- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-13-844/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00526-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- A. R., D. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Advokatai
- Nikolajus Semionovas
- Kategorijos
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovėms A. R. ir D. B., ieškovių atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, atsakovei N. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Nikolaj Semionov (darbo vieta: advokato N. Semionovo kontora, Statybininkų g. 24-116, Visagine), patikslintą civilinį ieškinį atsakovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kurioje trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų byloje yra valstybės įmonė (toliau VĮ) „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, buveinė Taikos pr. 26A, Visagine, ir B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1942-06-20, gyvenantis Energetikų g. 10-22, Visagine.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teisme priimtas ieškovių patikslintas ieškinys atsakovei.
Šalies argumentai
Ieškovės teismo prašo: pripažinti galiojančiu 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo ieškovės A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) už 29000 Lt (8398,98 Eur) pardavė atsakovei N. B., joms priklausantį po 1/2 dalį, butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti A. R. naudai iš atsakovės N. B. 381,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti D. B. naudai iš atsakovės N. B. 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Savo patikslintus reikalavimus ieškovės A. R. ir D. B., bei jų atstovas advokatas Nikolaj Semionov tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu palaikė.
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 2008-05-13, paveldėjimo teisės liudijimą ji kartu su D. B. (buvusi pavardė R.), lygiomis dalimis paveldėjo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš karto po palikimo priėmimo jos abi pradėjo ieškoti kam šį butą parduoti. Skelbimą apie buto pardavimą buvo patalpinę interneto tinklalapyje http://board.tts.lt . Butą norėjo parduoti už 30000 Lt. 2008 metų rugsėjo mėnesį, joms paskambino atsakovė N. B.. Ji norėjo jų parduodamą butą įsigyti ir už butą pasiūlė 29000 Lt, t.y. 8398,98 Eur. Tiek ji, tiek D. B. su tokiu pasiūlymu sutiko, nes už butą dar buvo likę įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas, todėl jį norėjosi skubiai parduoti. Paminėjo, kad už butui suteiktas komunalines paslaugas, skola VĮ „Visagino energija“ buvo 5258 Lt (1522,82 Eur). Iš pradžių N. B. joms davė 6000 Lt (1737,72 Eur) skolų už butą apmokėjimui, nepaimdama jokių raštelių apie pinigų gavimą. Šiuos 1737,72 Eur, joms N. B. davė 2008-09-15. Ji tada su savo D. B. padengė visus įsiskolinimus butui už suteiktas komunalines paslaugas, ir 2008-09-18, susitiko su N. B. pas notarę A. S., Visagino mieste, notarės kontoroje, tam, kad sudaryti įgaliojimą, kurio pagrindu N. B. galėtų įregistruoti jai parduotą butą, ar kitaip galėtų juo disponuoti ir valdyti. Po įgaliojimo pasirašymo, 2008-09-18, N. B. A. R. ir D. B. atidavė 23000 (dvidešimt tris tūkstančius) litų (6661,26 Eur), kaip likusią jos perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos dalį ir taip visiškai su jomis atsiskaitė už jų jai parduotą butą. Atsimena, kad N. B. joms sakė, kad butą perka savo dukrai. Kada N. B. A. R. ir D. B. perdavė visus pinigus už parduotą butą t. y. 29000 Lt., A. R. ir D. B. N. B. atidavė parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų raktus ir dokumentus (kadastrinę bylą). Po įvykusio buto pardavimo A. R. ir D. B. parduotu butu nebesidomėjo, nes butas joms nebepriklausė. Joms N. B. žadėjo, kad butą užregistruos savo dukters vardu per du – tris mėnesius, nuo buto pardavimo-pirkimo dienos. Sakė, jog kada jos dukra tik sugrįš iš užsienio, ji iš karto ir užregistruos butą. Atsimena, jog kada N. B. joms perdavė likusią pinigų dalį t. y. 23000 Lt, už parduotą butą, A. R. ir D. B. parašė jai raštelį, kuriame nurodė, kad iš N. B. gavo 29000 Lt., už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį raštelį sau pasiliko N. B.. Jos tokio raštelio antrojo egzemplioriaus nepasiliko, nes manė, kad jis joms nereikalingas, nes butas jau buvo parduotas. N. B. su jomis bendravo dalykiškai, todėl jos ja pasitikėjo. Patikslino, kad 2008-09-18, įgaliojimu, patvirtintu Visagino 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 5612, N. B. buvo įgaliota parduoti, taip pat galėjo ir įregistruoti, butą (duomenys neskelbtini), bet šio buto nepardavė ir neįregistravo, todėl jis iki šiol yra registruotas A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) vardu. Už buto komunalines paslaugas susikaupė didelis įsiskolinimas, N. B. vengia tinkamai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl susidariusi padėtis pažeidžia ieškovių teises. N. B. vengimą įforminti pirkimo-pardavimo sutartį patvirtina aplinkybė, kad ji turėdama penkerius metus galiojantį įgaliojimą jo neįgyvendino. Įgaliojimas joms nėra grąžintas. Pasiūlius raštu atsakovei tinkamai įforminti buto pirkimo - pardavimo sutartį, atsakymas negautas. Jos bandė skambinti atsakovei, tačiau ji vengė skambučių, su jomis nebendravo. Žino, kad atsakovė kurį laiką gyveno užsienyje. Paminėjo, kad joms atsakovė N. B. nėra sakiusi, kad ji butą perka asmeniui vardu B. P.. Su šiuo asmeniu jos nebendravo dėl jų buto pirkimo-pardavimo. Apie šį asmenį pirmą kartą išgirdo tik šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Teigia, kad pagal išdėstytas aplinkybes matyti, kad iš esmės su N. B. buvo sudarytas buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoris, kurį įvykdė abi šalys, tačiau atsakovė vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.93 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Mano, kad yra pagrindas pripažinti galiojančiu 2008 metų rugsėjo 18 dieną sudarytą buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.), už 29000 Lt, t. y. 8398,98 Eur, pardavė N. B. joms priklausantį po 1/2 dalį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. (buvusi pavardė R.) teismo posėdžio metu davė tokius pačius paaiškinimus, kaip ir ieškovė A. R..
Advokatas Nikolaj Semionov savo atstovaujamųjų išdėstytą poziciją teisme palaikė ir prašė jų ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovių ieškiniu nesutinka. Parodė, kad ji kažkur nuo 2007 metų iki 2011 ar tai 2012 metų, turėjo savo įmonę, kuri vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu. Jos įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini) ir ji buvo šios įmonės direktore. Tuo metu ji nuomojo savo veiklai reikalingas patalpas iš UAB „Radinys“, kurioje dirbo ir B. P.. Kažkur 2007 metai ji ir susipažino su B. P.. B. P. žinojo, kad N. B. užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, todėl žodžiu kreipėsi į ją ir prašė surasti butą perpardavimui. Ji su jo pasiūlymu sutiko. Jos tikslas buvo surasti perdavimui patrauklų butą, ir apie tai parnešti B. P.. Atsimena, kad iš pašalinių žmonių sužinojo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoda A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.). Parduodamo buto kaina ją tenkino, todėl ji nutarė pirkti minėtą butą. Apie minėtą parduodamą butą ji informavo B. P., šis jai davė buto pirkimui reikalingus pinigus, kažkur 29000 Lt., ir ji šiais pinigais atsiskaitė su A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) už iš jų nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. R. ir D. B. nesakė, kad iš jų butą perka B. P.. Joms sakė, kad butą perka savo dukrai, nors iš tikro butą pirko ne jai. Mano, kad buto pardavėjos iš viso neturėjo žinoti, kam ji perka butą. 29000 Lt ji iš B. P. gavo grynaisiais. Su B. P., kaip su savo įmonės klientu, ji nebuvo sudariusi jokios sutarties, kad jos įmonė įsipareigoja perpardavimui jam surasti butą, Visagino mieste. Kada susitarė su A. R. ir D. B., kad iš jų pirks butą, kažkur 2008-09-15, joms davė, atrodo, 6000 Lt, kad šios padengtų komunalinius įsiskolinimus butui. Kada jos tai padarė, N. B. su jomis susitarė susitikti pas notrą, kad šios jai parašytų įgaliojimą leisiantį parduoti taip pat ir įregistruoti šį butą. A. R. ir D. B. tam neprieštaravo. 2008-09-18, jos susitiko pas notarę A. S., kur buvo sudarytas ir pasirašytas minėtas įgaliojimas. Po įgaliojimo pasirašymo, N. B. atidavė A. R. ir D. B. likusius 23000 Lt už iš jų perkamą butą. A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) jai parašė raštelį, kad iš jos gavo 29000 Lt už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį raštelį N. B. turi, tačiau jį padavusi vertimui ir negali pateikti teismui. Patikslino, kad ji šiuo metu neturi pinigų, kad sumokėti už vertimo paslaugas ir pasiimti tą raštelį iš vertimo biuro. Kada ji nupirko minėtą butą, prasidėjo finansinė krizė ir nekilnojamojo turto kainos staigiai krito, pardavimai sustojo ir minėto buto nebepavyko parduoti. B. P. dar atliko to buto remontą, o atliekant remontą vilkinosi buto pardavimas, ji ragino B. P. greičiau parduoti butą, tačiau jis nesutiko. Supranta, kad ji yra visiškai atsakinga už minėtą butą. Ir supranta, kad nuo jo nusipirkimo iš A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) momento ji privalėjo mokėti mokesčius už jam suteikiamas komunalines paslaugas. Teigia, kad iš pradžių B. P. jai duodavo pinigų komunaliniams mokesčiams mokėti, tačiau vėliau tai liovėsi daręs. Jis pat nemokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas. Ji jautė atsakomybę dėl minimo buto įregistravimo, tačiau nieko negalėjo padaryti. Sutinka, kad ji nusipirko iš A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paminėjo, jog žino, kad 2014-11-21, Visagino miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-1102-724/2014, buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo B. P. ieškinys buvo patenkintas visiškai, ir iš jos B. P. naudai priteista 28000 Lt., skolos, bei 1630,00 Lt., bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo už akių ji neprašė peržiūrėti, nes neturėjo pinigų advokatui. Šis sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Žino, kad toje byloje B. P. savo ieškinį grindė rašteliais, kuriais jis jai perdavė lėšas buto įgijimui. Atvykusi į teismą ir parašiusi prašymą susipažinti su minėta civiline byla, nustebo, kad pateiktos į bylą pinigų perdavimo raštelių kopijos suklastotos - juose pakeista pinigų perdavimo data iš 2008 metų, į 2007 metus. Raštelių originalų byloje nebuvo. Taip pat nebuvo ir paskutinio pinigų perdavimo raštelio, kuriuo B. P. jai perdavė trūkstamus buto pirkimui 1000 Lt ir reikalavimo šiai sumai byloje keliama nebuvo. Šią aplinkybę gali paaiškinti tik tuo, kad paskutinė suma buvo perduota ne Lietuvos Respublikos valiuta litais, o užsienio valiuta. Dėl datos suklastojimo rašteliuose, pateiktuose civilinėje byloje Nr. 2-1102-724/2014, gali tik teigti, kad B. P. norėjo panaikinti savo sąsajas su perkamu butu, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant pinigų perdavimą teismui pateikti kaip paskolą, o ne kaip tikslinį pinigų perdavimą buto įsigijimui.
Dėl pinigų perdavimo raštelių suklastojimo 2016 m. lapkričio 25 d., kreipėsi su pareiškimu į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apskrities prokuratūrą. Žino, kad dėl šio jos kreipimosi į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl B. P. galimai neteisėtų veiksmų susijusių su paskolos rašteliais, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio sprendimo ji neskundė.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje VĮ „Visagino energija“, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta nedalyvaujant VĮ „Visagino energija“ atstovui, teismo posėdyje. VĮ „Visagino energija“ atstovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad šalims nereikš savarankiškų reikalavimų. Prašė bylą nagrinėti ir ją spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje B. P., teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai. Atsiliepimo į patikslintą ieškovių ieškinį nepateikė. Teismui yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti be jo dalyvavimo, nes jo sveikatos būklė yra labai sunki. Nurodė, kad atsakovės atsiliepime į pradinį ieškinį pateikti argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Prašė ieškovių ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs tai, kad B. P. sunkiai serga, ir jo dalyvavimas teismo posėdyje, galėtų jo sveikatos būklę tik pabloginti, esant jo prašymui, dėl jo sunkios sveikatos būklės bylą nagrinėti be jo dalyvavimo, civilinė byla išnagrinėta be B. P. dalyvavimo teismo posėdyje.
Ieškovių pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovių reikalavimas atsakovei yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais ir ieškovių ir atsakovės paaiškinimais.
Byloje yra 2016-08-13, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Visaginas) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą N. B. buvo apklausta įtariamąja. Apklausta įtariamąja ji parodė, kad 2008 metais, tikslios datos neatsimena, B. P., jos paprašė, kad ji jam nupirktų butą. Ji jam surado butą, esantį (duomenys neskelbtini). B. P. jai davė 29000 Lt, o ji parašė pakvitavimą, kad iš jo gavo 29000 Lt. Pakvitavime nebuvo nurodyta, kokiam tikslui ji iš B. P. gavo minėtą pinigų sumą. Tais pačiais metais t. y. 2008 metais ji įsigijo butą ir Danos ir A. R.. 2008-09-18, ji su Dana ir A. R. pasirašė įgaliojimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kada pasirašė įgaliojimą žinojo, kad už minėtą butą nebuvo skolų komunalinių paslaugų tiekėjams, nes A. ir D. R., buvo pateikusios pažymas, kad skolų nėra. Po įgaliojimo pasirašymo N. B., kurį laiką iš savo lėšų mokėjo mokesčius už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas. Vėliau jos gyvenime prasidėjo nesėkmės, ji neturėjo pinigų, nebemokėjo mokesčių už minėtam butui suteiktas paslaugas.
Byloje yra santuokos liudijimas AA Nr. 390164, kuriame nurodyta, kad D. B. pavardė, prieš santuokos sudarymą, buvo R..
Byloje yra 2008-09-18, Visagino 2-ojo notarų biuro įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad A. R. ir D. R., įgaliojo N. B. parduoti nuosavybės teise priklausančią ½ dalį lygiomis dalimis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti jas visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe UAB „Visagino būstas“, VĮ „Visagino energija“, notarų biure užsakyti pažymą sandoriui, pasirašyti sutartį, priėmimo-perdavimo aktus, atlikti reikalingus mokėjimus, esant reikalui atstovauti jas VMI deklaruojant minėtą turtą ir pajamas, daryti jų vardu pareiškimus, pasirašyti už jas, taip pat atlikti kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas išduotas penkerių metų laikotarpiui.
Byloje yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį, priklauso D. R. ir A. R., nuo 2008-05-21, 2008-05-13, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2552, pagrindu.
Byloje yra 2016-03-07, UAB „Transteleservis“ raštas Nr. 3-2716, ir su juo pateikti priedai, iš kurių matyti, kad internetiniame tinklalapyje http://board.tts.lt, buvo patalpinti skelbimai apie parduodamą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Visagine. Parduodamo buto kaina 30000 Lt.
Byloje yra 2008-09-15, VĮ „Visagino energija“, kasos pajamų orderio kvitas Serija VE Nr. 005171, iš kurio matyti, kad A. R. 2008-09-15, VĮ „Visagino energija“ už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas sumokėjo 5258,00 Lt.
Byloje yra 2008-09-15, VĮ „Visagino energija“, kasos pajamų orderio kvitas Serija VE Nr. 005175, iš kurio matyti, kad A. R. 2008-09-15, VĮ „Visagino energija“ už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių pajungimą – atjungimą pagal 2008-09-15 aktą Nr. 120, sumokėjo 48,00 Lt.
Byloje yra UAB „Visagino būstas“ kvitas, iš kurio matyti, kad A. R. už 2008-07-09, butui suteiktas paslaugas buvo paskaičiuota 479,95 Lt suma. Ši suma apmokėta 2008-09-12.
Byloje yra 2016-03-23, VĮ „Visagino energija“ raštas Nr. (4.9)14SP-379, A. R. ir D. R., kuriame nurodyta, kad jos šiuo raštu buvo informuotos, jog jų neapmokėtas likutis 2016-03-01 už VĮ „Visagino energija“ suteiktas paslaugas, joms priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra 3598,51 Eur už paslaugas, 104,15 Eur delspinigių. Prašoma nurodytą sumą sumokėti nedelsiant.
Byloje yra 2016-03-16, A. R. ir D. R. pranešimas N. B. „Dėl sutarties įforminimo ir nuorašo pateikimo“, kuriuo jos informavo N. B., kad 2008-09-18, jai buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 29000 Lt, tačiau iki šiol tai tinkamai neįforminta. Apie 29000 Lt gavimą parašė vieninteliame egzemplioriuje ir raštelį atidavė jai. Paršo iki 2016-03-25, notariškai įforminti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Atsiųsti paštu raštelio apie 29000 Lt gavimą patvirtintą nuorašą. Pranešimas siųstas registruotu paštu.
Prie bylos yra pridėtas 2014-11-21, įsiteisėjęs Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1102-724/2014, kuriuo nuspręsta ieškovo B. P. ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės N. B. 28000 Lt skolos ir 1630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų B. P. naudai. Šio sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad byloje esančiais rašytiniais nustatyta, kad N. B. iš B. P. 2007-05-14, pasiskolino 2000,00 Lt, 2007-05-31, pasiskolino 26000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-30.
