelis su medžiagomis jame buvo ne jos ten padėtas. Policijos pareigūnai klausė jos, iš kur tos medžiagos, o ji atsakė, kad nieko nežino. Klausė pareigūnai, kas su ja gyvena, pasakė jiems, jog gyvena su R. J.. Tada klausė, kur R. J., skambino jam, o jis melavo, kad yra Kaune ar Kėdainiuose. Policijos pareigūnai nuvežė ją į ligoninę paimti šlapimo mėginį, o policijos komisariate tikrino pirštų antspaudus. R. J. skambinėjo klausdamas, ar rado narkotikus, rašinėjo jai žinutes, klausdamas, ar ją sulaikė, pareigūnams tą susirašinėjimą pateikė. Kitą dieną nuvyko pas tyrėją, kur ją apklausė dėl galimai rastų narkotinių medžiagų, tačiau ji neigė, kad rastos medžiagos yra jos, jai buvo pareikšti įtarimai, reikėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti ir laukti tyrimų rezultatų. Po šio įvykio negyveno su kaltinamuoju iki 2024 m. spalio 26 ar 27 d., nes buvo išduotas orderis, bet po to su juo susitaikė. Su R. J. aiškinosi, kodėl jis taip pasielgė, ir kaltinamasis pasakė, kad dėl to, jog ji jam kvietė policiją, t. y. jis iš keršto pranešė apie nebūtus narkotikus. Gruodžio mėn. į el. paštą gavo sprendimą, kad tai nėra narkotinės medžiagos ir kad tyrimas nutrauktas.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2024 m. spalio mėn. vakare gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu buto duris atidarė moteris. Namuose buvo nepilnametis vaikas. Moteris paaiškino, jog ji kvietė policiją, nes jos sugyventinis smurtavo prieš ją fiziškai. Nepasakys, ar matėsi akivaizdūs sužalojimai ant nukentėjusiosios. Moteris skundėsi, kad smurtavo prieš ją jos sugyventinis ir sukėlė fizinį skausmą. Tačiau sugyventinis iki jų atvykimo pasišalino. Aiškinantis įvykio aplinkybes telefonu buvo susisiekta su pranešėjos sugyventiniu. Telefonu atsiliepęs vyras paaiškino, kad šiuo metu yra ne namie ir yra išvykęs toli už miesto. Baiginėjant pildyti visus procesinius dokumentus, kiek tai susiję su galimu smurtu artimojoje aplinkoje, iš budėtojo gavo dar vieną iškvietimą tuo pačiu adresu, jog minėtame bute sugyventinė galimai laiko narkotines medžiagas (tikslaus pranešimo teksto jau nepasakys). Baigus pildyti procesinius dokumentus vizualiai apžiūrėjo patalpas ir paskambino pranešėjui telefonu. Atsiliepęs vyriškas balsas paaiškino, kad jo sugyventinė laiko narkotines medžiagas jas padėjusi virtuvėje ant gartraukio moliniame namelyje, t. y. pranešėjas nurodė konkrečią vietą, kur galimai padėtos narkotinės medžiagos. Pagal pateiktą informaciją tame namelyje rado polietileno maišelį su biriais milteliais. Sugyventinė dėl to buvo nustebusi ir paaiškino, kad tai jos sugyventinis prieš ją taip kerštauja, nes ji dažnai kviečia policiją dėl jo veiksmų. Jau nepamena, ar pranešėjas sakė, kokios tai konkrečios medžiagos, kaip jos supakuotos, kokios spalvos, kokiu tikslu laikomos. Neturi kompetencijos ir galimybių įvykio vietoje nustatyti, kas tai per rastos medžiagos, tik ekspertai gali tai pasakyti. Dėl to medžiagas paėmė ir atliko kratą. Pranešėjo sugyventinė minėjo, kad jeigu tai tikrai narkotinės medžiagos, tai tuomet jos yra jos sugyventinio, o ne jos, nes ji nevartoja narkotinių medžiagų, o sugyventinis kartais galimai vartoja narkotines medžiagas. Moteris buvo pristatyta į ligoninę dėl narkotinių medžiagų jos organizme ištyrimo, tačiau to tyrimo rezultatų jau nepamena. Sugyventinė rodė mobilųjį telefoną, kaip sugyventinis tuo metu siuntėjo jai grasinančio pobūdžio žinutes, kad pareigūnai jau rado. Nepamena, ar tą susirašinėjimą kaip nors fiksavo. Dėl jo vartojamo žodžio galimai gali paaiškinti, kad tol, kol nėra galutinio įvertinimo, kas tai per medžiagos, vartoja tokią sąvoką. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes bute buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, tačiau pranešimo apie įtarimą jis niekam neįteikinėjo, nes tik atliko pirminius veiksmus ir nežino, kaip viskas vyko toliau. Apie tai, kad rastos medžiagos gali būti narkotinės, sprendė iš pokalbio su pranešėju ir iš visų įvykio aplinkybių. Pagal praktiką radus galimai narkotines medžiagas pradeda ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 str. 1 d., o po to perkvalifikuoja, jeigu paaiškėja kitos aplinkybės. Šis atvejis nebuvo niekuo išskirtinis.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, jog 2024 m. spalio 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), D. D. buto virtuvėje, virtuvinėje lentynoje virš elektrinės viryklės, esančiame moliniame namelyje rastas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga. Dėl minėto fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 str. 1 d. (1 t., b. l. 120–122).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio aplinkybių“ matyti, kad 2024 m. spalio 14 d., dirbdamas kartu su Reagavimo skyriaus vyr. patruliu P. J., iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą. Buvo pranešta, jog bute, kuriame yra policijos pareigūnai, yra paslėptos narkotinės medžiagos. Susisiekus su pranešėju telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pranešėjas nurodė esąs R. J. bei pasakė, kad virš elektrinės viryklės esančiame moliniame namelyje yra galimai narkotinės medžiagos. Apžiūrėjus minėtą molinį namelį jame rastas polietileninis maišelis su biria gelsvos spalvos medžiaga, galimai narkotine (1 t., b. l. 123–124).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. G. 2025 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktos įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizės“ matyti, kad nuo 2024 m. spalio 13 d. 23:55:34 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 23:13:53 val. R. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), aptarnaujamas telekomunikacinių paslaugų tiekėjo UAB „Tele 2“, jungėsi tik prie UAB „Tele2“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties pastočių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Daugiau prie kitų bazinių stočių minėtas numeris nebuvo prisijungęs (2 t., b. l. 7–8).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, skambučio pradžia 2024 m. spalio 14 d. 18.08 val. Įrašo trukmė 3 minutės 26 sekundės. Operatorius: 112. Pranešėjas: „sveiki“. Operatorius: „sveiki“. Pranešėjas: „Žiūrėkit yra biški problemų, tarp sugyventinės, ane?“. Operatorius: „Taip“. Pranešėjas: „Nu jin iškvietė policiją, nes atvažiavau daiktų pasiimti, grįžęs iš užsienio. Nu ir jin iškvietė, čia (duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „Tai Jūs dabar norit irgi policiją išsikviesti... nesuprantu?“. Pranešėjas: „Jo, nes pardavinėja, suprantat, narkotines medžiagas“. Operatorius: „Kas pardavinėja? Sugyventinė?“ Pranešėjas: „Jo“. Operatorius: „Kokiu adresu kviečiat?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „gatvė?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „namas?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „o butas?“ Pranešėjas: „o butas (duomenys neskelbtini) ir žinau kur jin paslėpus narkotines medžiagas“. Operatorius: „(duomenys neskelbtini), o kur slepia narkotikus?“ Pranešėjas: „viršuj, tuoj paaiškinsiu, kaip čia paaiškinus dabar, aaaa, virtuvėj, jo jo jo, virtuvėj slepia slepia narkotines medžiagas“. Operatorius: „Konkrečiai kur? Spintelėse? Kur?“ Pranešėjas: „Ne spintelėse, yra toks, kaip paaiškinti Jums, kaip būna“. Operatorius: „Supratau, policija susiras virtuvėje“. Pranešėjas: „Jo susiras, iš karto“. Operatorius: „Kaip sugyventinės vardas, pavardė?“ Pranešėjas: „D. D.“. Operatorius: „D. D.“. Pranešėjas: „Jo“. Operatorius: „Tai Jūs dabar kartu esate bute?“. Pranešėjas: „Ne, dabar aš išėjęs“. Operatorius: „išėjęs, supratau, tai konfliktas buvo su sugyventine ar ne?“ Pranešėjas: „pas ją buvo konfliktas, jo“. Operatorius: „pas ją, o pas Jus buvo konfliktas?“ Pranešėjas: „ne, tikrai ne“. Operatorius: „sakėt daiktų kažkaip Jums neatiduoda“. Pranešėjas: „aha, jo, nes nuėjau daiktus pasiimti, sako aš tau nieko neduosiu“. Operatorius: „nepilnamečių vaikų yra namuose?“ Pranešėjas: „yra“. Operatorius „kiek?“ Pranešėjas: „vienas“. Operatorius: „greitosios niekam nereikia?“ Pranešėjas: „ne“. Operatorius: „Tai Jus lauksit policijos?“ Pranešėjas: „Ne“. Operatorius: „nelauksit, kaip Jūsų vardas, pavardė?“, pranešėjas: „R. J.“. Operatorius: „Tai Jums daiktų nebereikia?“ Pranešėjas: „Reikia“. Operatorius: „Tai reikia daiktų, bet policijos nelauksit?“. Pranešėjas: „Ne“. Operatorius: „Tai kaip čia gaunasi dabar, tai nevažiuos policija tada“. Pranešėjas: „tai kitas žmogus ateis, nes man automatiškai, jeigu jinai iškviečia man policiją, tai man automatiškai negalima artintis“. Operatorius: „Kodėl automatiškai? Tai Jums orderis yra skirtas?“. Pranešėjas: „Ne, nėra“. Operatorius: „Supratau, tai galit artintis, Jeigu kviečiat policiją, tai ir malonėkit laukti“. Pranešėjas: „Aš nežinau, tai man atrodo orderį ir uždės“. Operatorius: „Ar su Jumis orderį uždės, ar be Jūsų. Jie gali, žinokit. Tai lauksit policijos? Nelauksit?“. Pranešėjas: „Lauksiu“. Operatorius: „Tai gerai, laukit tada policijos“ (1 t., b. l. 137–140).

