Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-288/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
1-292-288/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-288/2022Proceso Nr. 01-1-23089-21-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam M. J.,nukentėjusiajai K. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turi tris vaikus, 9 klasių išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą trinkelių klojėju, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 34 MGL dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. J. 2021 m. liepos 11 d., apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios K. R., pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į kairės pusės šonkaulius, padarydamas kraujosrūvą pilvo kairėje bei šiuo fizinio smurto veiksmu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai pripažino ir parodė, kad yra teistas už girto vairavimą. Su žmona išsiskyrė, su nukentėjusiąja turi vaiką. Dėl alkoholio įtakos, būdamas girtas, apsistumdė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jam trinktelėjo, jis jai atgal. M. J. nurodė, kad ateityje nebegers, pradėjo vieną gydymo kursą, vėliau užsikoduos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Be kaltinamojo visiško prisipažinmo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 20.57 val. iš savo mobiliojo telefono ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kvietėsi pagalbos, nes įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio M. J.. Nukentėjusioji išleidusi sūnų pas tetą, ji su savo sugyventiniu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nuo penktadienio gėrė degtinę. Sekmadienį su savo sugyventiniu sukonfliktavo dėl pinigų. Po jų konflikto, K. R. nusprendė eiti į kambarį atsigulti, tuo metu dar turėjo pusę butelio degtinės. Kai nuėjo į kambarį ji savo sugyventiniui dar kartą pasakė, kad jis grąžintų pinigus jos tėčiui, po ko jis susinervino, paėmė ją už kaklo ir kokius 3-4 kartus trenkė į kairės pusės šonkaulius, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Po jo suduotų smūgių, ji išsigando, pabėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų buvo kieme, rūkė. Atvažiavus policijos pareigūnams, kartu užėjo į namus. Jai ir jos sugyventiniui buvo atliktas girtumo patikrinimas alkotesteriu. Pamena, kad įpūtė virš trijų promilių, kiek įpūtė sugyventinis nematė. Policijos pareigūnai išsivežė jos sugyventinį į policijos komisariatą. Jos sugyventinis prieš tai yra prieš ją smurtavęs, gali būti, kad prieš metus, tuo metu jis jai sudavė į veidą, dėl to, jam buvo iškelta baudžiamoji bylą, kuri buvo baigta susitaikymu (1 t., b. l. 70–73).

Iš 2021 m. liepos 11 d. pranešimo matyti, kad buvo pranešta, kad 2021 m. liepos 11 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, išgertuvių metu, žodinio konflikto metu, M. J., kuriam nustatytas 3,36 promilių girtumas, tyčia, ranka, kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šonkaulius savo sugyventinei K. R., kuriai nustatytas 3,38 promilių girtumas ir tokias veiksmais sukėlė fizinį skausmą. M. J. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK AKS areštinę (1 t., b. l. 12–17).

Iš 2021 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo matyti, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, M. J. kuriam nustatytas 3,36 promilių girtumas, tyčia, ranka, kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šonkaulius savo sugyventinei K. R., kuriai nustatytas 3,38 promilių girtumas ir tokias veiksmais sukėlė fizinį skausmą. 2021 m. liepos 11 d. tikslinant įvykio aplinkybes, K. R. paaiškino, kad 2021 m. liepos 11 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio M. J. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, kurio metu pastarasis jai ranka kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šonkaulius, tokias veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Medikai apžiūrėję lūžių nenustatė, konstatavo kairės pusės šonkaulių sumušimą. Kadangi K. R. buvo neblaivi, atlikti procesinių veiksmų nebuvo galimybės. Ant K. R. sumušimai nefotografuoti, kadangi sumušimai po rūbais. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neužfiksuota. M. J. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK AKS areštinę (1 t., b. l. 3–11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–33).

Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ,,Body“ kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai prieina prie nukentėjusiosios, kuri pasakė, kad ją sumušė vyras. Moteris nurodė, kad jai trenkė iš kumščio į pilvą apie keturis kartus. K. R. paaiškino, kad su vyru veda bendrą ūkį, gyvena kartu. Moteris patvirtino, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jai medikų pagalba nereikalinga. Moteris tikslina, kad vyras jai trenkė keturis kartus su dešine ranka. Pareigūnai prašo parodyti vietą, kurioje viskas buvo, moteris parodo į fotelį, kuriame sėdėjo vyras ir paaiškina, kad toje vietoje jai trenkė. Pareigūnai klausia ant žemės ar ant lovos buvo moteris, ji atsako, kad stovėjo šalia vyro sėdėjusio fotelyje. Būtent toje vietoje vyras jai trenkė. Policijos pareigūnai nuėję į kitą kambarį, prikėlė miegantį M. J.. Vyro pasiteiravus, ar jis smurtavo, šis neigė. Moteris patikslino, kad su vyru gyvena 7 metus, nurodė, jog skauda šonus. Po to, pareigūnas informavo, kad bus iškviesta greitoji pagalba. Pareigūnai su smurtavusiu vyriškiu išeina iš namo ir eina link kieme stovinčio tarnybinio automobilio. Priėję prie automobilio, pasiruošia įrangą bei alkotesterio pagalba patikrina smurtavusio vyriškio neblaivumą. Alkotesteris parodo sunkų vyriškio neblaivumo laipsnį, jam nustatytas 3,36 promilių girtumas. Vyriškis įsodinamas į tarnybinio automobilio transportavimo vietą. Atidarius kitą ,,Body“ kameros įrašą matyti, kaip nukentėjusi moteris stovi šalia namo, policijos pareigūnas priėjęs prie jos paklausė ar dar kažkas matė šį įvykį, pastaroji atsakė, kad matė jos tėvas. Tada jos buvo paprašyta pakviesti tėvą. Atėjus tėvui jo buvo paklausta ar jis matė įvykį, pastarasis atsakė nieko nematęs. Po to, policijos pareigūnas patikrino moters girtumą, jai nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, vienas iš pareigūnų palydėjo medikus iki moters namų. Po apžiūros, nusprendžiama, kad moteris bus vežama į Kauno klinikas, išsamesniems tyrimams atlikti (1 t., b. l. 40–42).

Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro operatorės ir nukentėjusiosios K. R. pokalbis, kurio metu moteris prašo pagalbos, nes vyras ją sumušė (1 t., b. l. 63–65).

Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. Specialisto išvados Nr. G 1325/2021 (02) matyti, kad K. R. nustatyta kraujosruva pilvo kairėje, sužalojimas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89–90).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas šeimos nariui fizinis skausmas.

Kaltinamojo lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnis).

M. J. ankščiau teistas (1 t., b. l. 136–149), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 179), registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 138–139). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 diagnozė –psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 145), skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, priklausomybės ligų centre, nesigydė (1 t., b. l. 136).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, be to, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Minėtos aplinkybės rodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, todėl bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, kaltę pripažįsta, duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra. Asmuo turi problemų su alkoholio vartojimu, pats kaltinamasis tai pripažino ir nurodė, kad gydosi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vadovaujantis teismų praktika, turi būti vengiama realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija gali būti pasiekta ir ne pasiunčiant iš karto atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę, todėl teismas randa galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti skiriant kaltinamajam įpareigojimus.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 93,23 eurų civilinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47–48).

Byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, kurie aptarti ir įvertinti anksčiau, neabejotinai įrodyta, jog turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl neteisėtų nusikalstamų M. J. veiksmų. Civilinio ieškinio dydis įrodytas nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada bei rašytiniais bylos duomenimis, kurie teismui abejonių nekelia. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčijo, kaltinamasis sutiko dėl civilinio ieškinio atlyginimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas ir įrodytas, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. J. priteistina 93,23 eurų suma civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123–125), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą – 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. J. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dalyvauti elgesio programoje, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdyti, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. J. 93,23 Eur (devyniasdešimt tris eurus 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė