Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1053-667/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
PK-1053-667/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Civilinis ieškovas
J. L.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas, Danius Svirinavičius
Baudžiamoji byla Nr. PK-1053-667/2015Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00017-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.;.1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.; 2.9.1.; 2.9.10.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, Antaninai Antonenko, Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L., jo įgaliotam atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB “K“ vairuotoju-tiekėju, teistas Kauno apylinkės teismo 2014-08-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, teistumui neišnykus,

privataus kaltintojo J. L. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2014-12-20 apie 16 val. medžiotojų klubo „G“ plotuose, esančiuose Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje Leskiškių miške, po medžioklės žvėrių apdorojimo aikštelėje kitų medžioklės klubo „G medžiotojų ir svečių akivaizdoje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, be jokios dingsties, koliojo J. L. ir kitus medžiotojus, po ko be jokios dingsties sudavė J. L. du smūgius į krūtinę ir veidą, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą nosies pamato srityje, sukeldamas skausmą krūtinės ir nugaros srityje, ko pasekoje J. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014 m. gruodžio 20 d. atlikta veika yra prieš tai buvusio konfliktų prieš J. L. 2013-12-23, dėl ko jis jau yra teismo nuteistas, ir kito, kai A. B. buvo peršovęs R., dėl jo jį jis padavė į teismą, pasekmė. Šios bylos aplinkybės yra sąmoningai sudėliotos ir suplanuotos. Neigia, kad konflikto 2014 m. gruodžio 20 d. metu sudavė nukentėjusiajam. Nepripažįsta, kad jo veiksmai J. L. atžvilgiu buvo nusikalstami. Teigia, kad nukentėjusysis pats pravokavo konfliktą. Pabrėžia, kad konflikto metu nebuvo vartojęs alkoholio ir objektyviai vertino susidariusia situaciją, priešingai nei tai galėjo padaryti nukentėjusysis. Teigia nežinąs, kas sudavė nukentėjusiajam ir iš kur atsirado kūno sužalojimai kuriuos konstatavo teismo medicinos ekspertai. Konflikto provokacija prasidėjo tuomet, kai jis 2014-12-20 dalyvavo medžioklėje kaip varovas ir neturėjo ginklo. Jis stumtelėjo nukentėjusįjį šio konflikto metu, tačiau nestipriai ir tik tam, kad minėtas asmuo trauktųsi toliau ir nebekeltų konflikto. Šią konflikto dalį galėjo matyti kiti asmenys, nes jo metu jie stovėjo prie laužo, aplink buvo kitų asmenų. Po stumtelėjimo nukentėjusysis ėmė šaukti, kad kvies policiją ir pan. Mano, kad kviestų liudytojų parodymai nėra objektyvūs, nes visas kolektyvas su kuriuo jie nuolatos vyksta į medžiokles, šiuo metu yra susiskaldęs į kelias stovyklas, ir normalu, kad vieni žmonės duodami parodymus palaikė vieną, kiti kitą pusę. Jis yra dirbantis asmuo, santuokoje užauginęs tris sūnus, iki šiol nėra teistas. Nurodo, kad šiuo metu su nukentėjusiuoju nebendrauja ir sąmoningai vengia jo, nes nukentėjusysis yra konfliktiškas žmogus. Jis buvo atvykęs pas jį atsiprašyti, prašė, kad šis nesikreiptų į teismą privataus kaltinimo tvarka, bet nukentėjusysis pasakė kaltinamajam, kad nesikreipk su pareiškimu į teismą dėl L. R., kuris medžioklės metu 2010 m. gegužės mėnesį buvo peršovęs kaltinamąjį A. B., tada šis apie tai nepranešė policijai, siekdamas išsaugoti medžiotojų būrelį, nukentėjusysis prašė, kad jis atsisakytų iš L. R. 10000 Lt civilinio ieškinio, tokio paties dydžio (3000 Eur), kokio prašo priteisti dabar nukentėjusysis iš jo, tačiau kaltinamasis su nukentėjusiojo sąlyga nesutiko. (b.l. 106-107, 112).