Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Laurai Jarušaitei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, prokurorei Simonai Naskauskaitei, nukentėjusiajai I. B., jos atstovei advokatei I. S., kaltinamajam R. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., teistas 2013-01-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 3 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti 18 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. 2013 m. vasario 25 dieną, apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia griebė rankomis už rūbų ir stūmė savo žmoną I. B., o jai krentant ant grindų, neišlaikęs pusiausvyros užgriuvo ant jos ir I. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės kojos šeivikaulio išoriniu lūžiu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

Kaltinamasis R. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltę iš esmės prisipažino ir parodė, kad įvyko konfliktas, kurio pasėkoje žmonai lūžo koja. Tai pripažįsta, bet tyčia to padaryti nenorėjo. Tikrai labai gailisi. Įvykį sunkiai atsimena. Pamena tiek, kad 2013-02-25 19 val. susipyko su žmona. Žmona grįžusi iš darbo jo paprašė nupirkti kefyro, o jis tuo pačiu nusipirko butelį alaus. Kefyrą žmonai atidavė, o alaus butelį pasidėjo. Atsisėdo parūkyti ir alaus butelį padėjo už nugaros. Kai atsisuko, butelio jau nebuvo. Žmonai pasakė, kad grąžintų jo alų. Žmona sakė, kad nieko nežino. Tada paėmė pyktis, klausė žmonos, kodėl ji vagia. Žmona pradėjo grasinti policija. Jis pradėjo žmoną gainiotis po visą butą. Galbūt buvo sugriebęs už rūbų, tačiau tikrai tyčia nemetė ant grindų ir tikrai tyčia negriovė. Įvykio metu buvo išgėręs gal pora butelių alaus. Kaltę pripažįsta, nukentėjusios atsiprašė.

Iš nukentėjusios I. B. parodymų matyti, kad tą dieną grįžusi iš darbo vyrą rado girtą. Ji vyro paprašė nupirkti kefyro. Jis išėjo, nusipirko kefyro ir parsinešė „bambalį“ alaus. Paskui atsisėdęs ant laiptų, toliau girtavo. Atėjusi ji paėmė butelį, o jis ją vijosi, koliojo, stvėrė ją, stūmė ir pargriuvo ant jos. Pradėjus keltis nuo grindų pajuto, kad negali atsistoti. Koja akimirksniu pradėjo tinti. Į kambarį ėjo ant vienos kojos. Iškvietė medikus, jie atvažiavo ir išvežė ją į ligoninę, kur buvo skubiai operuojama. Didžiausias jai šio sužalojimo nepatogumas – baimė, kad negalės savimi pasirūpinti. 2,5 mėnesio negalėjo minti kojos, dar 1,5 mėnesio tik po truputį. Visą laiką juto įtampą, stresą, išgyveno, kad negalės dirbti, daryti buitiniai dalykai, kurių negalėjo daryti. Su ramentais pradėjo vaikščioti praėjus 2,5 mėnesio po operacijos. Praėjo reabilitaciją, nes koja nesilankstė, laukia dar viena operacija – išims plokštelę ir varžtus. Jei bus atliekama operacija, vėl bus nedarbinga. Dalį neturtinės žalos skirtų pragyvenimui. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Kai atvažiavo medikai paklausė kaip viskas įvyko. Ji pasakė, kad tai buitinė trauma. Norėjo, kad vyras būtų ramus ir išėjimas iš namų būtų ramesnis ir neįvyktų papildomo konflikto. Jos neklausė smulkiau paaiškinti. Konflikto niekas nematė.

2013-04-10 specialisto išvada Nr. G920/13(02) patvirtina, kad I. B. nustatyta kairio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžis, nugarinio krašto atskilimas, kairio šokikaulio panirimas. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 16).

Ekspertas G. A. C. paaiškino, kad susipažinęs su specialisto išvada Nr. G920/13, nori ją pataisyti. Tai buvo ne kairio blauzdikaulio sužalojimai, o kairio šeivikaulio išorinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūvant ant kojos ar bandant išlaisvinti koją. Pats lūžis sukelia didelį skausmą, bet gali būti skausmingas ne iš karto. Dėl streso gali pradėti skaudėti ne iš karto. Bet atsikeliant žmogus negali tokių sužalojimų patirti.

2013-02-26 protokole – pareiškime užfiksuota, kad Traumpunkto, 1 traumų skyriaus 213 palatos patalpose 18 val. 20 min. I. B. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK, nurodydama, kad 2013-02-25, apie 19.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vyras R. B. griebė ją už rūbų ir metė ant grindų, o paskui neišlaikęs pusiausvyros pats krito jai ant kojos. Dėl šio įvykio jai diagnozuotas kairės kojos čiurnos lūžis. Dėl įvykio prašo pradėti tyrimą (b. l. 2).

