Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. ( toliau – Apeliantas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir S. G. paskirta galutinė - 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjo švelnesnę ir teismas paskyrė S. G. galutinę subendrintą vienerių metų 3 trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo 2016-04-22. Į bausmės laiką teismas įskaitė S. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2015-12-06 iki 2015-12-07 bei nuo 2016-03-17 iki 2016-04-22.

Teismas patenkino J. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos naudai iš S. G. priteisė 1300 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2015 m. gruodžio 5 d., apie 03.00 val (duomenys neskelbtini), Utena, būdamas J. Z. namuose, iš jos rankinės pagrobė 1300 Eur, tuo nukentėjusiajai J. Z. padarydamas 1300 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė jo skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis S. G. savo skunde teigia nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apeliantas prašo sušvelninti bausmę, savo prašymą motyvuoja tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo atlyginti žalą. Skundą nagrinėjantis teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko visiškai nepagrįstais ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas apeliantui A. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes bei tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad parinkdamas S. G. bausmę teismas, kaip jau nurodyta, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog Apeliantas padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę S. G. teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas už analogiškų veikų padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu S. G. už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skyrė BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę. Šią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie nuteistojo norą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei pastarosios nereiškimą jam jokių kitų, išskyrus turtinės žalos atlyginimo, pretenzijų, esminės reikšmės skiriant bausmę neturi. S. G. nurodoma aplinkybė apie jo dirbamą darbą šios išvados nekeičia.

Panevėžio apygardos teisme 2016-06-16 gautas nuteistojo S. G. prašymas ir jame keliami klausimai dėl bausmių bendrinimo bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nėra nagrinėjamo apeliacinio skundo dalykas ir nėra svarstomi. Šis klausimas gali būti nagrinėjamas BPK 347 str. numatyta tvarka pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. G. apeliacinį skundą atmesti.