Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. (toliau – E. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2016 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir nubaustas 20 (dvidešimties) parų arešto bausme už tai, kad jis 2016 m. kovo 16 d., 4.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW 730D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

E. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato ATPK 128 str. 1 d., transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, padaręs ATPK 128 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas E. V. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka, įskaitant ir analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų), įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ko rezultate paskyrė E. V. griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, viršijančią ATPK 29 str. įtvirtinto administracinio arešto vidurkį, t. y. 20 (dvidešimties) parų areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo E. V. atžvilgiu motyvams visų pirma pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos teisėje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimais, administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu privalo atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje - konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokiu būdu neabejotina, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti ne tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos pačiam pažeidėjui kilsiančių neigiamų pasekmių pagrįstumą, bet ir pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje sprendžiant E. V. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir analogiškus – transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti, už ką jam ne kartą buvo skirta ir alternatyvi ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda. Tačiau, sutinkamai su apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jam paskirtų baudų apeliantas nemoka (nemokėjo), sistemingai daro naujus, analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė (bauda) jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, nekoreguoja jo teigiama linkme, dėl ko yra neefektyvi. Ir nors apeliaciniu skundu E. V. teigia, kad visas jam ankščiau paskirtas pinigines baudas jis yra sumokėjęs (tai patvirtinantys įrodymai su skundu nepateikti), tačiau kartu su atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pateikti duomenys byloja ką kitą. Remiantis jais, akivaizdu, jog iki 2016 m. birželio 6 d. (E. V. apeliacinis skundas apygardos teismui pateiktas 2016 m. gegužės 24 d.) apeliantas yra sumokėjęs tik 2 iš 5 jam paskirtų piniginių baudų.

Netenkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. apeliacinio skundo, atkreiptinas dėmesys ir į jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad sustabdymo metu E. V. ne tik neturėjo teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams jis prisistatė G. D. vardu ir pateikė šiam asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą (dėl ko šiuo metu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas), kas E. V. teiginius dėl nuoširdaus jo prisipažinimo ir gailesčio padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą leidžia pagrįstai pripažinti deklaratyviais. Tokiu būdu abejoti apylinkės teismo sprendimu E. V. prisipažinimo ir deklaruojamo gailėjimosi nepripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe ATPK 31 str. 1 d. 1 p. prasme, teisinio pagrindo nėra.

Pagrindo švelninti E. V. paskirtą administracinę nuobaudą nesudaro ir aplinkybė, jog šiuo metu jis dirba, o jam paskyrus arešto nuobaudą, jis neteks darbo, o tai smarkiai įtakos jo šeimos finansinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad į UAB „A.“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas E. V. buvo priimtas tik 2016 m. gegužės 6 d., kas leidžia pagrįstai teigti, jog ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą nebuvo žinoma (nutarimas priimtas 2016 m. gegužės 4 d.), todėl vien tai, kad teismas šios aplinkybės nevertino, nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskirta nuobauda yra neteisinga. Ši aplinkybė, kaip ir teisės vairuoti įgijimas, nemenkina E. V. inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumo, neleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės vertinti išimtinai teigiamai ir todėl paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Juo labiau įvertinus tai, kad pagal ATPK 29 str. 2 d., asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu nuobaudą paskyręs teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis, dėl ko, apelianto teiginiai dėl galimo darbo praradimo, analizuojamu atveju esminės reikšmės, sprendžiant jam paskirtos administracinės nuobaudos klausimą, neturi.

Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus administracine tvarka, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad E. V. paskirta administracinio arešto nuobauda bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais bei tuo, kad paskirta nuobauda sukels tiek jam, tiek jo šeimos nariams nepatogumų, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, todėl tai, kad paskirta administracinė nuobauda netenkina teisės pažeidėjo ar jo šeimos narių interesų, nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą.

Kadangi administracinė nuobauda E. V. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra - Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.