2013-02-25 Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjo V. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad informacija apie pareiškėjos I. B. sužalojimą gauta 2013-02-25, 22 val. 33 min., kai I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno m. Centro PK ir nurodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, galimai jos tėvas R. B. sužalojo jos mamą I. B.. Daugiau aplinkybių nenurodė. 2013-02-25, 22 val. 35 min. telefonu buvo kreiptasi į Traumpunktą, kurio slaugytoja V. paaiškino, kad GMP iš namų atvežė pilietę I. B., kuri nurodė, jog traumą patyrė buityje. Nustatyta diagnozė: kairės kojos čiurnos lūžimas (b. l. 3).

2013-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 4 - 7).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė pagal pakeistą kaltinimus įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios I. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada bei eksperto parodymais.

I. B. sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialistas. Teismo posėdyje jis patikslino išvadą nurodydamas, kad nukentėjusiajai padarytas kairio šeivikaulio išorinis lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas argumentuotai paaiškino, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiąją prispaudus, todėl teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo būtent kaltinamojo veiksmų pasekmė.

Kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes jis, sugriebdamas žmoną rankomis už rūbų, jos nepaleisdamas, užgriūdamas ant jos, nenumatė, kad gali sužaloti kitą žmogų, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje yra nukentėjusiojo asmens pareiškimas (b. l. 2). Įvertinus nusikalstamus padarinius – I. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, arba laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę R. B., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). R. B. anksčiau teistas (b. l. 57 – 58, 59 - 60), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 56), baustas administracine tvarka (b. l. 61 – 62), VšĮ „Auki sveikas“ duomenimis R. B. pas pirminės psichikos sveikatos centro psichiatrijos specialistus nesigydė (b. l. 64), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 66), į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro dispanserinę grupę įrašytas nuo 2008-10-16, nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 68), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje nurodyta, kad R. B. atlikti psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 70). Veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, nusikaltimas yra baigtas, padaryta žala nukentėjusiajai bei Kauno teritorinei ligonių kasai neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas antrą kartą, teistumui neišnykus, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti (b. l. 26). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 28), iš kurių matyti, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina - 2576,07 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje yra nustatyta, kad žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo R. B. veiksmais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiosios I. B. gydymą išieškotinos iš kaltinamojo R. B.. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiosios I. B. gydymą išieškotinos iš kaltinamojo R. B..

Nukentėjusioji I. B. pareiškė 30000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 1712,11 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 89 – 90).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai dėl patirtos traumos buvo atlikta kojos operacija, ateityje planuojama kita operacija, taigi yra duomenys apie liekamuosius nukentėjusiosios patirtus sužalojimų reiškinius. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, R. B. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai I. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Padaryti sužalojimai sukėlė tam tikras liekamąsias pasekmes. Patirto sužalojimo gydymas užtruko ilgą laiką, todėl nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės. Nukentėjusioji nurodė, kad šiuo metu sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau ateityje planuojama dar viena kojos operacija. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2000 Lt iki 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Nors kaltinamasis R. B. nurodė, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, tačiau nurodė, kad niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiajai priteistinas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, ir atitinka teismų praktiką.

Nukentėjusioji I. B. pateikė dokumentus, pagrindžiančius 1712,11 Lt civilinį ieškinį, turtinei žalai atlyginti (b. l. 91, 92). Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji I. B. nurodė, kad po padaryto sužalojimo kelias dienas gulėjo ligoninėje, vėliau turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ir gavo ligos pašalpą. Kadangi yra dirbanti, nedarbingumo laikotarpiu gavo ligos pašalpą, kuri buvo mažesnė nei darbo užmokestis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad I. B. gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 897,50 Lt, už penkių mėnesių nedarbingumo laikotarpį nuo sužalojimo pradžios iki 2013-07-28 nedarbingumo pabaigos ji neteko 1712,11 Lt darbinių pajamų, ką patvirtina pažyma Nr. 8.46-2040, kuri ir sudaro nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi žala atsirado dėl jo veiksmų (CK 6.245 str. 4 d.). Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (dėl nukentėjusiosios negautų darbinių pajamų) kaltinamojo pripažįstamas, pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai I. B..

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B., panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2576,07 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 07 centus) žalos atlyginimo už nukentėjusiosios I. B. gydymą Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, LT-44147, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiosios I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., civilinį ieškinį: dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-83434 Pakruojo rajonas, 1712,11 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika litų 11 centų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo; dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. B. naudai iš kaltinamojo R. B., 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.