N. B. sutinka, ir tai patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, kad už 29000 Lt (8398,98 Eur) iš A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.), 2008-09-18, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šios jai po pinigų už butą perdavimo, atidavė parduoto buto raktus ir dokumentus (kadastrinę bylą).
Ji patvirtino, kad šio buto neįregistravo, nors supranta, kad turėjo tai padaryti.
Taip pat ir kiti byloje esantys paminėti įrodymai, patvirtina aplinkybę, kad N. B. iš A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) 2008-09-18, už 29000,00 Lt (8398,98 Eur) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo įsipareigojusi, 2008-09-18, įgaliojimo pagrindu, įregistruoti minėtą butą įstatymų nustatyta tvarka.
N. B. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomą aplinkybę, kad ji minėtą butą pirko ne sau, o B. P.. Taip pat ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų jos elgesį, kad ji tikrai dėl svarbių priežasčių negalėjo užregistruoti minėto buto įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Todėl yra daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai, neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad N. B. iš A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) 2008-09-18, už 29000,00 Lt (8398,98 Eur) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad šis sandoris yra negaliojantis.
CK 1.63 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama skurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.
CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį.
Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią t. y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtino formos ir sąlygų.
Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. B. sumokėjo A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) pinigus už perkamą butą, šiuos pinigus buto pardavėjos gavo, ir N. B. perdavė buto durų raktus ir dokumentus, o tai reiškia, kad abi šalys tokiais savo veiksmais ir laisva valia patvirtino sandorį.
Šio sandorio N. B. neginčija.
CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
CK 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisęs teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo taisyklės.
CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.
CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.
CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
Nors buto pardavimo sandoriui ir yra privaloma notarinė forma, tačiau sudarius tokį sandorį tokios formos nesilaikant, teismas gali jį pripažinti galiojančiu, jeigu yra šios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
Šios sąlygos atitinka šioje civilinėje byloje nagrinėjamą situaciją, todėl teismas neturi pagrindo nepripažinti A. R., D. B. (buvusi pavardė R.) ir N. B. 2008-09-18, sudaryto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio, negaliojančiu. Šis sandoris yra dvišalis, jį abi šalys visiškai įvykdė ir N. B. šį sandorį vengė įforminti notarine tvarka.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui-pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, ieškovių ieškinys yra tenkinamas visiškai.
CPK 79 straipsnis tiksliai numato, kas yra bylinėjimosi išlaidos. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
CPK 92 straipsnis numato, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šioje byloje ieškovės A. R. ir D. B. (buvusi pavardė R.) teismo prašo priteisti jų turėtas išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidas susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu. Ieškovės teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jų turėtas šias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės yra nurodę, kad už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme turėjo po 350,00 Eur išlaidų advokatui, o A. R. dar sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio. Byloje yra 2016-03-08, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12, kurioje nurodyta, kad A. R. ir D. R. (dabartinė pavardė B.) advokatui Nikolajui Semionovui už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 700,00 Eur. Byloje esantis 2016-03-08, advokato Nikolaj Semionov išrašytas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 833063, įrodo, kad advokatas Nikolaj Semionov iš D. R. (dabartinė pavardė B.) gavo 350,00 Eur. Byloje esantis 2016-03-08, advokato Nikolaj Semionov išrašytas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 833064, įrodo, kad advokatas Nikolaj Semionov iš A. R. gavo 350,00 Eur. Byloje esantis 2016-04-11 mokėjimo nurodymas pervesti įmoką, įrodo, kad A. R. yra sumokėjusi 31,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui. Šie pateikti įrodymai įrodo, kad šioje byloje ieškovė A. R. turėjo 381,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 31,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą), o ieškovė D. B. (buvusi pavardė R.) turėjo 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Kadangi ieškovių ieškinys tenkintinas visiškai, jų turėtos šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės N. B..
Taip pat iš atsakovės N. B. priteistinos pašto išlaidos Valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Šios išlaidos byloje yra 13,92 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovių A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti galiojančiu 2008 m. rugsėjo 18 d., sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo A. R. ir D. R. (dabartinė pavardė – B.) už 29000,00 Lt (8398,98 Eur) pardavė N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) joms po ½ dalį priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), 13,92 Eur pašto išlaidų į Valstybės pajamas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, a/s (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Visagino miesto apylinkės teismą.