Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. dramos teatro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2446-911-2015 pagal ieškovo J. M. dramos teatro ieškinį atsakovui J. M. dramos teatro darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui B. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai paskirti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė panaikinti atsakovo 2015-02-10 sprendimą atsisakyti duoti sutikimą taikyti drausminę nuobaudą – pastabą trečiojo asmens B. M. atžvilgiu. Nurodė, kad trečiasis asmuo nuo 1996-10-04 terminuotai priimta dirbti administratore J. M. dramos teatre. 1998-05-04 pakeista darbo sutartis, pagal kurią ji pas ieškovą dirba neterminuotai. 2013-09-04 darbo sutarties pakeitimu B. M. perkelta į pardavimų vadybininkės pareigas J. M. dramos teatre rinkodaros skyriuje. 2014-11-17 įsakymu Nr. V1-215 B. M. paskirta atsakinga už teatro naudojamų reklaminių stulpų Panevėžio mieste tvarkymą bei priežiūrą. 2015-01-05 raštu ji paprašė esant nepalankioms oro sąlygoms miesto reklaminių stulpų priežiūrą ir tvarkymą pavesti vyrams, motyvuodama, kad tokie darbai yra nemoteriški rudens – žiemos sezonu. 2015-01-30 vadovo įsakymu buvo paskirtas vairuotojas – automechanikas atlikti papildomus darbus – suteikti techninę pagalbą atsakingam darbuotojui, prižiūrinčiam teatro reklaminius stulpus. 2015-02-03 raštu trečiojo asmens buvo paprašyta pasiaiškinti, kodėl nėra sutvarkyti mieste esantys reklaminiai stulpai – neiškabinta aktuali informacija apie repertuarą, t. y. nevykdomas 2014-11-17 įsakymas. 2015-02-03 raštu B. M. nurodė, kad jokios informacijos apie darbų perdavimą kitiems asmenims neturi. Vadovas paprašė pateikti reklaminių stulpų aptarnavimo grafiką. 2015-02-04 B. M. pateikė darbų priežiūros planą, pagal kurį iki 2015-02-07 planuojama paruošti po 30 vnt. spektaklių afišų vasario mėnesio repertuarui. Be to, vadovas paprašė trečiojo asmens įvardinti, kokiems spektakliams konkrečiai bus parengtos reklaminės afišos, bei sukonkretinti, kokios oro sąlygos laikytinos blogomis. 2015-02-04 raštu trečiasis asmuo paaiškino, jog spektaklių reklaminės afišos bus klijuojamos pagal vasario mėnesio repertuarą, o blogomis oro sąlygomis laikytinos sniegas, lietus, kruša, didelis vėjas ir pan. Kadangi trečiasis asmuo yra J. M. dramos teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, todėl vadovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą drausminės nuobaudos – pastabos jai skyrimui. 2015-02-10 raštu atsakovas atsisakė duoti sutikimą dėl nuobaudos trečiajam asmeniui skyrimui, motyvuodamas, kad nuobaudą ieškovas rengiasi skirti dėl trečiojo asmens narystės profesinėje sąjungoje bei atstovavimo profesinių sąjungų nariams. Ieškovo manymu, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, nes ieškovo sprendimas skirti drausminę nuobaudą yra pagrįstas būtent netinkamu B. M. pareigų atlikimu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nustatė, kad J. M. dramos teatro vadovu nuo 2010-11-12 iki 2015-11-12, penkerių metų laikotarpiui, paskirtas R. V.. J. M. dramos teatre nuo 2011-02-09 įsteigta J. M. dramos teatro darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininkas yra atsakovo atstovas R. T.. Trečiasis asmuo B. M. J. M. dramos teatre pradėjo dirbti administratore nuo 1996-10-04, nuo 1998-02-03 – vyr. administratorės pareigose, nuo 2013-09-04 – pardavimų vadybininke. B. M. yra J. M. dramos teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja. 2015-02-05 teatro vadovas kreipėsi į J. M. dramos teatro darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą B. M. skirti drausminę nuobaudą – pastabą. 2015-02-10 profesinė sąjunga raštu nurodė, jog prieštarauja dėl drausminės nuobaudos skyrimo B. M., kadangi drausminė nuobauda yra skiriama dėl darbuotojos narystės profesinėje sąjungoje. Teismas, išklausęs ieškovo atstovų R. V., D. P., atsakovo atstovo R. T., trečiojo asmens B. M. paaiškinimus, liudytojų A. J., V. K., G. R., R. G. parodymus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovui skirti drausminę nuobaudą – pastabą B. M. yra pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovas byloje neįrodė jo, kaip darbdavio, intereso buvimo fakto, intereso teisėtumo ir svarbos. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo atstovo R. V. noras skirti B. M. drausminę nuobaudą – pastabą yra susijęs su trečiojo asmens aktyviu dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, kuri ne tik kritikavo vadovą R. V., bet ir norėjo jį atstatydinti iš einamų pareigų. Be to, teismas nustatė, kad 2014-11-17 J. M. dramos teatro vadovo R. V. įsakymu B. M. buvo paskirta atsakinga už teatro naudojamų reklaminių stulpų Panevėžio mieste tvarkymą ir priežiūrą. 2015-01-05 B. M. kreipėsi į teatro vadovą prašydama, esant nepalankioms oro sąlygoms – šalčiui, sniegui, šlapdribai ir pan., paskirti reklaminių stulpų tvarkymui vyrus, kadangi tokie darbai yra nemoteriški, žiemos – rudens sezonu. 2015-02-03 raštu teatro vadovas prašė B. M. iki 2015-02-03 17 val. paaiškinti, kodėl yra nesutvarkyti (neiškalbinta aktuali informacija apie repertuarą) mieste esantys reklaminiai stulpai, t. y. kodėl nevykdo 2014-11-17 įsakymo. Po šiuo raštu yra B. M. prierašas – gavau, parašas, nurodyta data ir laikas – 2015-02-03 15.30 val. 2015-02-03 B. M. raštu nurodė, kad 2015-01-05 ji prašė miesto reklaminių stulpų priežiūrą esant blogoms oro sąlygoms perduoti kitam asmeniui, 2015-01-07 gavo vadovo prašymą paaiškinti, kokios oro sąlygos laikytinos blogomis, 2015-01-07 įteikė vadovui atsakymą, tačiau jokio sprendimo nei žodžiu, nei raštu negavo. Ant šio rašto vadovas užrašė vizą, kad prašo pateikti reklaminių stulpų aptarnavimo grafiką iki 2015-02-04 10.00 val. 2015-02-04 B. M. pateikė reklaminių stulpų priežiūros planą, nurodydama, kad iki 2015-02-07 pasiruoš po 30 vnt. spektaklių afišų; 2015-02-09 – pirmadienį, išvažiavimas klijuoti afišas, jeigu leis oro sąlygos; stulpų patikrinimą vykdys 1 kartą per savaitę. 2015-01-30 teatro vadovas įsakymu pavedė vairuotojui – automechanikui A. J. jam sutinkant atlikti papildomus darbus – suteikti techninę pagalbą atsakingam darbuotojui, prižiūrinčiam teatro reklaminius stulpus. Teismas konstatavo, kad 2014-11-17 teatro vadovo įsakymas, kuriuo B. M. buvo pavesta tvarkyti ir prižiūrėti Panevėžio mieste teatro naudojamus reklaminius stulpus, yra neteisėtas. Rinkodaros skyriaus vadybinio – reklaminio padalinio pardavimų vadybininko nuostatai nenumato pardavimo vadybininkui pareigos prižiūrėti, klijuoti Panevėžio mieste esančius reklaminius stulpus. Šiuo atveju pats R. V. delsė daugiau nei 3 savaites (nuo 2015-01-05 iki 2015-01-30) suteikti B. M. pagalbą dėl reklaminių stulpų tvarkymo ir taip nesudarė tinkamų galimybių jai atlikti pavestą papildomą darbą – Panevėžio mieste klijuoti reklaminius stulpus, nesupažindino jos laiku ir pasirašytinai su 2015-01-30 įsakymu, kuriuo buvo paskirtas A. J. pagalbai. Teismas pripažino, jog ieškovo elgesys B. M. atžvilgiu prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, kai apskritai visų reklaminių stulpų sutvarkymas per vieną darbo dieną yra net neįmanomas.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. dramos teatras prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas. O būtent – teismas netinkamai įvertino 2014-11-17 teatro vadovo įsakymą, motyvuodamas, jog pareigybių 9.5 punktas, kuriuo nurodoma, kad pardavimo vadybininkas platina skrajutes, plakatus, negali būti aiškinamas plečiamai. Šiuo atveju pati B. M. į darbdavį dėl šio įsakymo nevykdymo nesikreipė, su įsakymu susipažino pasirašytinai. Teismas taip pat nenurodo motyvų ar įstatyminių normų, kuo remdamasis nustato, kad rinkodaros skyriaus vadybinio – reklaminio padalinio pardavimų vadybininko nuostatai nenumato pardavimo vadybininkui pareigos prižiūrėti, klijuoti Panevėžio mieste esančius reklaminius stulpus. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog profesinės sąjungos teatre atsirado dėl vadovo R. V. netinkamo vadovavimo teatrui. Priešingai, vadovas iki šiol vadovauja teatrui ir už sėkmingus darbo rezultatus yra skatinamas LR Kultūros ministerijos skiriamu priedu prie tarnybinio atlyginimo. Taip pat nėra įrodyta, nėra nurodyta konkrečių veiksmų, kurie patvirtintų, jog vadovas persekioja B. M. dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Akcentuojami vos keli faktai, kad B. M. yra viešai pasisakiusi apie R. V., vyko į Kultūros ministeriją dėl jo atleidimo. Liudytojas A. J., 2015-01-30 skirtas B. M. suteikti techninę pagalbą, teismo posėdžio metu nesugebėjo prisiminti, kada pasirašė, jog susipažino su įsakymu. Todėl teismo konstatavimas, kad jis pasirašė, jog susipažino su įsakymu, praėjus kelioms dienoms – tik kitos savaitės gale, nėra įrodytas.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. M. dramos teatro darbuotojų profesinė sąjunga prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, nepaneigė teismo motyvų, kad B. M. buvo persekiojama dėl jos veiklos profesinės sąjungos veikloje, nepaneigė profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrįstumo. Tokiu būdu, teismas šioje byloje atmesdamas ieškovo ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamojo organo narius (šiuo atveju – darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojus), pagrįstumo bei teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-05-27 sprendime pakankamai išsamiai išdėstė šalių ir liudytojų paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pažymėtina, jog sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o įstatymų nustatytais atvejais darbdaviui reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (DK 240 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo B. M., dirbanti J. M. dramos teatre, yra išrinkta ieškovo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja. Ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas duoti sutikimą skirti jai drausminę nuobaudą – pastabą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, t. y. profesinė sąjunga sutikimo skirti drausminę nuobaudą nedavė, nurodydama, kad drausminė nuobauda yra skiriama dėl darbuotojos narystės profesinėje sąjungoje.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei DK nėra normų, tiesiogiai reglamentuojančių darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – pastabą. Tačiau dėl kitos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – DK 134 str. 3 d. tiesiogiai nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo (profesinė sąjunga pagal įstatymą yra priskirta prie darbuotojų atstovų – DK 19 str. 1 d.) atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Įstatyme pateiktas tokio atsisakymo nuginčijimo pagrindas – teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – pastabą, darbdavys pagal DK 134 str. 3 d. analogiją (DK 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Kita vertus, teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo atsisakymas duoti sutikimą darbdaviui skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, kaip minėta, motyvuotas tuo, jog drausminė nuobauda B. M. yra skiriama dėl darbuotojos narystės profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei DK nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojus, iš esmės paliekant tą klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai. Tačiau atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas. Šiam rezultatui pasiekti įstatymas nustato darbdavio pareigą (o nutartyje aptartu atveju, kada drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo atveju atitinkama darbdavio pareiga nenustatyta įstatyme tiesiogiai, tačiau ji vykdytina pagal teisės analogiją) įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Šios bylos atveju ieškovas – darbdavys iš esmės savo reikalavimą grindė tuo, kad, jo nuomone, trečiasis asmuo B. M. nevykdė jai pavestų pareigų ir tinkamai neprižiūrėjo reklaminių stulpų bei tuo pažeidė darbo drausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodoma jo, kaip darbdavio, įstatyme įtvirtinta subjektinė teisė taikyti drausminę atsakomybę (DK 35 str., 227 str. 2 d., 240 str. 3 d.) savaime nesuponuoja situacijos, kad darbdavys įrodė, jog ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Jau buvo minėta, kad ši aplinkybė turi būti įrodyta individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs keipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę nuobaudą.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tyrė darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau tai nelaikytina nagrinėjamo pobūdžio bylos pareikštų reikalavimų ribų peržengimu bei galimos skirtinos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimu, nes atsiejimas nuo faktinių bylos aplinkybių eliminuotų galimybę nustatyti darbdavio nurodomo intereso buvimo faktą, jo teisėtumą ir svarbą apskritai. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo darbdavio intereso esminio pažeidimo fakto, kurį įrodyti yra darbdavio – ieškovo – pareiga (CPK 178 str.), su kuo teisėjų kolegija sutinka. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas sprendime išsamiai aptarė ir išdėstė aiškius motyvus, kodėl daro išvadą, kad ieškovo atstovo R. V. noras skirti trečiajam asmeniui B. M. drausminę nuobaudą – pastabą yra susijęs su jos dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje ir atitinkamai nėra susijęs su jos darbinių funkcijų vykdymu. Ta aplinkybė, kad liudytojas A. J. negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai funkcijas B. M. atlieka profesinėje sąjungoje, ar tiksliai prisiminti, kada jis pasirašė, jog susipažino su įsakymu, kuriuo pavesta jam suteikti techninę pagalbą B. M. prižiūrint miesto reklaminius stulpus, nepaneigia teismo padarytos išvados apie nustatytą trečiojo asmens – profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos persekiojimo faktą, nes jis įrodytas ne tik šio liudytojo, bet ir kitų liudytojų parodymais, įrodytas prie bylos pridėtais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad B. M. buvo viena iš iniciatorių dėl kreipimosi į Kultūros ministeriją bei siekė, jog R. V. būtų pašalintas iš užimamų pareigų.

Kolegija sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad rinkodaros skyriaus vadybinio – reklaminio padalinio pardavimų vadybininko pareiginiai nuostatai nenumato pardavimo vadybininkui pareigos prižiūrėti, klijuoti Panevėžio mieste esančius reklaminius stulpus. Todėl pagrįsta išvada, kad šių pareiginių nuostatų 9.4 ir 9.5 punktai, kuriuose nurodoma, kad pardavimo vadybininkas laiku pateikia klientams visą su parduodamu produktu susijusią informaciją bei kokybišką reklaminę medžiagą, taip pat platina skrajutes, plakatus, repertuarus stacionare ir gastrolėse, negali būti aiškinami plečiamai ir suprantami kaip trečiojo asmens B. M. pareiga dirbti lauko sąlygomis prižiūrint ir tvarkant Panevėžio mieste esančius reklaminius stulpus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-05-22 sprendimo Nr. DGKS-2156 darbo byloje Nr. APS-111-7273/2015, kurį apeliantas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, kadangi jis neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog darbo ginčų komisija teismų praktikos neformuoja, o jos priimti sprendimai prejudicinės galios neturi. Taip pat teisinės reikšmės neturi apelianto argumentas, jog Kultūros ministerija atliko tęstinį auditą ir pažeidimų nenustatė, už sėkmingus darbo rezultatus teatro vadovą skatino. Pažymėtina, kad šis argumentas yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla, joje nenagrinėjama J. M. dramos teatro vadovo R. V. kompetencija.

Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 str., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, tai apelianto turėtos išlaidos jam nėra priteistinos. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 187, 188). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Šiuo atveju atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 p. numatyto dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsakovui iš apelianto priteistina 200 Eur suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. M. dramos teatro 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų J. M. dramos teatro darbuotojų profesinės sąjungos naudai.