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. parodė, kad 2014-12-20 dieną buvo medžioklė su varovais, A. B. dalyvavo kaip varovas. Po medžioklės A. B. buvo girtas, kad kiti būtų išgėrę – nematė. Apie A. B. girtumą sprendė iš to, kad buvo jo nerišli kalba, svirduliavo, buvo raudonas veidas. Aplinkybę, kad A. B. girtas, pamatė žvėrių pagerbimo ceremonijos metu aikštelėje, kuri buvo apstatyta automobiliais. Konfliktas įvyko įdomiai. R. buvo medžioklės vadovas, Š. būrelio vadovas, tą dieną B. buvo varovas, nes jam ginklai atimti. Nukentėjusysis buvo blaivus, o B. buvo gerai padaręs alkoholio. Metinių proga jis man pasiūlė į nosį , praėjo metai nuo ano karto, kai davė į nosį praeitais metais, 2013-12-23. Paklausė ar nori į snukį, pasakiau, kad noriu, sako ateik. Pajuokaut galima, aš pajuokavau. Stovėjau ir pamačiau atsisukęs, kad jis ateina, net minties nebuvo, kad A. B. vėl suduos. Jau buvo praėjusios 5 minutės nuo to pasiūlymo. Pirmą smūgį sudavė į krūtinę, manė, kad nuvirsiu, į duobutę, o antras į veidą, į akį. Jis iš karto norėjau skambinti policijai 112, man telefonas nesusijungė. Pribėgo medžiotojai, sako neskambink. Sakau, kad per 5 minutes čia jo nebūtų, kad jį išvežtų, kas jį atvežė, bet jo neišvežė. Todėl jį apėmė piktumas, nes jau diena buvo prasidėjęs priekabiavimas, medžiotojas R. prieš tai per pertrauką tarp varymų, jam pravažiuojant į jo automobilio Mercedes, buvo į bamperį įspyręs, tada nukentėjusysis sustojo ir pasiūlė sau į užpakalį įsispirti, R. pasakė gal šposų nesupranti Jau jautė, kad medžioklės metu yra kažkokia įtampa. Vėliau B. su kitais vyrais matyt padaugino ir prasidėjo jo agresija J. L.. Nuo suduotų smūgių jam krūtinę skaudėjo, atsirado mėlynė paakyje, buvo nubrozdinta nosis, nes kaltinamasis stipriai trenkė į veidą iš kumščio, vėliau nugara, nes gal iš krūtinės skausmas persidavė. Jis nedarbingumo neėmė, nes ką ten gausi už biuletenį, nes jis dirba nedidelėje firmelėje. Jis manęs neatsiprašė. Į policiją kreipėsi, parašė pareiškimą gal ir tą pačią dieną, ar kitą Putvinskio gatvėje Kaune. Nori, kad kaltinamasis atsakytų už savo veiksmus. Jeigu jis sumažintu prašomos priteisti neturtinės žalos sumą, tai kaltinamasis vėl kartos tą patį. Neturtinė žala pasireiškė sveikatos pablogėjimu, darbo trukdymu dėl vykstančių teismų, reikia atsiprašinėti iš darbo. Jis buvo pažemintas kitų medžiotojų tarpe, dabar visi būrelyje iš jo šaiposi. Be B. būrelis pasitaisė. Nukentėjusysis dirba statybininku, plytelių dėjimai, židinių statymai – vidaus darbai, atlyginimas įvairus, priklauso kiek padaro, apie 1500 litų. Jis buvo davęs kaltinamajam pasiūlymą dėl būrelio reikalų, ką šiam reikia padaryti , kad nukentėjusysis nesikreiptų į teismą, tačiau kaltinamasis A. B. nesutiko. Pagal pirmą nuosprendį kaltinamasis neturtinę žalą yra dalinai atlyginęs, kažkiek sumokėjo per antstolius. Sakė jei neduosi į teismą antro privataus skundo karto į teismą, tada gausi. Nukentėjusysis prašo, kad jam kaltinamasis atlygintų 3000 eurų neturtinę žalą, kad daugiau jo nebežemintų ir nekiltų niekam toks noras, nori, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos iš kaltinamojo.(b.l. 112)

Liudytojas K. K. parodė, kad jis priklauso medžiotojų būreliui „G“, kuriame yra apie 30 žmonių, vadovas - A. Š., medžioja nuo 1947 metų, minėtam klubui priklauso nuo jo įkūrimo, dabar priklauso kaip garbės medžiotojas ir moka nario mokesčius. Medžiotojas A. B. netinkamai elgiasi J. L. atžvilgiu, tai būna akivaizdu, kai A. B. būna girtas ir lieja nuoskaudą, kad nebegali vadovauti kitiems medžiotojų būrelio nariams. J. L. prisijungus prie medžiotojų klubo A. B. nuo pirmų dienų jį niekindavo ir stengdavosi pažeminti, liepdavo tarnauti jam, pavyzdžiui atnešti sriubos ir pan., elgtis, kaip su dideliu viršininku, ne kartą jau yra pakėlęs ranką prieš J. L.. Taip yra pasielgęs ir kitų medžiotojų būrelio narių atžvilgiu, ypač toks elgesys būdingas jaunesnių medžiotojų atžvilgiu. 2014-12-20 dieną buvo medžioklė su varovais ir matė kaip A. B. J. L. sudavė ranka per veidą ir į krūtinę. Anksčiau šiame medžiotojų būrelyje yra buvę konfliktų ir jie yra užprotokoluoti. Tą kartą A. B. dalyvavo kaip varovas, nes turi medžiotojo bilietą, bet neturi šautuvo. Po medžioklės visi įprastai susirinko, buvo prikviesta svečių. Konfliktas ir A. B. sudavimas J. L. buvo matant kitiems asmenims. A. B. buvo girtas, kad kiti būtų išgėrę – nematė. Apie A. B. girtumą sprendė iš to, kad buvo jo nerišli kalba, svirduliavo, buvo raudonas veidas. A. B. galėjo vartoti alkoholį žvėrių varymo metu, nors medžioklės metu to daryti negalima, galima tik sudėjus ginklus į mašinas. Tai, kad A. B. girtas, pamatė žvėrių pagerbimo ceremonijos metu. Konfliktas įvyko žvėrienos dorojimo metu, kur buvo pakabinti žvėrys. Aikštelė visa apstatyta automobiliais, šone aikštelės sudėti eglišakiai, aikštelė savotiškai aptverta suguldyti žvėrims ir pagerbti. Iš pradžių A. B. kabinėjosi prie jo jam einant nuo žvėrių lupimo vietos link savo mašinos, bet jis išsisuko. Tada atsisukęs pamatė, kad A. B. sudavė J. L., smūgiavo jam dešine ranka į veidą, link smilkinio, nes ten J. L. užsidengė ir paskui į krūtinę ta pačia ranka. Matė, kad J. L. nuo galvos nulėkė kepurė, J. L. susvirduliavo, bet nenugriuvo. Negirdėjo dėl ko kilo J. L. konfliktas su A. B.. Jis pribėgo ir skyrė juos, padėjo S. B., J. S., R., Š. D.. Po to A. B. dar vos nesusimušė su kitu J. S.. Šiai medžioklei vadovavo L. R., A. Š. nebuvo. Apie tai, kad A. B. smurtauja J. L. atžvilgiu ne pirmą kartą, sužinojo iš kitų medžiotojų. A. B. yra problemiškas žmogus, jis pyksta ant jo dėl jo netinkamų veiksmų, nes A. B. pažeidinėja medžioklės taisykles, jau yra dėl to įspėtas, jam taip pat yra tekę matyti, kad A. B. S. B. su buteliu per veidą sudavė (b.l. 58-60).

Liudytojas V. K. parodė, kad jis klubui „G“ nepriklauso, 2014-12-20 dieną jis dalyvavo kaip svečias, buvo atvykęs iš Kaišiadorių r., jį pakvietė J. S.. Pažįsta A. B. ir J. L. tiek, kiek dalyvavo šio klubo medžioklėse, dalyvavo 4 ar 5 kartus. Pasibaigus medžioklei, važiavo į lupyklą, tada prasidėjo priekabiavimas. Pirma A. B. prikibo prie K. K., po to trenkė kumščiu J. L., 2 kartus pataikė į galvą. Nežino dėl ko trenkė, nesakė, J. L. sutino veidas, dar rėkavo, stumdėsi, tačiau kiti daugiau neleido jam muštis. J. L. norėjo kviesti policiją, tačiau kiti atkalbėjo. Nuotaika buvo sugadinta. A. B. buvo išgėręs. Medžiotojai nebuvo išgėrę, A. B. buvo varovu. Kai visi suvažiavo į lupyklą, tai A. B. jau buvo girtas, varovų buvo 10-12, šunų irgi buvo. A. B. girtumas matėsi iš kalbos, manierų, svyravo, keikėsi, neadekvačiai elgėsi. Kiti vyrai jį ramino, bet jis vis tiek nerimo. Įvykį matė per 2 metrus nuo A. B. ir J. L.. Pirmą kartą matė tokį dalyką, medžioja apie 10 metų. Kiek tekę medžioti šiame klube, susidurdavo problemomis dėl A. B. (b.l. 60-61).

Liudytojas D. Č. parodė, kad pažįsta J. L. ir A. B., yra „G“ klubo narys apie 1 metus, medžioja jau 5 metus. Nieko blogo negali pasakyti nei apie A. B., nei apie J. L.. Pačio konflikto nematė, tik girdėjo rėkavimus. Tuo metu buvo prie staliuko lupykloje, išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad J. L. rinko telefone kviesti policiją, jokių sužalojimų ant jo veido nematė. Girdėjo kalbas, kad A. B. konfliktuoja su J. L., konfliktavo nuo senų laikų, buitiniai nesutarimai. (b.l. 61).

Liudytojas J. S. parodė, kad matė 2014-12-20 konfliktą ir jam teko skirti konfliktuojančius, kad nugesinti konfliktą. A. B. kabinėjosi prie žmonių eilinį kartą. Jis išgirdo kaip A. B. paklausė „ar nori dovanų metinių proga?“ ir pamatė kaip trenkė J. L. smūgį į pilvą ir kitą kartą į galvą. Matė sužalojimus akyje – kairėje ir nubrozdinimus ant veido. Jis dalyvavo skiriant A. B. ir J. L.. Policijos neiškvietė, nes kiti įkalbėjo J. L. nekviesti policijos, J. L. jau buvo surinkęs 112. J. L. sužalojimų nepagalvojo nufotografuoti. A. B. buvo gana stipriai išgėręs, manau, kad išgėrė per varymus, po medžioklės jau buvo labai girtas. A. B. problemiškas žmogus, medžiotojų klube elgiasi taip tarsi medžiotojų klubas būtų jo nuosavybė, prisigalvoja visokių „diedovščinų“, daro intrigas, žiūri kaip išnaudoti naujai įstojusius į būrelį žmones, pamena, kad S. B. nuskriaudė su buteliu per galvą. Kada jis atėjo į būrelį, tai dauguma buvo tokių kaip A. B., bet dabar jau būrelis valosi ir A. B. nenori paleisti senos tvarkos. J. L. yra doras, darbštus ir pažangus būrelio narys. Jam pačiam yra tekę rašyti policijai pareiškimą, nes A. B. ir jam grasino, policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes konstatuota, kad tai nebuvo padaryta viešoje erdvėje. Jį pati buvo suspendavę būrelyje dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, nes nušovė elnio patelę, tada A. B. norėjo jį visai pašalinti iš būrelio, nors pats A. B. pažeidinėja taisykles (b.l. 61-62).

Liudytojas L. R. parodė, kad pažįsta A. B. ir J. L. apie 10 metų. Susipažino, kada tapo medžiotojų klubo narys. Klubo pirmininkas yra A. Š.. A. B. šiai dienai jau pašalintas iš klubo. 2014-12-20 medžioklę prisimena, nes jai teko vadovauti, dalyvavo apie 20 narių, buvo svečių. 2014-12-20 dalyvavo abu, J. L. dalyvavo kaip medžiotojas, o A. B. nedalyvavo su ginklu, tačiau buvo varovas. Viso buvo 10 varovų. Medžioklė prasidėjo 9:30, baigėsi 13:30. Kadangi A. B. buvo varovas, taip pat nevadovavo varovams, nekontroliavo A. B. elgesio medžioklės metu. Varymo metu niekuo nepasižymėjo, jis pakampiais praeidavo ir tiek. Buvo sumedžiotas vienas šernas. Konfliktas įsiplieskė jau baigiantis medžioklei ir nuvykus į dorojimo vietą doroti šerno. Jokių priešpriešų ar provokacijų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo, bet kada atvažiavo į lupyklą, ten įvyko muštynės. Muštynių nematė, nes jam reikėjo užpildyti daug dokumentų, buvo apie 10 metrų nuo įvykio vietos. Pamatė A. B. ir J. L. po konflikto, kai kiti šaukė „duok atgal“, tačiau J. L. netrenkė atgal. Priežastys, dėl kurio kaltės įvyko toks konfliktas, nežinomos. Kada priėjo prie jų, pamatė kaltinamojo paplūdusias akis, matėsi, kad A. B. buvo labai neblaivus. J. L. buvo blaivus. Įspėjo A. B., kad taip gali elgtis negalima ir matė, kad J. L. griebė telefoną ir norėjo skambinti policijai ar dar kažkam, bet jie jį atkalbėjo ir išsiaiškino tarpusavyje. Po įvykio J. L. buvo labai susijaudinęs, jautėsi pažeminimas visų akivaizdoje, juolab, kad buvo ir svetimų svečių. Klube buvo svarstytas A. B. elgesys, kada jau buvo sumuštas S. B., A. B. pareikštas įspėjimas, tačiau akivaizdu, kad A. B. išvadų nepadarė. Š. D. yra medžiotojas, kurį pažįsta tiek pat laiko kaip ir A. B. su J. L., jis pakankamai atsakingas (b.l. 73-74).

Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta J. L. apie 10 metų, A. B. pažįsta dar seniau. 2014-12-20 dalyvavo medžioklėje., nušovė kelis šernus. Visą dieną nieko išskirtinio nebuvo, tik vakare buvo kažkas įvykę, nežino kas, bet girdėjo triukšmą, nieko neskyrė. Žino, kad buvo konfliktas, nieko nesuprato, ten buvo sekundžių reikalas, iš kalbų žino, kad vyko muštynės. Ramino J. L., kad nekviestų policijos. A. B. į medžioklę atvažiavo galbūt su Š. D., jis atvyko su R. (b.l. 79-80).

Liudytojas Š. D. parodė, kad medžiotojų klubo „G“ narys yra jau virš 10 metų. Pirmas atėjo į būrelį A. B., L. atėjo vėliau. A. B. jau nebe būrelio narys. Buvo konfliktas tarp A. B. ir J. L., girdėjo, kad buvo dviejų žmonių nesutarimas. A. B. ir J. L. pykosi po medžioklės. Negali pasakyti, kas inicijavo konfliktą, buvo per 5 metrus nuo stalo, o jie buvo prie apdorojimo aikštelės. Nematė, kaip buvo suduotas smūgis J. L., girdėjo tik barnį. A. B. nesigailėjo, kad sudavė. (b.l. 96-97).

Iš 2014-12-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. dėl 2014-12-20 įvykio, kurio metu Kauno r. Vandžiogalos sen. Miške po medžioklės A. B. sudavė kelis smūgius J. L., kadangi nustatyta, jog kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, asmenų veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. A. B. padaryta veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veika dėl kurios procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (b.l. 7-8).

Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3264/14(02) matyti, kad tyrimas pradėtas 2014-12-22. J. L. nustatyta kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas nosies pamato srityje. Kraujosruva padaryta buku daiktu, nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu. Kraujosruva galėjo būti padaryta paros ar keleto savaičių laikotarpiu, nubrozdinimas trijų parų laikotarpiui iki teismo medicinos apžiūros. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 9-10).

Iš medžiotojų klubo „G“ pateikto medžioklės lapo matyti, kad 2014-12-20 vykusios medžioklės metu dalyvavo L. R., J. L., K. K., V. K., A. R., D. Č., S. B., E. Č., A. T., N. R., J. S., M. S., Š. D. (b.l. 102-105)

