Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-612-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
AN2-612-498/2017
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00184-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-612-498/2017Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00184-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.; 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.4.; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.11.10.; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties V. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2017 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda 205 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad ji 2017 m. birželio 2 d., apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) r. kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino V. B. skundo ir paliko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 29 d. nutarimą nepakeistą.Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.Skunde teigiama, kad apeliantė, administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje įvažiavusi į kelią (duomenys neskelbtini), nepažeidė KET reikalavimų, kadangi nuo pat įvažiavimo į šį kelią eina siaura brūkšninė kelio ženklinimo linija, nėra draudžiančių lenkti ženklų, ji pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kuris jai pradėjus lenkimo manevrą padidino greitį, dėl ko ji, grįždama į savo eismo juostą, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš kelio (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kelią (duomenys neskelbtini), siaura brūkšninė kelio ženklinimo linija eina nuo pat įvažiavimo į šį kelią apie 300 metrų iki stotelės esančios kairėje kelio pusėje, netoli įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasibaigus siaurai brūkšninei kelio ženklinimo linijai, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), prasideda siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nustatė, jog nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pradžios iki siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos pradžios, einančios dar už įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra 186 metrai.Skunde cituojami liudytojo M. Ž. parodymai ir nurodoma, kad teismo posėdžio metu šis liudytojas nesugebėjo paaiškinti, kodėl, būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje ir matant daromą pažeidimą, nestabdė važiuojančio automobilio VVV Golf, o važiavo į priešingą pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę apsisukti ir tik po to vijosi automobilį. Tvirtinama, kad skundžiamos nutarties 7 punkte nurodyti M. Ž. parodymai nevisiškai sutampa su parodymais duotais teismo posėdžio metu.Skunde taip pat cituojami liudytojo K. P. parodymai ir teigiama, jog šio liudytojo parodymai reiškia, kad skundo autorė lenkimo manevrą pradėjo ir baigė dar net neprivažiavusi prie ištisinės siauros ženklinimo linijos pradžios, kadangi, pagal liudytojo parodymus, jis su kolega nuo (duomenys neskelbtini) gatvės buvo nuvažiavę apie 100 metrų atstumą link (duomenys neskelbtini), iki ištisinės siauros ženklinimo linijos buvo likę apie 86 metrai, o K. P. teigė, kad manevrą ji užbaigė būdama nuo jų vairuojamo automobilio 100-150 metrų atstumu. Anot apeliantės, pagal tai ji lenkimą užbaigė likus iki ištisinės siauros ženklinimo linijos pradžios apie 14 metrų.Skunde pakartojama, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos pradžios, einančios dar už įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra 186 metrai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas K. P. teismo posėdžio metu pateikė teismui schemą, kurioje pažymėjo vietas, atstumus, susijusius su 2017 m. birželio 2 d. jo bei kolegos M. Ž. nustatytais kelių eismo taisyklių pažeidimais. Be to, šią schemą liudytojas K. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo parašu ir pateikė teismui.Skunde akcentuojama, kad iš liudytojo K. P. parodymų matyti, kad jis apeliantės pažeidimo pradžią pamatė, kai nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavę su tarnybiniu automobiliu apie 100 metrų. Tai, skundo autorės vertinimu, reiškia, kad nuo policijos tarnybinio automobilio iki ištisinės siauros linijos pradžios buvo apie 86 metrai. Remiantis šiais liudytojo parodymais, teismo nustatytais atstumais, apeliantė, likus apie 86 metrus iki priešais atvažiuojančio policijos automobilio, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingą kelio pusę, aplenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir dar sugebėjo, nesukeldama avarinės situacijos, grįžti į savo eismo juostą.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nutarties 22 punkte konstatavo, kad apeliantė į savo juostą, jeigu lenkimą pradėjo ir kirto ištisinę liniją policijos pareigūnų nurodytoje vietoje, galėjo grįžti likus 80-60 metrų iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Anot skundo autorės, remiantis tokiais teismo nustatytais duomenis, jos automobilis turėjo susidurti su policijos tarnybiniu automobiliu, nes, pagal byloje nustatytus duomenis, policijos tarnybinis automobilis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs apie 100 metrų, o teismas konstatavo, kad apeliantė galėjo grįžti į savo eismo juostą likus 80-60 metrų iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tai reiškia, kad ji turėjo atsidurti ne prieš, o už policijos tarnybinio automobilio. Kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo, o ne stovėjo, kai apeliantė važiavo keliu (duomenys neskelbtini), taip pat, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės policijos tarnybinis automobilis buvo nutolęs apie 100 metrų patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pateiktas policijos tarnybinio automobilio judėjimo maršrutas įvykio dieną, bei skundžiamos nutarties 22 punkte nurodyti išsamūs paskaičiavimai. Skundo autorės tvirtinimu, remiantis tuo kas išdėstyta, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ji galėjo padaryti tik administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.Skunde pažymima, kad tokio pobūdžio bylose svarbu atsižvelgti ir į asmenį, traukiamą administracinėn atsakomybėn. Tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė neturi galiojančių administracinių nuobaudų, automobilį vairuoja daugiau kaip dešimt metų ir per šį laiką už kelių eismo taisyklių pažeidimus ji bausta tik vieną kartą. Skundo autorės nuomone, paskirta poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pakartojama, kad apeliantė niekada nebuvo bausta administracine tvarka už analogiškus ar panašius pažeidimus, niekada nebuvo praradusi vairuotojo pažymėjimo už kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ANK ar anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pabrėžiama, kad vairuotojo pažymėjimas skundo autorei yra gyvybiškai būtinas dėl jos darbo, kadangi ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, o į darbą važinėja nuo pirmadienio iki penktadienio iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki jos darbovietės (duomenys neskelbtini) mieste yra 20 km į vieną pusę. Neturėdama teisės 4 mėnesius vairuoti transporto priemonės, ji negalės nuvykti į darbą, nes priemiestiniai autobusai važiuoja retai, be to, dažniausiai nesutampa autobusų važiavimo laikas pagal jų nustatytą grafiką su jos darbo laiko pradžia ar pabaiga. Niekas kitas negali ir negalės apeliantės nuvežti į darbą ir parvežti iš jo. Susiklosčius tokiai situacijai yra realu, kad ji gali prarasti savo darbą, prarasti galimybę dirbti, gauti pajamas, materialiai išlaikyti dvi nepilnametes dukras. Be to, skundo autorės teigimu, ji turi tris kartus per savaitę nuvežti dukrą į (duomenys neskelbtini), kadangi ji lanko pramoginius šokius. Apeliantės manymu, skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, atimant pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Cituojami ANK 22 straipsnis, 35 straipsnio 4 dalis ir nurodoma, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat nesivadovavo teisingumo, protingumo principais, nevertino skundo autorės išsamių ir nuoseklių parodymų, neatsižvelgė į tai, kad administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra tyčinis, šiurkštus, ne iš chuliganiškų paskatų.(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.ANK 3 straipsnyje reglamentuojamos nuostatos dėl šio kodekso galiojimo laike. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.Nagrinėjamu atveju V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir ji Institucijos nutarimu nubausta už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją. Nusižengimo padarymo metu, t. y. 2017 m. birželio 2 d., atsakomybė už šį nusižengimą buvo numatyta ANK 420 straipsnyje. Toks nusižengimas užtraukė baudą vairuotojams nuo 170 eurų iki 230 eurų. Be to, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, buvo privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo ANK pakeitimai, pagal kuriuos atsakomybė už minėtą nusižengimą numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nustatant, jog toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Be to, ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė už šį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 mėnesių. Tad, naujai įsigaliojęs įstatymas numato švelnesnę (mažesnę) baudą už tokį nusižengimą ir nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo. Tokiu būdu šis įstatymas vertinamas kaip švelninantis atsakomybę ir, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, todėl apeliantės veika perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.Apeliantė savo kaltę dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (ANK 417 straipsnio 3 dalį) ginčija, teigdama, jog ji pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, esant siaurai brūkšninei kelio ženklinimo linijai, ir tik lenkiamam automobiliui padidinus greitį, ji, grįždama į savo eismo juostą, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Anot skundo autorės, dėl tokių aplinkybių ji neturėjo būti baudžiama už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją.Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 17068778269), tarnybinis pranešimas (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 17068778269), eismo įvykio vietos schema (b. l. 72), liudytojų K. P. ir M. Ž. paaiškinimai (b. l.81-82), pačios V. B. paaiškinimai (b. l. 66), Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys apie policijos automobilio judėjimą (b. l. 9-54), vaizdo įrašo (b. l. 55), fotonuotraukos (b. l. 73-78) bei kita byloje esanti medžiaga – patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama V. B., vairuodama automobilį įvažiavo į priepriešinę eismo juostą pažeisdama KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą tęsė važiavimą ja esant ištisinei linijai, ką draudžia kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas, aplenkė kitą transporto priemonę, ir kirsdama ištisinę liniją, grįžo į savo eismo juostą. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja iš tiesų padarė jai inkriminuotą ANK nusižengimą. Nors, kaip minėta, pati V. B., ginčydama savo atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (ANK 417 straipsnio 3 dalį), tvirtina, kad lenkimą pradėjo esant brūkšninei kelio ženklinimo linijai, o grįžti į savo eismo juostą galėjo kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ne tyčia, kadangi lenkiamas automobilis padidino greitį, tačiau tiek K. P., tiek M. Ž. matė, kad pažeidėja lenkimo manevrą pradėjo, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. O skunde nurodyti teiginiai, kad pagal šių liudytojų nurodytas aplinkybes pažeidėja būtų susidūrusi su jų vairuojamu automobiliu, paneigti pirmosios instancijos teismo atliktais paskaičiavimais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais paskaičiavimais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kadangi paskaičiavimai atlikti remiantis svetainėje www.googlemaps.lt nustatytais duomenimis. Šiame kontekste pažymėtina, kad apygardos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti pareigūnų, užfiksavusių daromą nusižengimą, sudarytų dokumentų, taip pat jų teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojai M. Ž. ir K. P. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai V. B. interesams, nėra. Liudytojai įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryšiais, duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi pati administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. nepateikė. Be to, paminėtų liudytojų parodymai apie esmines nusižengimo padarymo aplinkybes sutampa tarpusavyje, taip pat atitinka kitą tyrimo metu surinktą bylos medžiagą – administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys apie policijos automobilio judėjimą, fotonuotraukas, vaizdo įrašą. Nors skunde nurodoma, kad liudytojas M. Ž., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesugebėjo paaiškinti, kodėl su K. P. matydami daromą nusižengimą iš karto nestabdė pažeidėjos automobilio, o važiavo į priešingą pusę į (duomenys neskelbtini) gatvę apsisukti ir tik po kiek laiko sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamą V. B., tačiau tai, kada ir kaip konkrečiai pareigūnai sustabdė apeliantę, sprendžiant jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo klausimą, esminės reikšmės neturi.Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. B. vairuodama automobilį VW Golf, ištisine kelio ženklinimo linija paženklintame kelio ruože lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, todėl ji pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, kas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalį (ANK 417 straipsnio 3 dalį).Kadangi V. B. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ANK 426 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, skiriama nauja administracinė nuobauda.Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – V. B. nusižengimas susijęs su KET pažeidimu; į pažeidėjos asmenybę – dirba, turi šeimą ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, duomenų apie jos baustumus administracine tvarka ir galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra; į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog V. B. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 75 eurai. ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarinius, V. B. asmenybę, į tai, kad nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. sistemingai daro pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti V. B. neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56ANN-106691337-17 pakeisti.

V. B. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirti V. B. 75 Eurų dydžio baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas