Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-121-1109/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
II-121-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00143-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. A.
Nukentėjusysis
R. N.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VS
Advokatai
Ruslanas Mazurovas, Ruslan Mazur
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-121-1109/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00143-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. A., jos atstovui advokatui Ruslan Mazurov,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovei A. V.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 25-ANR_N-1592-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20123980227.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 25-ANR_N-1592-2020 G. A. nubausta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. R. N. internetinėje svetainėje ,,Facebook“ grupėje ,,skelbimai“ už mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P20“, pervedė į K. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 50 eurų, tačiau telefono negavo, pinigų niekas negrąžino. Nustatyta, kad pinigus už prekę, pasinaudodama K. A. patiklumu ir sąskaita, gavo G. A.. Už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, padarymą, G. A. skirta 245 eurų dydžio bauda ir paskirtas įpareigojimas atlyginti R. N. padarytą 50 eurų žalą iki 2021 m. sausio 31 d (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagos 1 lapas).

Šalies argumentai

G. A. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad G. A. pasinaudojo K. A. patiklumu ir sąskaita bei tokiu būdu įgijo R. N. pinigines lėšas. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į policiją dėl K. A. veikų neteisėtai disponuojant jos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir neteisėtai juos panaudojant. Pagal ANK 566 straipsnį, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. Pagal ANK 567 straipsnį, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių. Kad būtų objektyviai ir visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės. Šiuo atveju, minėtų reikalavimų nebuvo laikytasi, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, jog 2020 m. spalio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gautas R. N. pareiškimas, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“, grupėje „Skelbimai“, jis rado skelbimą, kuriame buvo parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20“. Asmuo su skelbimo autore S. A. bendravo per programėlę ,,Messenger“ ir sutarė, kad telefonas bus atsiųstas paštu. R. N. už perkamą telefoną perdavė 50 eurų savo draugui N. T., kuris iš savo banko sąskaitos 2020 m. rugsėjo 24 d. minėtus pinigus pervedė į S. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pranešus apie pervestus pinigus, bendravimas nutrūko, daugiau į jo žinutes nebuvo atsakyta, telefono negavo, pinigai jam negrąžinti. Nustatyta, kad minėta banko sąskaita priklauso K. A., kuris paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį pažįstama E. F. (tel. (duomenys neskelbtini)) pasiūlė papildomai užsidirbti pinigų. Tikino, kad bus įdarbintas portale „Autogidas.lt“, pagal kuriame esančius automobilių detalių ir kitų prekių skelbimus jam bus pervedami pinigai. K. A. programose „JoomPay“, „FoxPay“ ir „Wallet“ susikūrė virtualias sąskaitas. Jam už automobilių detales ir kitas prekes nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio vidurio nepažįstami žmonės pervedė pinigų sumas (nuo 20 eurų iki 100 eurų), kuriuos jis persivesdavo į savo ,,Swedbank“ banko sąskaitą, tada nusiimdavo ir perduodavo E. F. pažįstamam asmeniui J. A., kuris turi netikrų ,,Facebook“ paskyrų. K. A. yra padaręs pavedimus į E. F. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir į J. A. draugės G. A. (tel. (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 24 d. į K. A. „JoomPay“ virtualią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 50 eurų iš N. T. banko sąskaitos už telefoną „Huawei P20“. 2020 m. spalio 5 d. gautus pinigus, K. A. pervedė į G. A. (tel. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą. Jam už tai buvo apie 10 eurų atlygio. Vėliau sužinojo, kad pasinaudojant juo ir jo banko sąskaitomis buvo apgaudinėjami žmonės, jis pats jokio ketinimo apgauti žmones ar išvilioti iš jų pinigus neturėjo, buvo įsitikinęs, kad dirba oficialiai automobilių detalių ir kitų daiktų elektroninėje prekyboje. Peržiūrėjus K. A. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. 16.21 val. iš N. T. banko sąskaitos į K. A. UAB „Walletto“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 eurų. Nustatyta ir daugiau pavedimų į K. A. sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 24 d. 18.12 val. iš K. A. sąskaitos buvo padarytas 230 eurų mobilus pinigų pervedimas į G. A. sąskaitą per mobiliąją aplikaciją, o 18.14 val. padarytas 21,50 eurų pavedimas į K. A. AB „Swedbank“ sąskaitą. K. A. atlygis buvo 21,50 eurų. K. A. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono ekrano kopijose sąskaitos trumpinamos, rašomi tik pirmi ir paskutiniai skaičiai, mobiliųjų telefonų numeriai taip pat trumpinami. Remiantis gautais duomenimis, 2020 m. gruodžio 2 d. Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą už ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirta nuobauda – 245 eurų bauda įpareigojant iki 2021 m. sausio 31 d. atlyginti 50 eurų turtinę žalą R. N.. Institucijos priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, todėl manome, kad nutarimas nekeistinas. G. A. už analogiškus administracinius nusižengimus bausta jau daug kartų, kaltę yra pripažinusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta G. A. ir jos atstovas advokatas Ruslan Mazurov prašė skundą tenkinti, nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Šalies argumentai

G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. A. susipažino per E. F.. K. A. turėjo finansinių problemų. J. A. paskolino 90 eurų K. A. per G. A. sąskaitą. K. A. pasiūlė G. A. atsidaryti sąskaitą ir gauti pinigus už žmonių pakvietimus prijungti. Už žmonių pakvietimą jungtis, su tam tikru kodu, gaunama 5 eurai į sąskaitą. Visi banko prisijungimai liko pas K. A. telefone, todėl G. A. nei vienos banko sąskaitos prisijungimų neturėjo. G. A. nedėjo jokio skelbimo, neatliko pavedimų. K. A. pasiūlė G. A. atsidaryti sąskaitą, ji sutiko. G. A. atsidarė sąskaitą per K. A. telefoną. Minėtai procedūrai atlikti buvo reikalingas pareiškėjos adresas, dokumentas, vardas, pavardė, telefono numeris. G. A. vieną kartą į savo telefoną gavo patvirtinimo kodą, daugiau naudojantis programėle ir sąskaita, jokie patirtinimo kodai į telefoną nesiunčiami. Visi G. A. prisijungimai liko K. A. telefone. G. A. neturėjo galimybės nei prie minėtos sąskaitos prisijungti, nei išgryninti pinigų esančių sąskaitoje. Visos sąskaitos pasikreipus į ,,suportą“ buvo užblokuotos. Už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, G. A. buvo paskirtos baudos, priteista atlyginti žalas. Pirmą kartą G. A. nubaudė 2020 m. rugsėjo mėnesį. Po pirmo karto G. A. kreipėsi į K. A., tačiau su juo susisiekti nepavykdo, kadangi jis keisdavo telefono numerius, neatsakydavo. G. A. pasitarusi su tėvais, nusprendė kreiptis į advokatą. G. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. K. A. pasinaudojo G. A. ir taip jos vardu atidarė sąskaitą.

Pareiškėjos atstovas advokatas Ruslan Mazur prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad nutarimas yra nepagrįstas, kadangi nėra objektyvių duomenų patvirtinančių G. A. kaltę. Pagal faktines aplinkybes skelbimas buvo patalpintas socialinio tinklapio ,,Facebook“, grupėje ,,skelbimai“. Skelbime nurodyta, kad parduodamas telefonas už 50 eurų ir skelbimo autorė S. A.. Pinigai buvo pervedami S. A.. Vėliau paaiškėjo, kad minėta sąskaita priklauso K. A., tačiau kas yra S. A. nėra jokių duomenų. Buvo ir kitų skelbimų, kitų asmenų vardu, tačiau kas jie tokie, taip pat nėra žinoma. Pagal skelbimą, 50 eurų buvo pervedami K. A., ir tuoj pat po to, 245 eurai pervedami į G. A. sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų suma yra padidėjusi. Buvo pateikti du G. A. sąskaitos išrašai, kuriuose matyti, kad rugsėjo pabaigoje, į pareiškėjos sąskaitą jokie piniginiai pavedimai nebuvo atlikti. Buvo tik 100 eurų, ką patvirtino ir pati G. A., kad minėta pinigų suma buvo pervesta dėl skolos. J. A. apklaustas patvirtino, kad kartu su K. A. sugalvojo sukčiavimo schemą, įvardino ir proporcijas, kuriomis pasidalindavo gaunamas lėšas. G. A. nurodė, kad neturėjo jokių prisijungimų duomenų, nėra duomenų apie IP adresus, įrenginius iš kurių buvo jungtasi prie sąskaitų. Prašė skundą tenkinti ir skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko poziciją, kuri išdėstyta atsiliepime. Bylos medžiaga patvirtina, kad į G. A. sąskaitą buvo pervedami pinigai. Ankstesni pažeidimai rodo, kad jai buvo žinoma apie situaciją, kadangi jai buvo siunčiami šaukimai, protokolai ir ji iki šio skundo nei karto nepasakė, kad tai K. A.. Be to, jo intelektinės galimybės neleidžia teigti, jog K. A. viską organizavo, manoma, kad juo buvo pasinaudota ir jis yra auka, nes priešingu atveju būtų, kad sveiki žmonės buvo apgauti žmogaus su negalia. Be to, tokią poziciją patvirtina ir K. A. parodymai. Dėl to priimtas nutarimas pagrįstas.

Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravo su E. F., kuri pasiūlė papildomai užsidirbti. Kartu su E. F. nuvažiavo į Aleksotą pas G. A. ir J. A. susitikti. J. A. prisistatė autoserviso darbuotoju. Papasakojo apie darbo pobūdį, paaiškino, kad reikės dėti skelbimus dėl automobilių dalių. Po to J. A. paprašė K. A. atsiųsti savo asmens dokumento nuotrauką. Pats K. A. įkėlė porą skelbimų dėl „Opel“ ir „Nissann“ automobilių dalių, kitus skelbimus dėdavo J. A.. J. A. nurodydavo kokius skelbimus apie transporto priemones įkelti – nurodydavo, kokį automobilį, atsiųsdavo nuotraukas. Už skelbimų įkėlimą nėra mokėjęs pinigų. J. A. naudojo liudytojo duomenis: kūrė anketas, nurodė K. A. sąskaitos numerį, į kurį žmonės pervesdavo pinigus. Pinigai ateidavo į JommPay ar Walletto sąskaitas, kurias atsidarė liudytojas. Iš šių sąskaitų pinigus liudytojas pervesdavo į savo Swedbank sąskaitą. Kai J. A. nurodydavo, jie susitikdavo, liudytojas pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo J. A.. Yra pervedęs pinigų G. A. į sąskaitą ir vieną kartą E. F.. Į G. A. sąskaitą pinigus pervesdavo, kai J. A. negalėdavo susitikti. G. A. sąskaitos numerį jam nurodė J. A.. Koks tai buvo bankas, nežino, nesigilino. Koks G. A. sąskaitos numeris, nepamena, negali pasakyti. Kai buvo užblokuotos elektroninės sąskaitos, J. A. nurodydavo K. A. S. sąskaitą, į kurią taip pat eidavo pinigai. (duomenys neskelbtini) A. K. A. vardu sukūrė paskyras įvairiose platformose. Skelbimuose žmonės labiau bendraudavo su J. A., liudytojui tik vesdavo pinigus. J. A. sakė, kad jam (liudytojui) atiteks 10 proc. nuo tos sumos, kurią pervesdavo žmonės. Jo telefone G. A. sąskaitų nebuvo atidaryta. G. A. vardu jokios sąskaitos nėra atidaręs. Jis G. A. banko sąskaitų paskyromis nesinaudojo, naudojosi tik savo banko paskyra. G. A. nuimtų pinigų nėra davęs, jai tik pervesdavo į sąskaitą. Apie tai, ar ji gavo jo pervestus pinigus, G. A. neklausė. Mano, kad G. A. žinojo iš kur gauti jo pinigai, perduodami J. A., nes pinigus perduodant G. A. būdavo su J. A.. Ji nėra prašęs Justino paskolinti pinigų. Iki pilnametystės augo vaikų globos namuose. Šiuo metu jam padeda kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu tarnyba. Jis yra 55 procentų nedarbingas, yra neįgalus dėl protinio atsilikimo. Kas yra S. A., jis nežino. Nežino, kodėl į šios moters sąskaitą pervedami pinigai atsidūrė jo sąskaitoje. Galėjo būti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. už ,,Huawei“ telefoną iš R. N. gavo į savo banko sąskaitą 50 eurų.

Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. yra nekalta, labiau nukentėjusi, kaltas yra jis ir K. A.. Dėl pinigų gavimo iš R. N. į G. A. sąskaitą už „Huawei“ telefoną pasakyti konkrečiai negalėjo, tačiau dėl pinigų atsiradimo G. A. sąskaitoje nurodė, kad K. A. susipažinimo dieną buvo paskolinęs 90 eurų, kuriuos jis grąžino į G. A. sąskaitą. Jis savo sąskaitos neturi dėl antstolių. Kai susipažino su K. A., šis sakė, kad jam trūksta pinigų, todėl kilo idėja dėl skelbimų talpinimo. Patalpinus skelbimą jis nurodydavo K. A. sąskaitą. Liudytojas pinigus gaudavo, kai atvažiuodavo pas K. A., su juo nueidavo iki bankomato, K. A. pinigus nusiimdavo ir paduodavo liudytojui. G. A. apie tai nežinojo. Kai pradėjo skambinti tyrėjai, G. A. pradėjo klausinėti liudytojo iš kur pinigai. J. A. jai paaiškino, kad sugalvojo užsidirbti. Tada sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) įkalbėjo G. A. atsidaryti sąskaitas. Iki to laiko nieko nežinojo. Kas patalpino skelbimą dėl telefono, negalėjo įvardinti. J. A. dėjo skelbimus dėl automobilių detalių pardavimo ir su pirkėjais susirašinėdavo per telefoną SMS žinutėmis. Pirkėjams nurodydavo K. A. banko sąskaitą. G. A. netalpino melagingų skelbimų. Jis skelbimus talpino į ,,Autogidas“ ir ,,Autopliusas“. Už skelbimų patalpinimą apmokėdavo K. A., nes pas jį buvo šių portalų prisijungimai. K. A. pasirūpindavo ir sąskaitomis. Facebooke skelbimų netalpino. Tais jis (liudytojas) pasakydavo, kokia dalis pinigų jo, o kokia K. A.. Kiekvienas pasiimdavo savo dalį. (duomenys neskelbtini) duodavo savo prisijungimus, jis susidėdavo skelbimus, o (duomenys neskelbtini) apmokėdavo. Skelbime, kurį dėdavo jis, būdavo jo numeris, kurį - (duomenys neskelbtini), būdavo jo numeris. Išlaidas skelbimams apmokėti pasidalindavo per pusę. Su pirkėjais bendraudavo kiekvienas pagal savo skelbimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, o G. A. neteisėtai ir nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį.

ANK 108 straipsnis numato administracinę atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš šios formuluotės galima suprasti, kad atsakomybė už nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį padarymą kyla tik tuo atveju, jei vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas baigtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N–09–440-04, N-03-1446-04, N-62-800-08, N-556-1482-08, N-62-1877-11, N-62-1948-11). ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, Institucija priėmė skundžiamą nutarimą ir G. A. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Kaip teisingai nurodė pareiškėjos atstovas, asmuo už administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas G. A. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.

Kaip matyti iš 2020 m. spalio 8 d. R. N. pareiškimo, jis kreipėsi į Instituciją dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pervedė 50 eurų už perkamą mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P20“, tačiau telefono negavo ir pinigai nebuvo grąžinti, dėl to jam padaryta 50 eurų turtinė žala. Apie minėto telefono pardavimą jis sužinojo iš socialinio tinklo ,,Facebook“, grupės ,,skelbimai“. Skelbimo autorius – S. A. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagos 4 lapas). Sandra jam atsiuntė sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jo draugas N. T. pervedė 50 eurų. Pinigų pervedimo faktą patvirtina banko išrašo kopija, kurioje matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. atliktas 50 eurų pavedimas S. A. už telefoną ,,Huawei P20“ (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagos 11 lapas). Iš byloje esančioje UAB ,,Walletto“ rašto matyti, kad banko sąskaitą, į kurią R. N. atliko pavedimą dėl telefono, priklauso K. A. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagos 13 lapas).

Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad iš N. T. banko sąskaitos į K. A. UAB „Walletto“ sąskaitą, gavėju nurodant S. A., 2020 m. rugsėjo 24 d. už mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P20“ buvo pervesta 50 eurų. Kaip teigė R. N. jis mobilaus ryšio telefono negavo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagos 17 lapas), atsiliepimo į skundą, sprendimas dėl G. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą priimtas šališkai įvertinus rašytinius įrodymus (išsamiau neanalizavus K. A. sąskaitų išrašų, neanalizavus G. A. sąskaitų išrašų) bei vienašališkai įvertinus suinteresuoto bylos baigtimi asmens, t. y. K. A., paaiškinimus, netikrinant jo paaiškinimų patikimumo kitomis priemonėmis, neapklausiant jo paaiškinime minimų asmenų, neapklausus pačios G. A.. Sprendimas priimtas, kaip esminį G. A. kaltės įrodymą vertinant aplinkybę, jog G. A. anksčiau buvo bausta už analogiškus nusižengimus ir jų neskundė, tačiau šie duomenys nepakankami daryti kategorišką išvadą dėl jos dalyvavimo padarant neteisėtą veiką ir jos kaltės.

Kaip matyti iš K. A. paaiškinimo, E. F. pasiūlė jam papildomai užsidirbti, tikino, kad jis bus įdarbintas portale „Autogidas.lt“ ir jam bus pervedami pinigai pagal skelbimus, todėl jis atidarė virtualias sąskaitas programose „JoomPay“, „Foxpay“, „Walletto“, į kurias už automobilių dalis ir kitas prekes nepažįstami žmonės jam pervedinėjo pinigus. Gautus pinigus jis pervesdavo į savo Swedbank banko sąskaitą, tada išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo E. F. pažįstamam J. A.. Taip pat yra pervedęs pinigų ir į E. F. bei J. A. draugės G. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 24 d. gavęs 50 eurų iš N. T. tą pačią dieną į minėta G. A. sąskaitą jis pervedė 230 eurų.

Remiantis vien šiuo paaiškinimu bei tuo, kad tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į G. A. sąskaitą, neapklausus nei G. A., nei kitų K. A. nurodytų asmenų, išsamiau neanalizavus sąskaitų išrašų, visiškai nepagrįstai buvo nustatyta, kad G. A. įvykdė ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą pasinaudodama K. A. patiklumu. Pažymėtina, jog savo paaiškinimuose K. A. nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie G. A. pasinaudojimą K. A. patiklumu. G. A. K. A. nurodė tik kaip vieną iš asmenų, kuriems jis pervesdavo pinigus. Kaip matyti iš K. A. paaiškinimų, jį dirbti „Augidas.lt“ kalbino ir apie darbo pobūdį nupasakojo ne G. A., o E. F.. Be to, K. A. nurodė, kad jam pervestus pinigus iš nepažįstamų asmenų paprastai jis išgrynindavo ir perduodavo J. A..

Bylos nagrinėjame teisme metu liudytojas K. A. parodė, kad papildomai užsidirbti jį kalbino E. F., tačiau darbo sąlygas, pobūdį išdėstė būtent J. A., kuris prisistatė autoserviso darbuotoju, paaiškino, kad reikės dėti skelbimus dėl automobilių detalių. Dėl to K. A. atsidarė elektronines „JoomPay“, „Walletto“ sąskaitas, į kurias žmonės pervesdavo pinigus už skelbimuose nurodytas prekes. Tai J. A. jam nurodydavo, kokius skelbimus dėti, atsiųsdavo nuotraukas. Iš minėtų elektroninių sąskaitų K. A. pinigus pervesdavo į savo Swedbanko sąskaitą ir išgryninęs perduodavo J. A., dėl pinigų išgryninimo susitikdavo būtent su J. A. pagal J. A. nurodymus. Į G. A. sąskaitą, kurią jam nurodė J. A., jis pinigus pervesdavo tada, kai J. A. negalėdavo susitikti. Jis tik daro prielaidą, kad G. A. žinojo, kokiu būdu gauti tie pinigai, nes ji tuo metu būdavo su J. A.. J. A. iš dalies patvirtino K. A. parodymus dėl skelbimų, dėl pinigų pervedimo pagal netikrus skelbimus į K. A. sąskaitas, dėl jų išgryninimo. Jis paneigė ką nors žinojęs apie G. A. sąskaitas, tačiau šie jo parodymai negali būti vertinami kaip visiškai patikimi ir teisingi, nes jis pripažinęs, kad galimai vykdė neteisėtas veikas, gali bandyti siekti išvengti atsakomybės, sumenkinti savo indėlį.

Pažymėtina, jog G. A. ne tik paneigė gavusi kokius nors pinigus, bet ir nurodė, jog ji virtualią „Walletto“ sąskaitą atsidarė įkalbėta K. A., iš jo telefono numerio. Šia sąskaita nesinaudojo, neturėjo jokių jos prisijungimų, ja galimai naudojosi K. A.. Kai pamatė, kad jos sąskaita naudojamasi darant neteisėtas veikas, ji sąskaitas užblokavo. Ji pripažįsta, kad K. A. jai yra pervedę 90 eurų į jos Swedbank banko sąskaitą kaip grąžintą skolą. Pateikė tai patvirtinančius duomenis. Kitų jokių pinigų ji iš jo nėra gavusi.

Apklausus liudytojus ir pareiškėją matyti, kad jų parodymai prieštaringi, todėl vien iš šių duomenų nėra galimybės patvirtinti ar paneigti aplinkybės, jog G. A. žinojo apie daromą neteisėtą veiką, talpino skelbimus ir gavo už tai pinigus. Tam, kad būtų išaiškintos tikrosios veikos padarymo aplinkybės, būtina atlikti didelės apimties tyrimą, t. y. išanalizuoti K. A. „Walletto“ sąskaitas ir G. A. „Walletto“ sąskaitas, imtis priemonių ir išsiaiškinti, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis yra disponuojama minėtomis virtualiomis sąskaitomis, kas realiai jomis disponavo, kokiais IP adresais naudojantis buvo atidaryta G. A. virtuali sąskaitą ir kokiais IP adresais naudojantis buvo atliekami pavedimai, kam šie IP adresai priklauso. Be to, būtina apžiūrėti ir ištirti tiek G. A., tiek K. A., tiek ir J. A. telefonus ir juose esančią informaciją dėl pinigų pervedimų, skelbimų talpinimo ir pan., išreikalauti iš nukentėjusiojo R. N. duomenis apie susirašinėjimą su S. A., patikrinti ir įsitikinti, ar toks asmuo neegzistuoja, jeigu egzistuoja, išsiaiškinti, ar ji ką nors žino apie K. A. ar kitus šioje byloje minimus asmenis.

Tai, kad G. A. yra ne kartą bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus ir anksčiau priimtų nutarimų neskundė, dalį žalos atlygino ir sumokėjo dalį baudų, nepatvirtina, kad ji padarė būtent šią jai inkriminuotą veiką ir nepaneigia jos paaiškinimų, kad ji realiai nedisponavo jos vardu atidaryta virtualia „Walletto“ sąskaita ir 230 eurų, pervestų iš K. A. sąskaitos, ji negavo.

Iš G. A. „Walletto“ sąskaitos išrašo (b. l. 68–70) matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d., pinigų suma sąskaitoje mažėjo iki kol buvo pervesti 230 eurų iš K. A.. Pinigai, pagal anglų kalba pateiktus duomenis, galimai buvo gryninami Kauno PC Akropolis esančiuose bankomatuose. Tam, kad būtų išsiaiškinta, kas realiai disponavo šia sąskaita taip pat būtina išanalizuoti ir įvertinti šią informaciją, imtis priemonių išaiškinti, kas šiuos pinigus galėjo išgryninti.

Be to, būtina išanalizuoti ir K. A. pavedimus 2020 m. rugsėjo 24 d. kitiems asmenimis, pavedimus į jo paties Swedbank banko sąskaitą ir jų išgryninimą, tam kad būtų įvertinta ir nustatyta, ar K. A. bei J. A. parodymai dėl išgrynintų pinigų perdavimo būtent J. A. yra teisingi, o šiuos duomenis gavus, įvertinti, ar R. N. pinigai už telefoną taip pat negalėjo būti perduoti J. A..

Taigi byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas Nr. 25-ANR_N-1592-2020, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-1592-2020 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 20123980227 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė