- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-287
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- G.A.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo G.A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 str. 1 d., nenustačius, kad jis padarė nusikalstamas veikas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros 5684200 Lt civilinis ieškinys G.A. atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G.A. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad neteisėtai neišvežė prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos :
1997 m. rugsėjo 16 d., tiksli data ir vieta nenustatyta, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal 1997 m. rugsėjo 16 d. bendrąjį tranzito dokumentą (duomenys neskelbtini), atlikdamas muitinės tranzito procedūrą ir iš Klaipėdos teritorinės muitinės geležinkelio posto esančio Rimkų g. 5, Klaipėdoje, transporto priemone (duomenys neskelbtini), išvežęs siuntėjo "Smith Bowman Distillery, INC. One Bowman Drive Frederricsburg, USA" gavėjui "Torgovij Dom. Foks", ul.Dmitrova 20/2-1, Sankt Peterburgas, Rusija, siunčiamą 170 statinių, po 208 litrų talpos, 32164 JAV dolerių (128656 Lt) vertės, etilo alkoholio krovinį, tačiau nesilaikydamas ir pažeisdamas 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 11 straipsnio, 12 straipsnio 5 dalies a, 14 straipsnio 1 dalies papunkčio, 15 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius: vežėją būti atsakingu už neteisingą jam įteiktų dokumentų panaudojimą; laikytis krovinio disponavimo sąlygų - keičiant važtaraštyje nurodytą krovinio gabenimo gavėją, gauti iš krovinio siuntėjo atitinkamą važtaraštį su naujomis instrukcijomis; negalint dėl kokių nors priežasčių vykdyti važtaraštyje numatytų sąlygų, gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu instrukcijas; susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą paskirties vietoje, prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų; būti atsakingam tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą - ir privalėdamas šį krovinį pristatyti į paskirties įstaigą - Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą bei išvežti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą iki 1997 m. rugsėjo 18 d., krovinio, tyčia neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežė ir po to nesumokėjo į valstybės biudžetą šiai prekei taikomų mokesčių - 1019347 Lt muito, 1461064 Lt akcizo ir 473232 Lt pridėtinės vertės, iš viso padarydamas Lietuvos Respublikai 2953643 Lt turtinę žalą. Tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad neteisėtai neišvežė prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos :
1997 m. gruodžio 17 d., tiksli data ir vieta nenustatyta, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal 1997 m. gruodžio 17 d. bendrąjį tranzito dokumentą (duomenys neskelbtini), atlikdamas muitinės tranzito procedūrą ir iš Klaipėdos teritorinės muitinės Terminalo jūrų uosto posto, esančio Minijos g. 180, Klaipėdoje, transporto priemone (duomenys neskelbtini), išvežęs siuntėjų "Ventura Holdings INC. 43 Elizabeth Avenue Nassau Bahamos" ir "A. Smito Bowman Distillery, INC. One Bowman Drive Fredericsburg, USA" gavėjui "Torgovij Dom. FOKS" ul.Dmitrova 20/2-1, Sankt Peterburgas, Rusija, siunčiamą 132 statinių, po 230 litrų, 29844 JAV dolerių (119536 Lt) vertės, etilo alkoholio krovinį, tačiau nesilaikydamas ir pažeisdamas 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 11 straipsnio, 12 straipsnio 5 dalies a, 14 straipsnio 1 dalies papunkčio, 15 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius vežėją: būti atsakingu už neteisingajam įteiktų dokumentų panaudojimą; laikytis krovinio disponavimo sąlygų - keičiant važtaraštyje nurodytą krovinio gabenimo gavėją, gauti iš krovinio siuntėjo atitinkamą važtaraštį su naujomis instrukcijomis; negalint dėl kokių nors priežasčių vykdyti važtaraštyje numatytų sąlygų, gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu instrukcijas; susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą paskirties vietoje, prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų; būti atsakingu tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą - ir privalėdamas šį krovinį pristatyti į paskirties įstaigą - Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą bei išvežti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą iki 1997 m. gruodžio 19 d., paminėto krovinio, tyčia neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežė, ir po to nesumokėjo į valstybės biudžetą šiai prekei taikomų mokesčių - 943488 Lt muito, 1352333 Lt akcizo ir 434736 Lt pridėtinės vertės, iš viso padarydamas Lietuvos Respublikai 2730557 Lt turtinę žalą. Tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 str. 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 11 d. nuosprendžiu G.A., pagal BK 200 str. 1 d., išteisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kur dingo spirito krovinys, apie tai, kokie asmenys dalyvavo nusikalstamoje veikoje, negali apkaltinti ir G. A., todėl jis išteisinamas, nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., atmetamas Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinis ieškinys.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir pripažinti G.A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 str. 1 d., (epizodas pagal BD (duomenys neskelbtini) tranzito procedūrą) ir paskirti trejų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažinti G. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 str. 1 d., (epizodas pagal BD (duomenys neskelbtini) tranzito procedūrą) ir paskirti trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 8 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose ir pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. gruodžio 18 d. Taip pat prokuroras prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš G.A. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 5684200 Lt (penkis milijonus šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus litus) valstybei padarytai turtinei žalai atlyginti. Prokuroras teigia, kad G.A. išteisintas nepagrįstai, nes byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jam pareikštus kaltinimus. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bei įvertino byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia G.A. pareikštus kaltinimus.
Faktą, kad abiem nusikalstamų veikų atvejais kroviniai buvo atgabenti į Lietuvą, vėliau išvežti iš muitinės išvykimo įstaigų, patvirtina liudytojas D. B. ir bendrieji dokumentai, kuriuose yra G. A. parašai ir jo įmonės antspaudai, jog jis šiuos krovinius abiem atvejais gavo ir juos išvežė iš išvykimo įstaigų. To neneigė ir G. A. Tai, kad nerastas spirito krovinys, nereiškia, kad tokio krovinio nebuvo. Minėti dokumentai, liudytojų bei G. A. parodymai patvirtina, kad tokie kroviniai buvo atvežti į Lietuvos teritoriją, gabenami iš išvykimo įstaigų ir turėjo būti nugabenti į paskirties įstaigą - Saločių kelio postą, ir kad būtent šiuos krovinius vežė būtent G. A. Teismas nepagrįstai suteikė G. A. parodymams aukštesnę galią, nei kitiems byloje esantiems duomenims ir neatsižvelgė, kad duomenys, nuneigiantys G. A. teiginius - jog jis abiem atvejais išvežė krovinius iš Lietuvos Respublikos teritorijos, yra gauti ne iš vieno, o iš keleto skirtingų duomenų šaltinių. Prokuroras nurodo, kad spirito krovinio neišvežimo faktą pagal BD (duomenys neskelbtini) tranzito procedūrą byloje patvirtina Panevėžio teritorinės muitinės tarnybinio patikrinimo išvada, daiktų apžiūros protokolas, jog tranzitinių krovinių gabenimo žurnale nėra registruotas šių krovinių vykimas per Saločių kelio postą, pažymos iš Lietuvos ir Latvijos pasienio tarnybų, pažyma iš Latvijos muitinės tarnybos. Spirito krovinio neišvežimo faktą pagal BD (duomenys neskelbtini) tranzito procedūrą byloje patvirtina pažymos iš Lietuvos ir Latvijos pasienio tarnybų, pažyma iš Latvijos muitinės tarnybos. Todėl G.A. teiginiai, kad jis šiuos krovinius per Saločių kelio postą išvežė, neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir yra paneigti. Tai, kad byloje nėra nustatyti asmenys, klastoję muitinės dokumentus ir spaudus, nepaneigia G.A. dalyvavimo padarant jam inkriminuojamas veikas. Nors jis ir galėjo nežinoti apie klastojimo faktus, bet abiem atvejais privalėjo krovinį išvežti iš Lietuvos Respublikos arba privalėjo gauti muitinės administracinį leidimą ar užpildyti naują CMR važtaraštį, kuriame būtų nurodytas naujas krovinio siuntėjas ar gavėjas, ar paskirties įstaigos pakeitimas. Byloje nėra duomenų, kad taip jis būtų pasielgęs. Todėl prokuroras teigia, kad tai vėl patvirtina, jog G.A., pažeisdamas 1956 m. Tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) ir tuo metu galiojusią Vyriausybės nustatytą tvarką tranzitu gabenamiems kroviniams, paminėtų krovinių neišvežė. Tai, kad G.A. tarptautinius pervežimus vykdė iki šių atvejų jau daug kartų ir jam tvarka, reglamentuojanti tokių krovinių gabenimą, buvo žinoma, G.A. patvirtino teisme. Tačiau teismas šią aplinkybę nepagrįstai traktavo G. A. naudai. Nepagrįstas teismo teiginys, jog, kadangi G.A. automobilis su kroviniu ir kitu laiku kirsdavo sieną, būdavo užregistruotas atitinkamuose dokumentuose, dėl tuo metu vežto krovinio neaiškumų nekildavo, vadinasi, dėl jo vežamo krovinio muitinės procedūros buvo atliekamos tvarkingai. Todėl teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti G.A., jog jis ir tuos du kartus taip pat krovinį išvežė. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje prieštaringai teigiama, jog neaišku, ar buvo iš viso kaltinime nurodytas krovinys, bei konstatuojama, jog nepaneigta G.A. versija, jog krovinį jis išvežė. Tačiau byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad šie kroviniai buvo ir G.A., nevykdydamas ir pažeisdamas 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 11 str., 12 str. 5 d. a, 14 str. 1 d. papunkčio, 15 str. 1 d., 17 str. 1 d. reikalavimus, neatlikęs minėtame norminiame akte nurodytų veiksmų, jų neišvežė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.1610 13 p. nurodyta, kad alkoholiniai gėrimai, gabenami atliekant muitinio tranzito procedūrą automobiliu transportu, turi būti pristatyti į paskirties įstaigą ne vėliau kaip praėjus dviems paroms nuo procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje, neskaitant poilsio ir švenčių dienų. Prokuroras teigia, kad šio punkto G.A. neįvykdė ir prekių per dvi paras iš Lietuvos Respublikos teritorijos neišvežė. Prokuroras nurodo, kad to paties nutarimo 14 p. nustatyta, kad muitinės nustatytas maršrutas ar paskirties įstaiga gali būti pakeistas tik muitinei sutikus. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas, pageidaudamas pakeisti paskirties įstaigą, įskaitant prekių gavėjo ar šalies gavėjos pakeitimą, ar muitinės nustatytą maršrutą, privalo pateikti muitinei dokumentus, liudijančius, jog toks pakeitimas būtinas-gavėjas atsisakė priimti prekes, siuntėjas nurodė gabenti prekes kitam gavėjui, pasikeitė prekių kondicija. Alkoholiniai gėrimai, gali būti gabenami automobilių transportu tik per šiuos Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose esančius muitinės postus: Kalvarijos, Klaipėdos prekybos uosto, Klaipėdos terminalo, Kuršių (tarptautinė jūrų perkėla), Medininkų, Panemunės, Saločių, taip pat Palangos tarptautinio aerouosto. Nurodytųjų prekių paskirties įstaiga, įskaitant prekių gavėjo arba šalies gavėjos pakeitimą, arba muitinės nustatytas maršrutas gali būti pakeisti tik grąžinant prekes siuntėjui. To paties nutarimo 15 p. nurodyta, kad prekės, gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio tranzito procedūrą, gali būti perkraunamos iš vienos transporto priemonės į kitą, taip pat dalis prekių iškraunama iš transporto priemonės arba prekės papildomai į ją kraunamos, išvykimo įstaigoje, paskirties įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje ar muitinei priimtinoje vietoje, muitinei prižiūrint. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytais atvejais, kai prekių perkrovimui taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti perkraunamos tiktai pateikus muitinei įgaliotos valstybinės institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą, įgaliotos valstybinės institucijos nustatytoje vietoje ar nustatytu laiku arba tiktai dalyvaujant įgaliotos valstybinės institucijos atstovams-pareigūnams. Taip pat prokuroras nurodo, jog to paties nutarimo 17 p. nurodyta, kad muitinio tranzito procedūrai užbaigti prekės per nustatytą terminą, kurio metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir identifikavimo ženklais. Jeigu prekės nėra gabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, kartu turi būti pateikta muitinės deklaracija, kurioje nurodoma pasirinkta muitinės procedūra, jeigu muitinės deklaracijos pateikimo terminas nustatytąja tvarka neatidėtas. Kitaip turi būti išieškoti už prekes nustatyti muitai ir mokesčiai. Jeigu muitinei pateiktuose dokumentuose nepakanka informacijos tiksliai prekių klasifikacijai pagal Europos Ekonominės Bendrijos kombinuotąją prekių nomenklatūrą ir neįmanoma patikrinti prekių, muitai ir mokesčiai apskaičiuojami pagal didžiausius tarifus, atitinkančius pateiktą prekių aprašymą. Jeigu atliekant muitinio tranzito procedūrą įvyksta nelaimingas atsitikimas ar susidaro kitos nenumatytos aplinkybės, būtina nedelsiant kreiptis į artimiausią muitinės įstaigą. Dokumentų, kurie patvirtintų apie tokį maršruto pakeitimą, G.A. nepateikė, nes jei tai jis būtų padaręs, šie dokumentai būtų pridėti prie bendrųjų dokumentų. Jis nurodė savo duomenis ir pasirašė paminėtų bendrųjų dokumentų 50 langeliuose kaip procedūros vykdytojas, todėl prisiėmė įsipareigojimus susijusius su šių procedūrų įvykdymu, todėl jis ir buvo tikrasis krovinių vežėjas abiem atvejais, nes tik jis galėjo išvežti arba neišvežti spirito krovinių iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Prokuroras skunde nurodo, kad pagal BK 24 str. 3 d. vykdytojas yra asmuo nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis ar nesulaukusius BK 13 str. nustatyto amžiaus, ar kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. O pagal BK 200 str. 1 d. objektyviosios pusės veiksmas, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, yra prekių neišvežimas. G.A. neišvežė krovinių, tai yra atliko 200 str. 1 d. objektyviosios pusės veiksmą, ir todėl buvo šių veikų vykdytojas. Kiti asmenys, kurie byloje nėra nustatyti, gali atsakyti tik už bendrųjų dokumentų, atspaudų suklastojimą, arba už krovinių neišvežimo kurstymą, organizavimą ar padėjimą tai padaryti. Todėl prokuroras teigia, jog G.A. abiem atvejais krovinių iš Lietuvos Respublikos neišvežė. Be to, kadangi jis neišvežė paminėtų krovinių, todėl civilinis ieškinys, pareikštas jam byloje 5684200 Lt sumai, yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nenurodė, kad nuosprendį priima vadovaudamasis BPK 308 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja – atmesti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas G.A., padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių G.A. kaltę dėl neteisėto neišvežimo prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Apeliaciniame skunde prokuroras G.A. kaltę iš esmės grindžia liudytojo - muitinės darbuotojo D. B. parodymais bei muitinės bendraisiais dokumentais, kuriuose yra G. A. parašai ir jo įmonės antspaudai. Tačiau ir pats G.A. neneigia, kad šiuose dokumentuose jis pasirašė ir uždėjo savo įmonės antspaudus. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu G.A. parodė, kad šiuos krovinius, lydint konvojui, gabeno per Lietuvą į Latvijos Respubliką per Lietuvos ir Latvijos sieną ir jį su visais dokumentais paliko Latvijos muitinės sandėliuose. Jis dokumentus pateikė muitininkui, kuris viską sutvarkė, o krovinių pervežimu rūpinosi tarpininkas, kuris ir tvarkė dokumentus. G.A. nuo 1995 m. buvo įregistravęs įmonę, kurios veikla buvo krovinių pervežimas. Jis nežinojo ir nesuprato, kad savo veiksmais daro nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagristai rėmėsi šiais nuosekliais išteisintojo parodymais.
Liudytojas D. B. parodė, kad bendrasis dokumentas yra pagrindinis muitinės dokumentas, su juo krovinys išleidžiamas iš muitinės krovinių terminalo. Nors ant bendrųjų dokumentų yra jo parašai, tačiau jis nepamena, kas konkrečiu atveju pristatė krovinį. Operacija yra fiksuojama kompiuterio laikmenoje. Sutvarkius dokumentus, deklarantui grąžinami dokumentai ir leidžiama pradėti tranzito procedūrą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Panevėžio teritorinės muitinės Procedūrų kontrolės skyrius 1997 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo Klaipėdos muitinės Procedūrų skyriaus kontrolės skyrių apie tai, kad pagal bendrąjį muitinės dokumentą (duomenys neskelbtini) muitinio tranzito procedūra yra užbaigta. Nors Klaipėdos muitinė ir gavo iš Panevėžio muitinės minėtą bendrąjį dokumentą, tačiau nenustatyta, iš kur jis buvo gautas, nes dokumentai iš Biržų krovinių posto Procedūrų kontrolės skyriaus padalinio nebuvo išsiųsti. Kompiuterio duomenų bazėje nėra minėto dokumento duomenų, tačiau šie duomenys žinybinio ryšio priemonėmis gauti Muitinės departamente ir Panevėžyje. Muitinės departamento pažymoje nurodyta, kad pagal minėtą bendrąjį dokumentą muitinės procedūra nebuvo užbaigta, t.y. automašina su kroviniu neišvyko, tačiau kažkas bandė sutvarkyti muitinės dokumentus ir įvedė duomenis į kompiuterį apie tariamą spirito muitinio tranzito procedūrų užbaigimą.
Nors G. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su kitais asmenimis, tačiau jie liko nenustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo klastojami dokumentai, muitinės padaliniuose buvo bandoma parodyti, kad muitinės tranzito procedūra yra užbaigta. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo muitinės struktūrose dirbantys keli asmenys, tačiau G. A. buvo tik krovinio vežėjas ir jo ryšys su asmenimis, kurie klastojo dokumentus ir naudojo suklastotus muitinės antspaudus, nenustatytas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. A. versija, jog jam nežinant bei padedant nenustatytiems muitinės pareigūnams, krovinys su spiritu neteisėtai buvo nuvežtas į Latviją, nepaneigta. Be to šią versiją patvirtina aplinkybė, jog ant bendrųjų dokumentų buvo atspausti suklastoti Panevėžio muitinės Saločių posto atspaudai, patvirtinantys, jog G. A. automobilis su spirito kroviniu kirto sieną. G. A. įmonė buvo legali, krovinių vežimas už Lietuvos ribų buvo jo įprastas darbas. Jo automobilis su kroviniais ir anksčiau kirsdavo Latvijos Respublikos sieną bei dėl vežamų krovinių jokių neaiškumų nekildavo, muitinės procedūros buvo atliekamos tvarkingai. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. A. kaltė, dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, neįrodyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Būtent taip byloje surinktus įrodymus vertino pirmosios instancijos teismas.
Prokuroras apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.1610 nuostatoms. Šis nutarimas nuo 2004 m. spalio 31 d. yra netekęs galios. Be to, kolegijos nuomone, G. A. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 200 str. 1 d., Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare yra dekriminalizuota. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių nebėra muitų sienos, o tuo pačiu ir muitinio tikrinimo. Išsiplėtusioje Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje prekių judėjimas yra laisvas be jokių muitinės procedūrų. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje yra pakeista muitų kontrolė, kuri sutinkamai su Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 14 str. (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr.IX-2189 redakcija) nuostatomis, Lietuvos Respublikoje vykdoma tik trečiųjų šalių atžvilgiu. Trečiosiomis šalimis laikomos Europos Sąjungai nepriklausančios šalys.
Nors teismas nenurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kad jį priima vadovaudamasis ir BPK 308 str. 2 d. nuostatomis, tačiau tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas bei pagrindas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį G. A. atžvilgiu.
Taip pat, kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinį ieškinį, nes nėra įrodytas G. A. dalyvavimas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.
Išteisinamasis apygardos teismo nuosprendis G. A. atžvilgiu pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.