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius, kuria kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką yra neginčijamai įrodyta. Nukentėjusiojo J. L. nurodytas aplinkybes, kad 2014-12-20 po medžioklės dorojant žvėris A. B. jam sudavė du smūgius į veidą ir krūtinę, tai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų K. K., V. K., J. S. parodymai, nors jie skirtingai nurodo suduotų smūgių eiliškumą, vieni, kad pirma į veidą, o po to į krūtinę, kiti atvirkščiai, tačiau ši aplinkybė įtakos kaltinimui neturi, nes tikrai konstatuota, kad kaltinamasis A. B. tikrai sudavė iš viso tik du smūgius nukentėjusiajam - į krūtinę ir veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kadangi šie parodymai iš esmės atitinka kitų liudytojų, t.y. D. Č., L. R., S. B., Š. D. parodymus apie tai, kad po medžioklės įvyko konfliktas tarp J. L. ir A. B.. Minėti liudytojai girdėjo triukšmą, nors nurodė pačių smūgių nematę. Esantys kai kurių detalių nesutapimai tarp liudytojų parodymų, pvz. smūgių eiliškumas, nušautų žvėrių kiekis, nelaikytini esminiais įrodinėjant BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Netikėti apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat 2014-12-20 medžiotojų klubo „G“ medžioklės lapas patvirtina, kad šie asmenys dalyvavo 2014-12-20 vykusioje medžioklėje. Aplinkybę, kad dėl šių A. B. veiksmų kilo pasekmės, t.y. buvo nežymiai sutrikdyta J. L. sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo A. B. teiginius, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, nes šių aplinkybių nepatvirtina kiti liudytojų parodymai, kurie visi nurodė, kad 2014-12-20 vykusios medžioklės metu nepastebėjo konfliktinių situacijų.

Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Nors nukentėjusysis ir liudytojai parodė, kad kaltinamasis A. B. konflikto metu buvo neblaivus, tačiau kaltinamasis A. B. neigia šias aplinkybes, be to nėra tai patvirtinančių patikimų duomenų, nors medžioklės vadovas, matydamas, kad medžioklėje dalyvauja galimai neblaivus A. B., tai turėjo nustatyti objektyviomis priemonėmis, neblaivų asmenį turėjo pašalinti iš medžioklės varikų tarpo, apie tai surašyti aktą, nes A. B. medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojas, jis turėjo galiojantį medžiotojo bilietą, nors ginklai tuo metu buvo policijos atimti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė neįrodyta, taip pat iš kaltinimo pašalintas teiginys, kad A. B. veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant kaltinamojo A. B. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teistas, nusikalto teistumui neišnykus (b.l. 11-15, 17-24, 40), administracine tvarka baustas (b.l. 45-46), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 47), 2011 m. medžiotojų klubo „G“ įvertintas padėka už aktyvią organizacinę klubo veiklą.

Teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis jau yra teistas už analogišką nusikalstamą, tai yra analogiškomis aplinkybėmis 2013-12-23 buvo sumušęs nukentėjusįjį J. L. medžioklės klubo „G“ medžiotojų akivaizdoje, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į jo socialinę padėtį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus - įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) atsiprašyti medžioklės klubo „G“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L.. (BK 48 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis J. L. kaltinamajam A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-3).

Lietuvos Respublikos. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).

Vertinant nukentėjusiojo J. L. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. objektyviai nustatyta žala buvo padaryta vienai svarbiausių žmogaus vertybių - sveikatai, tačiau jis dėl jam padaryto sužalojimo nebuvo nedarbingas, toliau dalyvaudavo medžioklėse, nors dėl A. B. veiksmų patyrė stresą, išgyvenimus ir pažeminimą kaip medžiotojų klubo narys, tačiau J. L. nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingai pakenkusios jo emocinei ar psichinei sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pripažino, kad viena iš sąlygų, kad nukentėjusysis nesikreiptų dėl 2014-12-20 įvykio į teismą buvo A. B. inicijuotas jo ir L. R. konfliktas dėl A. B. peršovimo 2010 metų gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 eurų.

Nukentėjusysis J. L. taip pat pateikė prašymą atlyginti procesines ir atstovavimo išlaidas pagal nukentėjusiojo įgalioto atstovo pateiktą pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas, viso 550 eurų (b.l. 54-55).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas proceso išlaidomis gali pripažinti ir kitas išlaidas, kurios patiriamos dėl vykstančio teismo proceso. Atstovavimo išlaidos yra priskirtinos proceso išlaidomis, nes jos patiriamos realizuojant turimas procesines teises. BPK 105 str. 1 d., nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Įvertinęs pateiktus dokumentus teismas laiko, kad susidariusios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, jų dydis protingas ir jos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiojo J. L. naudai priteistina 550 eurų proceso išlaidų iš kaltinamojo A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 415 str. 1 d., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

2) atsiprašyti medžioklės klubo „G“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L..

Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. L. naudai.

Priteisti iš A. B. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam J. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasAlvydas Rimkevičius