Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
1A-230-380/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01461-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
M. G.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-230-380/2015Teisėja Z. Romanovaitė Proceso Nr. 1-33-1-01461-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,nuteistajam M. G., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas. Iš M. G. priteista D. B. 66,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2014 metų rugpjūčio 17 d., apie 13.40 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, atėjo į (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės ketvirtą aukštą, (duomenys neskelbtini), kur M. G. su turėtu visrakčiu sulaužė laiptinės aikštelėje esančios užrakintos patalpos durų spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, pagrobė 173,77 Eur vertės (600 Lt) D. B. dviratį „Drag“ ir 57,92 Eur vertės (200 Lt) dviratį „Sport“, iš viso pagrobė D. B. turto už 231,70 Eur (800 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo peržiūrėti bylą dėl neteisingos bausmės ir turtinės žalos atlyginimo. Teismas paskyrė per didelę bausmę, neįvertino jo asmenybės, lengvinančių aplinkybių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teigia, kad pareikštas ieškinys neturėtų būti patenkintas visiškai, nes negrąžintas dviratis liko pas asmenį, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apeliantas jokios finansinės naudos neturėjo.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai M. G. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir priteista turtine žala.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., bei tinkamai vadovavosi BK 61 str. išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė M. G. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam M. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. M. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. G. su turėtu visrakčiu sulaužė laiptinės aikštelėje esančios užrakintos patalpos durų spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, pagrobė D. B. dviratį „Drag“ ir dviratį „Sport“, iš viso pagrobė D. B. turto už 231,70 Eur. M. G. naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus (b. l. 81–84) ir turėdamas neišnykusį teistumą. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl M. G. pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). M. G. už šį nusikaltimą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam M. G. mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Tai, kad M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis M. G. teigia, kad nukentėjusiojo D. B. pareikštas civilinis ieškinys neturėtų būti tenkintas, nes negrąžintas dviratis liko pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį. Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 66,61 Eur (230 Lt) (b. l. 11). Nukentėjusysis D. B. apklausos metu nurodė, kad dėl susigrąžinto dviračio pretenzijų neturi, o dėl antro dviračio jam padaryta 200 Lt žala bei sugadinta durų spyna už 30 Lt (b. l. 8–9). Nuteistasis M. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog padarė žalą, teigė, jog jei turėtų pinigų, tai žalą atlygintų (b. l. 122). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. G. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Būtent dėl M. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Nors M. G. teigia, kad antrasis dviratis liko pas nenustatytą asmenį, jis jokios naudos neturėjo, tačiau nuteistasis veikė bendrai su nenustatytu asmeniu ir atsako už visą nukentėjusiajam padarytą žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš M. G. priteisė 66,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. G., nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Linas PauliukėnasDalia Kursevičienė