Iš 2024 m. spalio 14 d. įvykio vietos, daiktų ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, trijų aukštų, mūrinis. Laiptinės trečiame aukšte yra laiptų aikštelė, iš kurios patenkama į aukšto koridorių, kuris tęsiasi vakarų kryptimi. Einant nuo laiptų į kairę, randasi geltonos spalvos šarvo durys, ant kurių uždėtas numeris (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių su virtuve. Buto koridoriuje, prie rytinės sienos, stovi batų stovas, kuriame sudėti įvairūs vaikiški, moteriški batai. Iš koridoriaus, pietų kryptimi, yra patekimas į vaiko kambarį, rytų kryptimi – į virtuvę su valgomuoju, vakarų kryptimi – įėjimas į tualetą ir dušą. Virtuvėje, prie rytinės sienos, virš elektrinės viryklės ir gartraukio, virtuvinėje lentynoje padėtame žaliame moliniame namelyje yra įdėtas užrištas polietileninis maišelis, kuriame randasi biri, galimai narkotinė medžiaga. Apžiūros metu minėtas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga paimtas (1 t., b. l. 125–133).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. 2024 m. spalio 14 d. nutarimo daryti kratą ir tos pačios dienos kratos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog D. D. naudojamose patalpose yra laikomos narkotinės medžiagos ir kiti draudžiami daiktai. Neatidėliotinai atlikta krata D. D. gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso pačiai D. D.. 2024 m. spalio 14 d. atlikus kratą minėtu adresu esančiose gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, narkotinių medžiagų, kitų galimai neteisėtai įgytų daiktų, nerasta (1 t., b. l. 165–171).

Iš 2024 m. spalio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. 2024 m. spalio 14 d. pateikė 2 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas per „messenger“ programėlę vykęs jos susirašinėjimas su sugyventiniu R. J.. Pateiktos 2 fotonuotraukos yra darytos 2024 m. spalio 14 d. 19.50 val. Pirmoje fotonuotraukoje užfiksuota, kad susirašinėjimas vyksta 2024 m. spalio 14 d. 17.58 val. Kairėje pusėje matyti apskritimas ir jame esantis R. J. veido vaizdas bei užrašas „As“. Toliau yra R. J. siųstos D. D. sekančio turinio žinutės: „Nu ką bandom“, „Kaip pardavinėti koksą“, „Nepesi isnest“, „2 par“. Antroje fotonuotraukoje užfiksuota, kad susirašinėjimas vyksta 2024 m. spalio 14 d. 17.58 val. Kairėje pusėje matyti apskritimas ir jame esantis R. J. veido vaizdas bei užrašas „As“. Toliau yra R. J. siųstos D. D. sekančio turinio žinutės: „Nepesi isnest“, „2 par“ , „Ir vaiko paėmimas uz pardavinę narkotikų medzrss“; 18.35 val. siusta žinutė – „Jau purto“; 18.51 val. siųsta žinutė – „2 paros“, „už narkotikų laikima“; 19.29 val. siųsta žinutė – „Neatrado dar narkotikų kur pardavkneji“; 19.43 val. siųsta žinutė – „Kada atlekt pasiimt gramą“ (1 t., b. l. 161–164).

Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-40382-24 D. D. 2024 m. spalio 15 d. buvo pranešta, jog ji įtariama tuo, kad ji, neturėdama tikslo parduoti ar platinti, namuose neteisėtai laikė narkotines medžiagas iki kol 2024 m. spalio 14 d. 19.35 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje esančioje lentynoje virš elektrinės viryklės moliniame namelyje, policijos pareigūnai rado ir paėmė maišelį su biria galimai narkotine medžiaga. Šiais veiksmais D. D. buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 182–184).

Iš 2024 m. spalio 14 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, jog Panevėžio miesto ir rajono PK patalpose specialiu tamponu, suvilgytu izoproponoliu, paimtos nuoplovos nuo D. D. rankų delnų bei pirštų. Tamponas įdėtas į spec. konteinerį ir supakuotas į voką (1 t., b. l. 156).

Iš siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad Panevėžio miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus vyriausias patrulis P. J. 2024 m. spalio 14 d. surašė siuntimą patikrinti D. D. apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų ( 1 t., b. l. 157).

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus atliktų tyrimų protokolo matyti, kad 2024 m. spalio 14 d. paimtame D. D., gim. (duomenys neskelbtini), šlapimo mėginyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 158– 160).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. lapkričio 15 d. specialisto išvados matyti, jog gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. P50-12633) sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta; nuoplovose, apimtose nuo D. D. rankų (vokas Nr. 114312), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 147–150).

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40382-24, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 189–194).

Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 235 straipsnio 1 dalis). Tas, kas padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 235 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. nepateikė skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ir nedavė apie tai parodymų, nes jis net nebuvo apklausiamas kaip liudytojas. Taigi jo veiksmuose negali būti ir nėra BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu, informavo proceso dalyvius, kad R. J. atlikti veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 236 straipsnyje įtvirtintos dvi nusikaltimų sudėtys – melagingas įskundimas ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes. Sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus. Pažymėtina, jog nustačius subjektyvųjį asmens sąžiningo elgesio motyvą nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus tyčia, siekiant melagingai įskųsti ar pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias laiko tikromis, gali klysti ar būti suklaidintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-628/2023).

Kaltinamasis pripažįsta, kad jis, pamatęs namuose įtartiną maišelį su milteliais, pagalvojo, jog ten gali būti narkotikai, ir dėl to apie tai informavo policiją, paskambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, kad jo įtarimai būtų patikrinti. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. pirmoji policiją dėl R. J. veiksmų policiją iškvietė tuometė jo sugyventinė D. D.. Tik po to po 18 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino R. J., kuris pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore pradžioje nurodė, kad yra problemų su sugyventine, kuri iškvietė policiją. Paklaustas, ar ir jis nori iškviesti policiją, kaltinamasis atsakė teigiamai, nurodydamas, kad pardavinėja narkotines medžiagas. Paklaustas, kas pardavinėja, ar sugyventinė, R. J. atsakė teigiamai, nurodė adresą ir pasakė, kad žino, kur ji virtuvėje paslėpusi narkotines medžiagas, nurodė D. D. vardą ir pavardę.

Iš kaltinamojo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore turinio matyti, kad jis pranešė ne apie namuose rastas jam įtarimą keliančias galimai narkotines medžiagas, kaip teigė apklausiamas teisme, o labai konkrečiai ir užtikrintai nurodė, kad sugyventinė D. D. namuose slepia narkotines medžiagas ir jas pardavinėja. Tai reiškia, kad R. J. telefonu savo iniciatyva pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kuris pagal savo funkcijas perduoda gautą informaciją specialiosioms tarnyboms, įskaitant policiją, kuri turi teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jog D. D. padarė BK 260 str. numatytą nusikaltimą, nes neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti. Šis jo pranešimas buvo kaip atsakas į tai, kad, kaip jau minėta, tą pačią dieną anksčiau nukentėjusioji buvo iškvietusi policiją dėl R. J. veiksmų. Įtarimų, kad D. D. vartotų narkotines medžiagas, teisme apklausiamas kaltinamasis patvirtino neturėjęs, o apie tai, kad ji prekiautų narkotikais, nieko nežinojęs. Tai leidžia teismui spręsti, kad R. J. apie tai, jog D. D. namuose slepia narkotines medžiagas ir dar jomis prekiauja, pranešė tam neturėdamas visiškai jokio pagrindo, t. y. melagingai.

Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad R. J., bendraudamas telefonu su įvykio vietoje esančiais policijos pareigūnais, nurodė konkrečią vietą, kur laikomos narkotinės medžiagos, apie kurias jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Kadangi birios medžiagos R. J. nurodytoje vietoje iš tikrųjų buvo rastos, kaip įprasta tokiais atvejais, šios medžiagos buvo paimtos, perduotos tirti specialistams, nes jas radę policijos pareigūnai nėra kompetentingi įvertinti jų sudėtį, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, D. D., kurios gyvenamojoje vietoje pagal gautą pranešimą apie slepiamas narkotines medžiagas rastos šios medžiagos, įteiktas pranešimas apie įtarimą, ji apklausta kaip įtariamoji, jai skirta kardomoji priemonė ir atlikinėti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, aiškintasi, ar D. D. neprekiauja narkotinėmis medžiagomis, kaip pranešė R. J.. Gavus specialisto išvadą paaiškėjo, kad pas D. D. namuose rastos medžiagos nėra narkotinės ar psichotropinės, duomenų apie tai, kad D. D. prekiautų uždraustomis medžiagomis taip pat negauta, dėl to prokuroras ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nutraukė.

Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad R. J. iš pykčio, jog D. D. dėl jo veiksmų iškvietė policiją, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir įskundė policijai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą D. D. kaip padariusią nusikaltimą, kai dėl to ji buvo pradėta persekioti. R. J. įvykio dieną D. D. po policijos iškvietimo siųsti pranešimai patvirtina, kad kaltinamasis, melagingai pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, puikiai suprato tokio savo elgesio pasekmes ir veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą, jog policija reaguotų į tokį jo pranešimą ir imtųsi priemonių prieš D. D., kuriai iki tol buvo ne kartą konfliktų metu grasinęs ją „pakišti“. Visa susiklosčiusi situacija leidžia neabejotinai konstatuoti, kad R. J. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu ir vėliau suprato, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės, žinojo, kad nusikaltimo, apie kurį jis informavo, nėra buvę, tačiau siekė, kad melagingą informaciją apie narkotikų slėpimą ir prekybą jais policija gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Įvertinęs visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog R. J. klydo ar buvo suklaidintas vertindamas faktines aplinkybes. Taigi jo veiksmuose yra visi BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo jis prisipažino tik formaliai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, apklausiamas teisme iš pradžių pripažino tik vieno smūgio sudavimą, o kitos veikos R. J. iš viso nepripažino padaręs. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas, nes jis jau anksčiau 2 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus ir 3 prom. viršijantis girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams, nes, kaip jis pats patvirtino, jeigu būtų buvęs blaivus, būtų išėjęs iš namų ir nieko nebūtų įvykę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas R. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis, būdamas 2 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, padarė 2 naujus tyčinius nesunkius nusikaltimus, vienas iš kurių yra smurtinio pobūdžio, o kitas nusikaltimas teisingumui. Smurtas pasireiškė 2 smūgių ranka ir vieno smūgio koja sudavimu, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pranešimas apie nebūtą nusikaltimą sukėlė realias pasekmes, nes buvo pradėtas ir kurį laiko vyko ikiteisminis tyrimas tol, kol buvo išsiaiškinta, kad joks nusikaltimas nebuvo padarytas. Dėl BK 140 str. 2 d. nustatytos 2 R. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o dėl BK 236 str. 1 d. – 1 jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis niekur nedirba, su nukentėjusiąja šeimos santykių nebepalaiko. Anksčiau R. J. skirtos laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, laisvės apribojimas buvo pakeistas areštu.

Įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. J. pagal BK 140 str. 2 d. skirti 60 parų areštą, o pagal BK 236 str. 1 d. – 50 parų areštą. Skirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant mažiau nei pusę, t. y. 20 parų, arešto bausmės, skirtos pagal BK 236 str. 1 d. Pridedama bausmės dalis parinkta įvertinus asmenybę, jo padarytą veiką, sukeltas pasekmes, sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas nustatytas aplinkybes. Taigi galutinė bausmė yra 80 parų areštas. Bausmė atliktina realiai, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina įvertinus R. J. nekritišką požiūrį į savo elgesį, nusikalstamų veikų darymo intensyvumą ir kitas jau aptartas svarbias aplinkybes.

Į kaltinamajam skirtą galutinę bausmę įkaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, R. J. skirta bausmė subendrinta su anksčiau jam skirta bausme, šiuo nuosprendžiu R. J. skirta bausmė nebendrintina su kitais teismo nuosprendžiais jam skirtomis bausmėmis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei prie jos nesiartinti – panaikintinos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 10 d. 19.05 val. iki 2024 m. liepos 11 d. 11.20 val., 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Pripažinti R. J. recidyvistu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei prie jos nesiartinti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.