Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Byla Nr. ATP-426-300/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
ATP-426-300/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01882-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-426-300/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01882-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.;79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 19 d., 10.47 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Volskwagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam važiavimo greičiui 50 km per valandą, važiavo 107 km per valandą greičiu, viršijo leistiną greitį 57 kilometrais per valandą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui R. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ir jam už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – panaikinti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau, skirdamas administracinę nuobaudą, pažeidė administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje, t. y. neatsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei kitas aplinkybes, o taip pat nepagrįstai netaikė ATPK 30(1) straipsnio ir neskyrė mažesnės, nei numato įstatymas, administracinės nuobaudos. Teigia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šį administracinį teisės pažeidimą, yra ūkininkas, R. K. ūkio savininkas, o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi teigia, kad į savo ūkio vykdymo vietą jis turi vykti asmeniniu transportu, o taip pat atvežti ūkyje dirbančius žmones į jų darbo vietą, o samdyti vairuotoją jam bei darbininkams atvežti į ūkį neturi ekonominių galimybių. Be to, nurodo ir tai, kad šiuo metu yra pats ūkio veiklos pikas (verčiasi braškininkyste), todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels itin neigiamas pasekmes – praktiškai reikės nutraukti ūkio veiklą, tai lems didžiulius nuostolius: nenuskynęs ir nerealizavęs produkcijos jis negalės atsiskaityti su tiekėjais, dėl to bus inicijuojami teisminiai procesai jo atžvilgiu, bus patiriamos didžiulės bylinėjimosi bei teismų sprendimų vykdymo išlaidos, o tai galiausiai gali sukelti jo nemokumą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių skundžiamu nutarimu nevertino. Be to, nurodo ir tai, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nedidelį pavojų eismo saugumui, jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių jokiems asmenims ar jų turtui, o pažeidimas padarytas tokiu paros metu ir tokioje vietoje, kai yra minimalus kitų eismo dalyvių judėjimas. Iš to pažeidėjas daro išvadą, kad jo padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nėra itin pavojingas, o ir jis nė karto nėra baustas už jokius šiurkščius administracinius teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, mano, kad anksčiau nurodytų aplinkybių pakanka tam, jog teismas galėtų taikyti ATPK 30(1) straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje – skiriant jam administracinę baudą be specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo. Apelianto nuomone, administracinės baudos sumokėjimu bei specialios teisės atėmimu iki šio skundo išnagrinėjimo jau yra pasiekti ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, pa­­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­trauk­to asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Administracine tvarka nubausto asmens – R. K. – apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, skirta 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. Taigi R. K. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino R. K. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Ketvirta, tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Taigi visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip absoliutus pagrindas švelninti jam skirtą papildomą nuobaudą. Taigi tai, kad R. K. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Iš to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtines bylos aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Kartu pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį apelianto prašomą sprendimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o R. K. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka tiek jo padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė