Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. I. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys J. N., R. I., Ž. I., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą apie J. N. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, kurioje nurodė, jog dėl demencijos, įgytos silpnaprotystės reiškinių, atminties, dėmesio sutrikimų J. N. būtina priežiūra ir ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, savarankiškai priimti sprendimų nei vienoje iš turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių, todėl siekiant apginti jos teisėtus interesus būtina J. N. pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturininių santykių srityse.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, nurodė, jog būtina J. N. pripažinti neveiksnia visose ekspertizės išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat pilietinių teisinių santykių srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl asmens pripažinimo tam tikrose srityse neveiksniu tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. N., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. I. yra suinteresuoto asmens J. N. dukra ir gyvena kartu su J. N.. J. N. nuo 2019-10-07 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog J. N. diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslinta demencija. Iš 2020-05-27 – 07-13 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. N. diagnozuota nepatikslinta demencija (įgyta silpnaprotystė). J. N. dėl įgytos silpnaprotystės reiškinių negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Iš pateiktų medicininių dokumentų ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, jog J. N. pasireiškiantys ryškūs įgytos silpnaprotystės reiškiniai, progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai, turi įtakos jos mąstymui, valiai ir emocijoms, taip pat priimamiems sprendimams bei atliekamiems veiksmams (CPK 185 straipsnis).

Byloje sutrinktų duomenų visuma, t. y. pareiškėjos paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, tarp jų Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, sudaro pagrindą konstatuoti, jog J. N. dėl ryškios įgytos silpnaprotystės reiškinių, progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas, negali tinkamai pati savimi pasirūpinti, dėl to gali nukentėti jos interesai ir būti pažeistos civilinės teisės, todėl J. N. pripažintina neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tai yra turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); socialinių paslaugų sritis (kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas), pilietinių teisinių santykių srityje (CK 2.10 straipsnio l dalis, CPK 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus J. N. neveiksnia, pradėtina byla dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus jai paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, CK 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl asmens pripažinimo tam tikrose srityse neveiksniu tenkinti.

Pripažinti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); socialinių paslaugų srityje (kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas), pilietinių teisinių santykių srityje.

Inicijuoti bylą dėl globos J. N. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.