- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-694-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,ARC Baltic“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,ARC Baltic“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4505-902/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ pareiškimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei ,,ARC Baltic“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkė UAB ,,ARC Baltic“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimo, prašė atnaujinti procesinį terminą prieštaravimui į kreditorės kreditorinį reikalavimą dėl skolos ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų pritesimo pareikšti, kadangi jis praleistas ne dėl skolininkės kaltės; priimti ir tenkinti skolininkės UAB „ARC Baltic“ prieštaravimą dėl kreditorės pareikštos kreditorinės pretenzijos, kadangi jokių įsiskolinimų kreditorei neturi; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą; informuoti išieškojimo procesą pradėjusį antstolį, kad skolininkei pareiškus šį prieštaravimą dėl kreditorės kreditorinio reikalavimo ir teismui jį priėmus, teismo įsakymas iš esmės negalioja ir skolos išieškojimo vykdymo procesas pagal tokį procesinį dokumentą yra negalimas ir nedelsiant turi būti nutrauktas.
2. Nurodė, kad apie 2020 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., kai kreipėsi į antstolį, areštavusį įmonės sąskaitas. Niekuomet jokių sutartinių santykių ar įsipareigojimų nei su UAB „Kaslita“, nei su kreditore neturėjo. Kreditorė, teikdama 2020 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė tik Juridinių asmenų registre nurodytą skolininkės adresą, nors kreditorei buvo žinomas realus skolininkės adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas turėtų atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, nes jis praleistas ne dėl skolininkės kaltės (teismo dokumentai buvo siunčiami karantino laikotarpiu, kai valstybės mastu įmonės veiklą vykdė nuotoliniu būdu, todėl adresato atstovų nepasiekė).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė skolininkei UAB „ARC Baltic“ atnaujinti praleistą terminą, prieštaravimų nepriėmė.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus, reglamentuojančio supaprastintą procesą dėl teismo įsakymo išdavimo nuostatomis, pažymėjo, kad teismo įsakymas neskundžiamas, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Nurodė, kad CPK 438 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, vertino CPK 122-124 straipsnių nuostatas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimo vietą, tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Pažymėjo, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas pakeitus įstatymą bei CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Tokio pakeitimo tikslas buvo įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.
5. Nustatė, kad 2020 m. balandžio 23 d. teismo įsakymu kreditorės naudai iš skolininkės nutarta išieškoti 10 010,70 Eur skolą, 466,72 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 59 Eur žyminį mokestį ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Teismo įsakymas su pranešimu 2020 m. balandžio 23 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsti kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų minėtu adresu, teismas išreikalavo Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad skolininkės registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o skolininkės vadovė nuo 2019 m. kovo 12 d. yra G. Š., gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas 2020 m. gegužės 5 d. procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės vadovei, tačiau jie nebuvo įteikti. Procesiniai dokumentai 2020 m. gegužės 21 d. pakartotinai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas laikomi įteiktais skolininkei 2020 m. gegužės 31 d.
6. Nustatė, kad terminas skolininkei pateikti prieštaravimus baigėsi 2020 m. birželio 20 d., teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 22 d. Skolininkė prieštaravimus teismui per EPP sistemą pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d., t.y. praleidusi CPK nustatytą terminą. Teismas vadovavosi CPK 78 straipsnio nuostatomis, vertino skolininkės argumentus, jog kreditorė pateikdama pareiškimą teismui nenurodė realaus skolininkės adreso - (duomenys neskelbtini), nors kreditorei visada buvo žinoma ta aplinkybė, nes kreditorė prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėjo sąskaitas, kuriose nurodytas šis adresas. Teismas sprendė, kad šios skolininkės nurodomos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Pažymėjo, kad kreditorė teismui pateikė realius duomenis apie skolininkės registruotos buveinės adresą, pareigos nurodyti skolininkės kito adreso kreditorei įstatymas nenumato. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolininkė taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji nėra skolinga kreditorei ar duomenų apie jos veiklos vykdymą nuotoliniu būdu. Vertino, kad skolininkė žymiai praleido terminą, t. y. beveik 2 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo ir toks laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas, neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų, termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo reikalavimų, pažeistų kreditorės teises ir teisėtus interesus.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB ,,ARC Baltic“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir gražinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prieštaravimų priėmimo klausimą.
8. Nurodo, kad nekvestionuoja tos aplinkybės, jog teismas tinkamai teismo įsakymą išsiuntė skolininkės buveinės adresu. Tačiau teismo įsakymas byloje buvo priimtas 2020 m. balandžio 23 d , kuomet šalyje buvo paskelbtas karantinas ir įmonės buvo raginamos dirbti nuotoliniu būdu. Skolininkė minėtu laikotarpiu laikėsi Vyriausybės rekomendacijų ir darbą organizavo nuotoliniu būdu, įmonės buveinės vietoje darbuotojai nesilankė, todėl realiai dokumentų iš teismo negavo ir apie vykstantį procesą nieko nežinojo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 3.2.1. punktą privačiam sektoriui buvo rekomenduojama darbą organizuoti, klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Karantino laikotarpiu veiklą vykdant nuotoliniu būdu tiesiog buvo laikomasi Vyriausybės rekomendacijų, apie tai, kad įmonės veiklą vykdo nuotoliniu būdu niekur registruotis nereikėjo, šios aplinkybės esant tokiai situacijai šalyje buvo visuotinai žinomos.
9. Nurodo, kad niekuomet neturėjo jokių sutartinių santykių su UAB „Kaslita“, t.y. įmone iš kurios kreditorė UAB „Juris LT“ perėmė reikalavimą. Nors kreditorė ir pateikė vienašališkai išrašytas sąskaitas, tai neįrodo jos reikalavimo pagrįstumo, UAB „ARC Baltic“ jokios technikos iš UAB „Kaslita“ niekuomet nesinuomojo, jokių sutartinių santykių neturėjo nei su UAB „Kaslita, nei su UAB „Juris LT“. Kreditorė teismui nepateikė jokių pirminių dokumentų, bent formaliai parodančių skolininkės įsiskolinimo buvimo faktą. Aplinkybę, kad skolininkė buvo išsinuomojusi techniką ir yra skolinga kreditorei turi įrodyti būtent kreditorė UAB „Juris LT“, o ne apeliantė. Reikalavimas įrodyti, kad skolininkė niekuomet neturėjo teisinių santykių su kreditore, reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.
10. Pažymi, kad UAB „Juris LT“ nesąžiningi sąmoningi veiksmai lems tolesnius šalių teisinius ginčus, tuo atveju, jei formalus nepagrįstas UAB „Juris LT“ reikalavimas nebus teismo įvertinas iš esmės šioje byloje. Įstatymo leidėjas siekia ne tik operatyvaus bylų nagrinėjimo, bet ir realaus teisingumo įgyvendinimo. Proceso koncentracijos principo taikymas, be kita ko, reiškia tai, kad šalių ginčas turėtų būti išspręstas toje pačioje byloje. UAB „ARC Baltic“ neturi jokio teisinio suinteresuotumo klaidinti teismo ir prašo suteikti realią galimybę paneigti UAB „Juris LT“ reikalavimo pagrįstumą ir ginčą išnagrinėti ne formaliai, o iš esmės. Kitos bylos pagal UAB „ARC Baltic“ ieškinį dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų priteisimo (grąžinimo) inicijavimas pareikalaus ne tik didesnių teismo resursų, nepagrįstai didins šalių bylinėjimosi išlaidas, bet ir lems teisinio neapibrėžtumo situaciją. Paaiškėjus aplinkybėms, kad UAB „Juris LT“ neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti piniginių lėšų, teismo įsakymas turės būti panaikintas. Teismas aiškinsis tas pačias aplinkybes skirtingose bylose, nors šalių ginčą iš esmės galima išspręsti vienoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skolininkei atnaujinti praleistą terminą prieštaravimas dėl teismo įsakymo pareikšti, atsisakyta prieštaravimus priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 str.) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.
14. Tinkamas teismo įsakymo kopijos įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui. Šį dokumentą adresatams galima įteikti CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytais įteikimo būdais, CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis).
15. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas su pranešimu 2020 m. balandžio 23 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsti kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodomas ir pačios skolininkės procesiniuose dokumentuose teismui.
17. Nepavykus fiziškai įteikti procesinių dokumentų nurodytu adresu, teismas išreikalavo Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, pagal kurį nustatė, kad skolininkės registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o skolininkės vadovė nuo 2019 m. kovo 12 d. yra G. Š., jos nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).
18. Teismas 2020 m. gegužės 5 d. procesinius dokumentus išsiuntė ir skolininkės vadovei, tačiau jie nebuvo fiziškai įteikti, nes ji jų neatsiėmė iš pašto. Procesiniai dokumentai 2020 m. gegužės 21 d. pakartotinai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu - (duomenys neskelbtini).
19. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad teismo įsakymo nuorašas jai buvo siunčiamas laikantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir laikomas įteiktu skolininkei 2020 m. gegužės 31 d., tik nurodo subjektyvias aplinkybes, dėl kurių jų neatsiėmė.
20. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, jo prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nagrinėjamu atveju skolininkė prieštaravimus turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 20 d., tačiau teisme prieštaravimai gauti tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. (praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo termino pabaigos), jau po teismo įsakymo įsiteisėjimo.
21. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
22. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).
23. Apeliantė teigia, kad teismo įsakymas priimtas 2020 m. balandžio 23 d., kuomet šalyje buvo paskelbtas karantinas ir įmonės buvo raginamos dirbti nuotoliniu būdu. Nurodo, kad įmonė laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijų, dirbo nuotoliniu būdu ir niekas negalėjo priimti korespondencijos bendrovės buveinės adresu.
24. Pažymėtina, kad juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė turėjo galimybę nuo balandžio mėn. atvykti pasitikrinti, ar nėra palikti pranešimai apie įteiktinus procesinius dokumentus, kuriuos reikalinga atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą (7 dienas). Jei siuntos saugojimo terminas pasibaigęs, aiškintis jos turinį. Pažymėtina, kad pranešimai skolininkės buveinės adresu buvo palikti netgi du kartus, tačiau siunta pašte taip ir neatsiimta. Todėl apeliantės argumentai dėl darbo nuotoliniu būdu, karantino paskelbimo, negali būti vertinami kaip pateisinantys termino pateikti prieštaravimus praleidimą. Neaišku lieka kodėl pati vadovė neatsiėmė jos adresu siunčiamų dokumentų.
26. Nors apeliantė teigia, jog terminas prieštaravimams pateikti turėjo būti atnaujinamas ir prieštaravimai priimti dėl to, kad jokių sutartinių santykių su pirmine kreditore UAB „Kaslita“ bei kreditore UAB „Juris LT“ neturėjo, tačiau sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo tokie argumentai negali patvirtinti buvus svarbias priežastis, dėl kurių terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas. Pažymėtina, kad tokie skolininkės argumentai galėtų būti reikšmingi tik sprendžiant dėl šalių ginčo iš esmės. Be to, byloje yra duomenų, kad dalis skolos kreditoriui buvo sumokėta.
27. Pagal esamus byloje duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).
29. Apeliantė, sužinojusi apie išduotą teismo įsakymą ir su juo nesutikdama, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, kuo greičiau pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė nurodo apie teismo įsakymo išdavimą sužinojusi realiai 2020 m. rugpjūčio 6 d., kai pastebėjo, jog yra areštuota įmonės sąskaita. Nurodo gavusi duomenis iš antstolio. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad su advokate 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo, advokatė įsipareigojo parengti prašymą dėl termino atnaujinimo pareikšti prieštaravimams dėl teismo įsakymo. Tačiau advokatė į teismą dėl prisijungimo prie elektroninės bylos pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., o patį prašymą – tik rugpjūčio 24 d., t.y. praėjus 17 dienų po apeliantės sužinojimo apie išduotą bei faktiškai jau vykdomą antstolio teismo įsakymą. Vertinant, kad pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį skolininkas prieštaravimus turi pateikti per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo, akivaizdu, kad toks delsimas, esant jau ir taip akivaizdžiai praleistam terminui prieštaravimams pateikti, negali būti pateisinamas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaravimų pateikimas praėjus dviem mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus.
30. Pripažinus, jog apeliantės prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jo atnaujinti, atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditoriaus pareiškimo bei teismo įsakymo nepagrįstumu, nevertinti, nesant tam procesinių prielaidų ir būtinumo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos nustatant praleisto termino priežasčių svarbą, ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeista.