- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2YT-22108-1043/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17110-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- N. O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
N. O. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. po sutuoktinio J. P. mirties faktiškai valdydama priėmė palikimą – ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune ir ½ dalį garažo bokso su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Nurodė, kad mirus S. P., pareiškėja pagal testamentą paveldėjo jai priklausiusį turtą. Kadangi turtas, palikėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškėja paveldėjo tik ½ dalį buto ir garažo. Palikėjos sutuoktinis mirė anksčiau nei S. P.. Po sutuoktinio mirties S. P. priėmė visą J. P. palikimą sudarantį turtą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu. S. P. ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos valią valdyti ir kaip savo naudoti sutuoktinio palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą. Būdama silpnos sveikatos S. P. paprašė, kad N. O. M. padėtų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius už viso buto išlaikymą pagal jos vardu sudarytas komunalinių paslaugų teikimo sutartis. Kadangi S. P. nesinaudojo elektronine bankininkyste, buvo per silpnos sveikatos, kad galėtų eiti viena į pašto ar banko skyrių daryti pavedimų, jos perduotas sumas, skirtas mokesčiams už butą, pervesdavo pareiškėja iš savo elektroninės bankininkystės.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1973 m. rugsėjo 29 d. V. J. P. ir S. P. sudarė santuoką (b. l. 10). 1992 m. balandžio 29 d. sutuoktiniai įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris įregistruotas S. P. vardu (b. l. 11). Santuokoje taip pat buvo įsigytas garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis(duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 12). V.J. P. mirė 2013 m. lapkričio 14 d. (b. l. 8). Po V. J. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 20). 2013 m. balandžio 8 d. S. P. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko N. O. M. (b. l. 7). 2016 m. birželio 1 d. S. P. mirė (b. l. 9). Po jos mirties įstatyme numatytais terminais į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdinė pareiškėja N. O. M. (b. l. 21).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas įpėdiniai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatė, jog S. P. po savo sutuoktinio V.J. P. mirties atsiradusiu palikimu, nekilnojamuoju turtu, rūpinosi, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Aplinkybę, jog palikimą sudariusiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, rūpinosi būtent S. P., patvirtina N. O. M. bankų sąskaitos išrašai (b. l. 13-19) ir pareiškėjos paaiškinimai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuo pat V. J. P. mirties N. O. M. iš savo sąskaitos apmokėdavo komunalinių paslaugų teikėjams S. P. vardu už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, suteiktas paslaugas. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, pareiškime nurodytas aplinkybes, jog mokesčius už minėtą butą mokėdavo S. P. prašymu, kadangi pati S. P. nesinaudojo elektronine bankininkyste, buvo per silpnos sveikatos, kad galėtų eiti viena į pašto ar banko skyrių daryti pavedimų.
Reikšminga ir ta aplinkybė, jog dalis buto priklausė pačiai S. P.. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui nepateikus prieštaravimų, teismas sprendžia, kad S. P. po savo sutuoktinio Vytauto J. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Pažymėtina, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas – teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu ir tokios apimties, kokios jos buvo palikimo atsiradimo momentu. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad reikalavime nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodytos turto dalys, kadangi tokios turto dalys priklausė palikėjui. Esant šioms aplinkybėms, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti, nenurodant konkretaus turto ir jo dalių, nelaikytina, kad pareiškėjos prareiškimas tenkintas iš dalies, kadangi būtent tokio rezultato pareiškėja ir siekė pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. birželio 1 d., priėmė savo sutuoktinio V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. lapkričio 14 d., paliktą turtą, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.