Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-458-404/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
e1-458-404/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29339-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-458-404/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29339-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Plungė

Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros (Plungė) pro­ku­ro­rės Liudmilos Galič pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo metu surinktą me­džia­gą, kurio­je I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 23 d., apie 23.55 valandą, (duomenys neskelbtini), namo miegamojo kambaryje, kaltinamoji I. L. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, rankoje laikydama peilį ir su juo artindamasi prie savo šeimos nario - sutuoktinio G. L., o pastarajam traukiantis nuo jos, žodžiu grasino jį papjauti, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam G. L. baimę, kad jos grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad G. L. pranešė apie tai, kad 2020 m. liepos 23 d., apie 23.55 valandą, (duomenys neskelbtini), būdamas namuose gulėjo miegamajame kambaryje lovoje, kai jo žmona I. L. būdama neblaivi, nes apie dvi savaites vartoja alkoholinius gėrimus, pradėjo rėkauti ir šūkauti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Kodėl ji taip pradėjo elgtis jis nežino, prieš tai jokio konflikto nebuvo. Rėkaudama jam pradėjo grasinti, kad jį papjaus. Dėl tokio jos elgesio kilo tarp jų žodinis konfliktas, kurio metu jis jai pasakė, kad jei ji neapsiramins jis išpils jos alkoholinius gėrimus. Tada ji griebė iš virtuvės kambario virtuvinį peilį ruda medine rankena ir atėjusi į miegamojo kambarį pradėjo pulti su peiliu ant jo. Pamatęs, kad ji pasiėmė peilį, miegamojo kambaryje pradėjo trauktis prie galinės sienos, nes bijojo, kad peilio nepanaudotų. Kai ji puolė peiliu jis paėmė iš lovos antklodę ir metė ant jos. Tada atbėgo sūnus iš kito kambario ir pasakė: „ką jūs čia darot“, bandė prieiti prie savo mamos I. L. ir atimti peilį, bet matėsi, kad pats sūnus bijo artintis prie jos ir arti labai nėjo. Jis užmetęs antklodę ant jos išėjo iš miegamojo kambario, uždarė duris ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Sūnus visą šitą įvykį matė ir kartu su juo virtuvėje laukė pareigūnų. Šiuo metu tarp jo ir žmonos I. L. vyksta skyrybų procesas. Jis išsigando tokių jos grasinimų, nes jie galėjo būti realūs. Įvykio vietos apžiūros metu, lovos patalynės dėžėje rastas ir paimtas virtuvinis peilis (b. l. 7-10, 24-29).

Tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje“, kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Plungės r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėja Indrė Skrodenytė pranešė apie tai, kad nuvykus pagal gautą pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas G. L., kuris paaiškino, kad jo neblaivi žmona I. L., kuri galimai dėl vykstančio skyrybų proceso, kelinta savaitė vartoja alkoholinius gėrimus viena namuose, pradėjo kelti žodinius konfliktus, rėkauti namuose. G. L. pasakius, kad išpils jos alkoholinius gėrimus, I. L. pradėjo grasinti savo vyrui, kad jį papjaus ir pasiėmusi virtuvinį peilį, atėjo į miegamojo kambarį, kur buvo G. L., puolė peiliu ant jo, tačiau vyras, paėmęs iš lovos antklodę, traukdamasis užmetė ją ant I. L. ir išbėgo iš kambario. Taip pat į įvykio vietą buvo atėjęs iš kito kambario, išgirdęs konfliktą, jų sūnus V. L., kuris matė pasikėsinimo nužudyti faktą. V. L. akivaizdžiai blaivus. Aiškinantis aplinkybes I. L. buvo agresyviai nusiteikusi, kalbėjo pakeltu balsu, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Vėliau paaiškinus atsisakymo pasekmes moteris sutiko pasitikrinti neblaivumą, kuriai nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Sulaikoma I. L. bandė stanginti rankas, buvo panaudota „švelnios rankos kontrolė“. Moteris atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, teigė, kad ji tik miegojo ir nieko nedarė. Nuo parašų ant procesinių dokumentų atsisakė (b. l. 18).

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje po lova esančioje patalynės dėžėje rastas virtuvinis peilis. Apžiūrimas daiktas - peilis yra 25 cm bendro ilgio. Jo kriauna rudos spalvos, kurios ilgis 10,8 cm, 2,4 cm pločio. Geležtė 14 cm ilgio, 2,2 cm pločio pjaunamoji dalis. Ant geležtės yra užrašas: „Tramontina inox stainless brazil“ (b. l. 31-32).

Liudytojo V. L. parodymai, kad jo mama I. L. su tėčiu nebesugyvena apie penkis metus, nuo tada, kada mama pradėjo išgėrinėti. 2020 m. liepos 23 d. jis į namus, adresu (duomenys neskelbtini), parėjo vėlai, galėjo būti 23 valanda. Kai parėjo tėtis G. L. buvo savo kambaryje, o mama I. L. savo kambaryje, jis nuėjo į savo kambarį. Pas jį į kambarį atėjo tėtis G. L. pasikalbėti. Jam tėtis G. L. pradėjo pasakoti, kad neįmanoma gyventi šiuose namuose, nes mama I. L., eidama iš kambario parūkyti į lauką, su kiekvienu praėjimu pasako kokią tai repliką įžeidžiančią, pastoviai vyksta žodiniai konfliktai, barniai. Tėtis papasakojo, kad prieš jam pareinant mama I. L. užsipuolė jį, išvadino necenzūriniais žodžiais. Tėtis jam pasipasakojo ir išėjo į savo kambarį, jis liko vienas kambaryje. Po to nuėjo į vonios kambarį ir būnant ten išgirdo, kad tarp mamos ir tėčio vyksta žodinis konfliktas, vienas ant kito šaukia, bet kokius žodžius sako neišgirdo. Jis, išėjęs iš vonios kambario, nuėjo į mamos kambarį, nes iš ten sklido šūksmai. Įėjęs pas mamą į kambarį pamatė stovinčius tėtį ir mamą vienas priešais kitą. Mama šaukė ant tėčio, jį varė lauk žodžiais, o ne veiksmais, nes kiek suprato, tėtis nebeleido gerti alkoholio, esančio jos kambaryje. Tada mama I. L. nuėjo į virtuvės kambarį ir atsinešė peilį. Su peiliu rankose ėjo link tėčio šaukdama: „eik lauk iš jos kambario, kitaip papjaus“, ar kažkas panašaus, tiksliai nepamena. Tėtis atsitraukė link sienos, paėmė antklodę ir užmetė mamai ant galvos. Jis tada stovėjo tarp virtuvės kambario ir mamos kambario. Jis tėčiui pasakė: „ateik čia, skambinam į policiją“. Tėtis uždarė duris į mamos kambarį, atėjo prie jo ir jie nuėjo į virtuvės kambarį, kur tėtis paskambino į policiją (b. l. 57-58).

Plungės r. PK neblaivumo tikrinimo rezultatų žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog 2020 m. liepos 24 d., 00.22 G. L. nustatytas 0.00 promilių neblaivumas, o I. L. nustatytas 2.20 promilių neblaivumas (b. l. 61-62).

Kaltinamoji I. L. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos (b. l. 83).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamosios padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamoji grasino nužudyti savo sutuoktinį G. L. panaudojant peilį, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamosios neblaivumas nusikalstamos veikos darymo metu, kuris turėjo įtakos nusikalsti.

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nesant lengvinančių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę. I. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajai paskyrus viešųjų darbų bausmę. Paskirtai bausme netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl sumažinimo ?, kadangi I. L. kaltės nepripažino.

Kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, nustatant terminą 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta, todėl sulaikymas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paimtas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, virtuvinis peilis, kuris saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, konfiskuotinas ir įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui - sunaikintinas (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. L. laikinojo sulaikymo laiką 2020 m. liepos 24 d. (vieną parą). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčio pagrindu vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinį įrodymą – virtuvinį peilį konfiskuoti ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti I. L., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis