Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2022-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-581/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-10
Bylos Nr.
1A-141-581/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31845-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Ciesiūnas Donatas Jatužis
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-581/2022Proceso Nr. 1-01-1-31845-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui B. P.,

nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjui Romanui Bareikai, (prokuroro ir gynėjo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams,

BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 40 paroms;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a, b punktais, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - areštu 90 parų, su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - areštu 30 parų, su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - laisvės apribojimu 2 metams, su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto 30 parų bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis bausmių dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bausmių apėmimo būdu su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta arešto 20 parų bausme, su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta arešto 42 paroms bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams.

Tenkintas UAB „Norfos mažmena“ civilinis ieškinys ir iš J. K. priteista civiliniam ieškovui 235,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.00 val. UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė vieną butelį 1,0 litro talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „R. S. R.”, kainuojantį 17,99 Eur ir vieną butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - konjako „C.V.” , kainuojantį 18,99 Eur ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už šias prekes 36,98 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 12:35 val. UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė vieną butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - degtinės „F.“, kainuojančios 19,99 Eur ir išėjo per parduotuvės kasą už šią prekę nesumokėjęs;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15:00 val. UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė du butelius 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - degtinės „F.“, kainuojančios 39,98 Eur (vieneto kaina 19,99 eurų) ir praėjo per parduotuvės kasą už šias prekes nesumokėjęs;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 19:00 val. UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė du butelius 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - degtinės „F.“, kainuojančios 39,98 Eur ( vieno butelio kaina 19,99 Eur) ir vieną butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - konjako „C. VS“ , kainuojančio 18,99 Eur bei praėjo per parduotuvės kasas už šias prekes nesumokėjęs 58,97 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 155,92 Eur vertės turtą.

2. Be to, J. K. nuteistas ir už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.20 val. UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė du butelius 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - degtinės „F.“, kainuojančios 39,98 Eur (vieno butelio kaina 19,99 Eur) ir du butelius 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - degtinės „F. G.“, kainuojančios 39,98 Eur (vieno butelio kaina 19,99 Eur) ir matydamas, kad parduotuvės direktorė R. T. ir apsaugos darbuotoja A. V. jį pastebėjo ir bandė sulaikyti, laikė minėtus butelius rankose ir niekur jų neslėpdamas, bet vengdamas būti sulaikytas, nubėgo per parduotuvės kasas į lauką už šias prekes nesumokėjęs 79,96 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas UAB „Norfos mažmena“ 79,96 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu prašoma iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir paskirti teisingą bausmę.

3.1. Nurodoma, kad apeliantas viso proceso metu visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, patvirtinama, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent J. K.. Pasižadama įsidarbinus atlyginti padarytą turtinę žalą, kadangi šiuo metu to padaryti nėra galimybės.

3.2. Prašoma taikyti BK 64¹ straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo J. K. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras B. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį, kaip pagrįstą ir teisėtą.

5. Teismo posėdyje nuteistojo J. K. gynėjas prašė skundą tenkinti ir sušvelninti apeliantui skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti, atsižvelgus į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką prisipažinimą ir gailestį. Taip pat prašo taikyti BK 64¹ straipsnį bei peržiūrėti įstatymo reglamentavimą dėl bausmių bendrinimo, kuomet bendrinat bausmes yra bendrinamos visos, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys), todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo padarymą bei jas subendrinęs apėmimo būdu ir skyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susiklosčiusi.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nuteistas už tyčinius, baigtus baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Įvertinta tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas – tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo apelianto asmenybę – įvertino tai, kad apeliantas teisiamas turėdamas neišnykusį teistumą (skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu jau 19-ąjį kartą), be to, teismų sistemos „LITEKO“ duomenys rodo, jog apeliantui yra pareikšti kaltinimai ir kitose baudžiamosiose bylose, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos. Kartu pastebėtina, kad apeliantas pirmą kartą nuteistas vos sulaukęs pilnametystės, tad ir dabar, kuomet teisiamas vis dar pakankamai jauno amžiaus, rodo apelianto ne tik atsakomybės bei visuomenės saugomų vertybių svarbos suvokimo trūkumą, tačiau ir visišką nenorą keisti gyvenimo būdo teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas praeityje teistas iš esmės tik už įvykdytus turtinio pobūdžio nusikaltimus, išskyrus po vieną kartą nuteisimus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 2-21). Be to matyti ir tai, kad apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka, dauguma iš jų dėl vagysčių iš parduotuvių, duomenų apie nuobaudų įvykdymą nėra (1 t., b. l. 106 – 124). Nors apeliantas darbingo amžiaus, tačiau duomenys apie asmenį iš „Sodros“ išrašo patvirtina, kad apeliantas neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, jo darbinė veikla reiškėsi vos 2 kartus ir po itin trumpą laiką, o Užimtumo tarnyboje darbo paieškos nutrauktos po registracijos praėjus vos mėnesiui be teisės registruotis 6 mėn. (1 t., b. l. 140, 157), todėl ir šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pragyvenimui apeliantas pragyvena iš neteisėtos veiklos – vagysčių, plėšimo, sukčiavimo ir pan.

10. Be visa to, svarbu pažymėti ir tai, kad iš ankstesnių apeliantui priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad jam buvo skiriamos iš esmės vien laisvės atėmimo bausmės, kurios jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Atvirkščiai, jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, kas pagrįstai rodo apelianto abejingumą į visuomenėje nusistovėjusias ir priimtinas moralės ir dorovės normas bei visišką nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatyta artima sankcijose numatytam bausmės vidurkiui (tačiau mažesnė nei vidurkis), pagrįstai atsižvelgęs į tai, kad apeliantas neatlygino civiliniams ieškovams padarytą žalą. Bausmes pagrįstai subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taigi, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus apeliantui skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl parinktos nuteistajam bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tiek dėl jos dydžio. Skirti švelnesnę bausmę, kaip to prašo apeliantas, šiuo aspektu nėra pagrindo.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, gailisi taip pasielgęs, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Kitos aplinkybės, jog teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas apeliantas, kad pasižada įsidarbinus atlyginti padarytą turtinę žalą, nesuponuoja išvados dėl bausmės švelninimo.

12. Apeliantas prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau tam nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu, taip pat tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

13. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių bylos nagrinėjimo formų nebuvo pritaikyta. Baudžiamasis procesas vyko bendra tvarka, nepaisant to, kad baudžiamoji byla perduota į teismą nagrinėti esant galimybei taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (2 t., b. l. 52, 59-70, 81-82). Be to, kitas itin svarbus aspektas, jog nepakanka to, kad apeliantas pripažintų savo kaltę, kadangi kaltė turi būti pripažinta visiškai. Šiuo atveju, apeliantas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Tad šiuo atveju BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.

14. Apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl jam paskirtos galutinės bausmės neteisingo subendrinimo ir taikyti bausmių bendrinimą reglamentuojančias nuostatas - BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį minėtu aspektu sprendžia, kad toks apelianto prašymas iš dalies yra pagrįstas, todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs subendrintą bausmę, pagristai šią bausmę subendrino su skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, ir skirtas bausmes subendrino bei pagrįstai nurodė šiuos motyvus, t. y. kadangi nuosprendžio priėmimo dienai priimti minėti teismo nuosprendžiai apelianto atžvilgiu buvo įsiteisėję, todėl šioje vietoje bausmės bendrinimo klaidų nepadarė.

17. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei to reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, į galutinės subendrintos bausmės laiką be pagrindo neįskaitė apelianto pagal rezoliucinėje dalyje nurodytus teismų sprendimus faktiškai visų ar iš dalies atliktų bausmių laiką, kurį privalėjo įskaityti į galutinės subendrintos bausmės laiką, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

20. Iš bylos matyti, kad nuteistasis E. K. niekur nedirba, paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo. Tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistasis E. K. turės atlyginti civiliniam ieškovui priteistą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į pateiktus teismui duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, J. K. (J. K.) į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes ar jų dalis pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 20 d., 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuosius įsakymus, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 18 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo J. K. (J. K.) išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė