- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2259-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Furnitūra marketingas“
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. G. pateikė ieškinį atsakovui UAB „Furnitūra marketingas“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4590,67 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 0,06 proc. delspinigių, 752,56 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 4931,87 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto apylinkės teismas atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“ atstovui neatvykus į parengiamąją teismo posėdį 2011 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 6678,41 (priskaityta suma) darbo užmokesčio, 1458,04 Lt (priskaityta suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį po 74,39 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2011-02-07 iki visiško atsiskaitymo dienos, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Kadangi atsakovas atstovo į parengiamąjį teismo posėdį neatsiuntė, apie posėdį pranešta pardavimų vadybininkei D. R. K., prašymų negauta, todėl teismas nusprendė priimti sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2001-09-10 dirbo pas atsakovą gaminių apkirpėja pagal neterminuotą 2001-09-10 Darbo sutartį Nr. D-67, ieškovės mėnesinis darbo užmokestis – nuo 2009-09-01 – 1577 Lt, darbo sutartis buvo nutraukta 2010-11-23 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, atleidimo iš darbo dieną atsakovas neatsiskaitė su ieškove ir liko skolingas ieškovei 6678,41 Lt darbo užmokesčio (priskaityta suma) (b.l. 8). Atsakovas neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, nepateikė duomenų, kad tai įvyko dėl darbuotojo kaltės, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Kadangi šalys nepateikė pažymų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, todėl teismas laikė, jog ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra toks, koks nurodytas darbo sutartyje, t. y. 1577 Lt (priskaityta suma) ir iš atsakovo ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį po 74,39 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2011-02-07 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Taip pat nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį turėjo būti sumokėta 1458,04 Lt (priskaityta suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės paskaičiavimais, jai už laikotarpį nuo 2011-02-14 iki 2011-05-17 priklauso iš viso 148,48 Lt delspinigių, tačiau teismas ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkintino. Nurodė, kad kompensacija už uždelsimo laiką po atleidimo iš darbo dienos yra vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Furnitūra marketingas“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį priėmusi atsakovo darbuotoja – pardavimų vadybininkė D. R. K. privalėjo esant pirmai galimybei perduoti dokumentą atsakovo vadovui, tačiau to nepadarė ne dėl atsakovo kaltės, todėl ši aplinkybė turėtų būti vertintina kaip svarbi priežastis, sutrukdžiusi atsakovui atvykti į parengiamąjį teismo posėdį. Teigė, jog atsakovas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir savo teisių gynimu ir tai patvirtina faktas, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė per didelę kompensaciją už nepanaudotas atostogas – pagal atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis ieškovei atleidimo dieną priklausė 728,80 Lt kompensacija, ieškovė pati prašė priteisti 752,56 Lt kompensaciją, o teismas priteisė 1458,04 Lt. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra teisinis pagrindas mažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumą, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Nurodo, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant DK 141 straipsnio 1 dalį, būtina atsižvelgti į darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio dydį, uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, priežastis, dėl kurių darbdavys vėluoja sumokėti darbo užmokestį. Atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti, kiek ilgai atsakovas neatsiskaito su ieškove – darbo sutartis nutraukta 2010-11-23, o sprendimas už akių yra priimtas 2011-07-11, kas reiškia, kad atsakovas yra uždelsęs atsiskaityti itin trumpą laiką – 7,5 mėnesio, be to, atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl finansinės padėties, nes turėjo įsipareigojimų kitiems darbuotojams bei kreditoriams. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės vidutinio darbo dienos užmokesčio dydį, nes iš atsakovo pateiktos skaičiuotės matyti, kad per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo iš darbo ieškovės darbo užmokestį sudarė 4 372,59 Lt ir iš viso šiuos mėnesius ieškovė dirbo 60 darbo dienų, todėl ieškovės vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 72,88 lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismo sprendimo už akių naikinimui ir bylos atnaujinimui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad atsakovui teismo šaukimas įteiktas 2011-06-22 tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, o atsakovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovo darbuotoja neperdavė laiku šaukimo įmonės direktoriui, teismas nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje gina savo darbines teises, o darbo bylose teismas turi būti aktyvus, operatyviai spręsti darbo ginčus. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas ginčija teismo nustatytą ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį, tačiau ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio pažymą atsakovas pateikė tik su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, nors turėjo visas galimybes pateikti jį kartu su atsiliepimu į ieškinį. Teismas laikė, kad atsakovas pats kenkia savo interesams arba siekia bylos vilkinimo. Be to, teismo vertinimu, paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio skirtumas nuo atsakovo nurodytos sumos nėra esminis ir savaime nesudaro pakankamo pagrindo iš naujo nagrinėti bylą, nes taip būtų neproporcingai pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Atsakovas ginčija teismo nustatytos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, tačiau jis yra pagrįstas ieškovės parodymais parengiamojo teismo posėdžio metu, o priešingų įrodymų nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio mažinimo neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodė, kad net jei atsakovas atsiskaitė su kitais darbuotojais, tai nereiškia, jog reikia toleruoti tai, kad jis neatsiskaito su ieškove. Akivaizdžiai nepagrįstas yra ir atsakovo teiginys, kad uždelsimas atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju 7,5 mėnesio yra labai mažas laiko tarpas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Furnitūra marketingas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas nepagrįstai laikė, kad nėra teisinių pagrindų peržiūrėti teismo sprendimą už akių, o sprendimo už akių priėmimą išimtinai motyvavo siekiu įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teigia, kad teismas pažeidė teismo sprendimo teisėtumo principą, nors pats skundžiama nutartimi pripažino, kad priimtas sprendimas už akių iš dalies yra neteisingas ir nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įvertino, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį ne dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad pateikė teismui įrodymus, kad teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį priėmė atsakovo darbuotoja - pardavimų vadybininkė, kuri, gal būt sąmoningai neperdavė gauto teismo šaukimo atsakovo vadovui, taip siekdama ieškovei naudingo teismo sprendimo byloje, be to, šiuo atveju teismo šaukimą priėmusi darbuotoja neatitiko CPK 123 str. 2 d. nurodytų asmenų statuso, todėl teismas turėjo įvertinti, kad tokia neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis yra laikytina svarbia. Taip pat apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 288 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą vertinti įrodymus, pateiktus su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau apelianto nuomone, teismas atsakovo pateiktų įrodymų visiškai nevertino. Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė ieškovei 1.458,04 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau pateikė buhalterinės apskaitos duomenis, kad ieškovei atleidimo iš darbo dieną priklausė 728,80 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas. Taip pat mano, kad teismas klaidingai nustatė 74,39 Lt dydžio vidutinį darbo dienos užmokestį, nes pagal atsakovo pateiktą ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio pažymą matyti, kad ieškovės vidutinio darbo dienos užmokesčio dydis yra 72,88 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog teismo paskaičiuotas vidutinio darbo užmokesčio skirtumas nuo atsakovo nurodytos sumos nėra esminis ir savaime nesudaro pakankamo pagrindo iš naujo nagrinėti bylą. Nurodo, kad tokiu pagrindu ieškovė įgyją teisę nepagrįstai praturtėti. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šioje byloje netaikė DK 141 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje esančių išaiškinimų bei taip nesumažino priteistino vidutinio darbo užmokesčio, t.y. nevertino atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų (2010 m. balansas ir pažyma), patvirtinančių, kad atsakovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių sutriko atsiskaitymai su darbuotojais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. G. prašo atskirajį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių netenkino, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, tačiau teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai, kad paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius teisės klaidą, kad šis sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais, nors pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, nes pagal byloje esančius įrodymus spręstina, jog sprendime už akių teismas netinkamai paskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį bei iš naujo turėtų būti vertintini įrodymai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas byloje tikslių duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį laikė, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra toks, koks nurodytas darbo sutartyje, t. y. 1577 Lt (priskaityta suma) ir vidutinis darbo dienos užmokestis yra 74,39 Lt (1577 Lt padalinta iš 21,2 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2009-12-24 Nr. A1-694 nustatyto 2010 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 darbo dienų savaitei)). Atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui duomenis, jog ieškovės vidutinis darbo dienos darbo užmokestis yra 72,88 Lt, nurodė, jog teismas neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio dydis apskaičiuotinas iš ieškovės uždarbio, gauto tris paskutinius mėnesius, einančius prieš darbo sutarties nutraukimą, bei taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje L. P. v. BUAB „Diena Media Print“, bylos Nr. 3K-3-289/2011).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisdamas darbuotojui (ieškovui), su kuriuo darbdavys teismo sprendimo priėmimo dieną vis dar nėra visiškai atsiskaitęs (uždelsimas atsiskaityti tęsiasi), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką privalo apskaičiuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkrečią sumą, apskaičiuotą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo tos dienos, kurią darbdavys privalėjo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priėmimo imtinai. O priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos, teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje turi nurodyti priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo (ieškovo) savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Konkrečią darbuotojui (ieškovui) išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011).
Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą (CPK 288 straipsnis), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai), dėl to neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti 2011 m. liepos 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.