Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2017-02-28 LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., 2018-01-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. A. 2020 m. gegužės 23 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vykusių išgertuvių metu, kilus konfliktui, po vieną kartą spyrė ir smogė kumščiu D. B. į kairį skruostą, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiais, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad atėjo pas D. B. tėvus. Buvo ir D. B.. Kartu gėrė alkoholį. Tarp jo ir D. B. posūnio S. B. kilo konfliktas. Prie jų priėjo D. B.. Jis suprato, kad D. B. nori jam smogti, todėl kumščiu smogė jam į veidą. D. B. suklupus, spyrė į veidą. Jis nenukentėjo, jam sužalojimų padarytą nebuvo. Pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai, pabėgo. Šiuo metu jis neviską prisimena, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau iki šio laiko žalos neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. A. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais ir perskaitytais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad buvo pas savo tėvus, gėrė alų. Atėjo J. A.. Tarp A. A. ir jo posūnio S. B. kilo konfliktas. Jis bandė išskirti ir J. A. kumščiu jam smogė į veidą. Jis suklupo ir tada J. A. spyrė jam į veidą. Iš prakirstos lūpos bėgo kraujas. Jis paskambino policijos pareigūnams. J. A. pabėgo. Į ligoninę tą dieną jis nevyko, tačiau sekančią dieną pradėjo skaudėti ir kreipėsi į medikus. Jam buvo sulaužytas žandikaulis.

Iš byloje esamo liudytojo A. P. apklausos protokolo nustatyta, kad apklausos metu liudytojas parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, vartojo alkoholį kartu su S. B. ir D. B.. Apie 15.30 val. atėjo J. A. ir pradėjo konfliktuoti su S. B.. Nenorėdamas veltis, nuėjo į namus ir muštynių nematė, tačiau vėliau, jau atvykus policijos pareigūnams, D. B. jam sakė, kad J. A. jį sumušė. (b. l. 69).

Iš byloje esamo liudytojo S. B. apklausos protokolo nustatyta, kad apklausos metu liudytojas parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d., nuo 13 val. A. P. namo kieme su A. P. ir D. B. vartojo alkoholį. Po kurio laiko pas juos atėjo neblaivus J. A.. Išgertuvių metu tarp jo ir J. A. kilo konfliktas, kurio metu tarpusavyje apsistumdė, bet dėl to jis nenukentėjo. Iš D. B. sužinojo, kad J. A. jam sulaužė žandikaulį (b. l. 74-78).

2020-05-23 tarnybiniame pranešime dėl kūno sužalojimo nurodyta, kad kaltininkui J. A. nustatytas 1,50 promilės neblaivumas, (b. l. 8).

2020-08-31 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G547/2020 (05) nurodyta, kad D. B. nustatytas apatinio žandikaulio sumušimas, pasireiškęs apatinio žandikaulio lūžiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasėkoje. Dėl šių sužalojimų D. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, nes dėl kaulų lūžių tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 43-44).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo J. A. kaltė, kad jis 2020 m. gegužės 23 d., apie 15,30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, namų, (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, spirdamas ir smogdamas kumščių D. B. į kairį skruostą, jį sužalojo, ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam J. A. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi ir bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 54 str. 55 str.) ir kitomis įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis J. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Vertindamas kaltinamojo J. A. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas būdamas nepilnamečiu ir teistumas išnykęs, administracine tvarka metų bėgyje baustas, nedirba.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad J. A. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 48 str.). Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei numatytas sankcijos vidurkyje. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. A. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas ( asmens tapatybės kortelė prie baudžiamosios bylos nepridėta, b.l.177).

Nukentėjusysis D. B. byloje pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti jam 100 eurų turtinės žalos ir 200 eurų neturtinės žalos (b. l. 34-35). Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, turėjo važiuoti pas gydytojus ir turėjo samdytis automobilį ir už tai mokėjo vairuotojui, į policijos komisariatą, pirko vaistus. Pateikė kvitą. Prašė priteisti turtinę žalą – 100 eurų. Kaltinamasis su pateiktu ieškiniu sutiko ir žadėjo atlyginti žalą.

LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo 100 eurų turėtų išlaidų.

CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. A. veiksmų D. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytas apatinio žandikaulio sumušimas, pasireiškęs apatinio žandikaulio lūžiais. Akivaizdu, kad dėl tokių sumušimų nukentėjusysis kentėjo skausmą, patyrė įvairių nepatogumų. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis D. B. prašė iš kaltinamojo priteisti 200 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis D. B. buvo kaltinamojo J. A. sužalotas, dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatą šiuo metu, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kaltinamasis sutiko su prašoma suma ir žadėjo atlyginti, nukentėjusiojo D. B. prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo 200 eurų neturtinės žalos.

Valstybės teisinės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam J. A. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (2021-01-20 Nr. (10.1Mr)KS-778). Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gynėjas yra būtinas, todėl teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą penkiolikai mėnesių.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, paskirti J. A. intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos gyvenamojoje vietoje kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis laiku nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, paskirti įpareigojimus: įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t.y. įpareigoti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. B. 100 eurų turtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Nukentėjusiojo D. B. ieškinį patenkinti ir priteisti D. B. iš kaltinamojo J. A. 100 (vieną šimtą ) eurų turtinės žalos ir 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos.

Kaltinamajam J. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Iš kaltinamojo J. A. teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.