Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-26 · Byla Nr. ATP-1156-648/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
ATP-1156-648/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07447-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Advokatai
Jolanta Voroneckienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1156-648/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07447-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. atstovės advokatės Jolantos Voroneckienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1225 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2014 m. birželio 28 d., apie 20:01 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 54 kilometrais per valandą, t.y. važiavo 104 kilometrų per valandą greičiu (po paklaidos), kai leistinas greitis 50 kilometrų per valandą, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punktą.

Šalies argumentai

A. G. atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir sušvelninti A. G. paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išimtinai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu ir liudytojų R. K. bei J. V. parodymais, nors abu šie asmenys paaiškino, kad neprisimena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Liudytojas J. V. paaiškino, jog prisimena tik faktą, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jaunuoliui, viršijusiam greitį virš 50 km/h. Šie liudytojai patvirtino, kad automobilio greitis matuojamas greičio matuokliu „Berkut“, kuris fiksuoja tik greitį ir laiką, o automobilio valstybinis numeris nėra fiksuojamas, taip pat nefotografuojama. Liudytojas R. K. paaiškino, kad greitį matuoja tik tokiu atveju, jei važiuoja vienas automobilis, o jei važiuoja keli automobiliai - nematuoja. Apeliantės teigimu, iš esmės patikrinti, ar iš tikrųjų pareigūnai užfiksavo būtent A. G. automobilio greitį, nėra galimybės. A. G. teisme pripažino, kad viršijo leistiną greitį, tačiau taip pat paaiškino, jog tuo metu gatvėje buvo ne tik jo automobilis, bet šalimais važiavo ir kiti automobiliai, taip pat priešais važiavo motociklas, kuris itin greitai pagreitėjo ir nusuko į dešinę. A. G. nuomone, būtent motociklo greitį fiksavo pareigūnų greičio matuoklis, nes pastarojo automobilis pagal gatvės išsidėstymą ir atstumus negalėjo išvystyti tokio greičio. Dėl savo jauno amžiaus, patirties stokos ir teisinių žinių neturėjimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. G. nesuprato, jog protokole būtina iš karto fiksuoti, jog jis nesutinka, kad 105 km/h užfiksuotas greitis yra būtent jo automobilio. A. G. tiek jį sustabdžiusiems pareigūnams, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad viršijo leistiną greitį, važiavo apie 70 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h. A. G. kategoriškai nesutinka, kad važiavo 105 km/h greičiu. Anot apeliantės, skundžiamu nutarimu A. G. paskirta nuobauda dėl vienkartinio neatsakingo poelgio yra per griežta. Pažeidėjas yra 18 metų amžiaus, moksleivis, todėl neturi realių galimybių pats iš savo asmeninių lėšų sumokėti tokio dydžio baudą. Be to, A. G. vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbe, nes jis nuo 2014-10-01 įsidarbino kurjeriu UAB „X“. Teisės vairuoti transporto priemonę netekimas labai apsunkintų galimybę dirbti, tektų nutraukti darbo sutartį su minėta įmone, nes kurjerio tiesioginėms pareigoms vykdyti reikia vairuoti automobilį, o tuo pačiu A. G. netektų galimybės sumokėti baudą. Nagrinėjamu atveju nustatant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį bei į administracine nuobauda siekiamus tikslus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. G. atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir sušvelninti A. G. paskirtą nuobaudą, tačiau skunde nėra suformuluotas konkretus prašymas dėl skirtinos nuobaudos rūšies ir dydžio, tik iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad siekiama, jog būtų sumažintas paskirtos baudos dydis ir neskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Be to, iš skundo turinio matyti, kad nesutinkama ir su A. G. nubaudimu pagal ATPK 124 str. 6 d. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad jis iš esmės grindžiamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. parodymais teisme, kad policijos pareigūnai fiksavo ne jo automobilio, o priešais jį važiavusio motociklo greitį, ir kad jo vairuojamas automobilis pagal gatvės išsidėstymą ir atstumus negalėjo išvystyti tokio greičio. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. K. ir J. V. kategoriškai paneigė buvus nurodytoje vietoje motociklą ir tai, kad galėjo būti pamatuotas būtent motociklo greitis. Be to, iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad jis detaliai paaiškino greičio matavimo taktiką ir galimybes, patvirtino, kad trukdžių matuoti greitį nurodytoje vietoje nebuvo. Kitas liudytojas J. V. davė parodymus būtent apie šią įvykio situaciją, nurodė, kad pažeidėjo greitis buvo virš 100 km/h. Ta aplinkybė, kad minėti liudytojai konkrečiai neprisiminė administracinėn atsakomybėn patraukto A. G., jų parodymų objektyvumo ir patikimumo nepaneigia. Teismas neturėjo ir neturi pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei minėtų liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kadangi pastarieji asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių įrodymų, kad su apeliantu juos sieja artimi ryšiai ar dėl kitų priežasčių jie galėtų pažeidėją melagingai apkalbėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti minėtų policijos pareigūnų parodymų teisingumu, tame tarpe ir tuo, kad jie užfiksavo būtent A. G. automobilio greitį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. teisme pripažino viršijęs leistiną greitį, tačiau nesutiko, kad jo važiavimo greitis įvykio metu buvo 105 km/h, pateikė paaiškinimus bei paskaičiavimus apie jo vairuoto automobilio modelio pagreitėjimo galimybes per tam tikrą laiką. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai sprendė, kad šio asmens pateikti paskaičiavimai nepagrindžia aplinkybės, jog jis negalėjo pasiekti administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto greičio (104 km/h (po paklaidos)).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina A. G. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl A. G. paskirtos nuobaudos, kuri, apeliantės teigimu, yra aiškiai per griežta, pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, o taip pat apeliacinio skundo turinį, iš kurio matyti, kad nagrinėjamu atveju siekiama, jog pažeidėjui A. G. būtų paskirta mažesnio dydžio bauda bei nepaskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pažymi, kad švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje paskyrimas (šiuo atveju tik baudos paskyrimas) galimas tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą A. G., atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas, keliantis pavojų transporto priemonių eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už nevienarūšį pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs, neturintis dviejų metų vairavimo stažo), o taip pat įvertino tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai A. G. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų įstatymo nuostatų ir už šio asmens padarytą pažeidimą skyrė nuobaudą sankcijos ribose.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, tai yra, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis neatsakingas A. G. poelgis, pastarasis asmuo yra 18 metų amžiaus, moksleivis, todėl neturi realių galimybių pats iš savo asmeninių lėšų sumokėti tokio dydžio baudą, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbe, nes jis nuo 2014-10-01 įsidarbino kurjeriu UAB „X“, nesudaro absoliutaus pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą ir aukščiau paminėtos teismo išvados nepaneigia. Pažymima, kad asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad A. G. už jo padarytą ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir tinkama įgyvendinti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Mažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį, kuris atitinka sankcijos vidurkį, o taip pat neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. atstovės advokatės Jolantos Voroneckienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis