- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-122-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00044-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė 2018 m. sausio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. M. už tai, kad 2017 m. spalio 9 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti neypatingųjų statinių kategorijos vieno buto gyvenamasis namas, kurio išorės pamatų matmenys yra apie 8,75 x 9,85 kv. m. Atlikti statybos darbai: įrengti betoniniai pamatai. Statybos darbai atlikti, neturint statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės fiksuotos 2017-12-07 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-3500 ir 2017-12-18 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171218-00093. Tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 22 dalis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimu D. M. pripažintas kaltu pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio bauda.Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo D. M. pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį paskirti 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą. Skunde nurodoma, jog teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinio pobūdžio, į D. M. finansines galimybes bei į jo šeiminę padėtį ir būtent šias aplinkybės vertino kaip ypatingai švelninančias D. M. atsakomybę. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes nagrinėjamu atveju D. M. dar 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl techninio darbo projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad D. M. buvo žinoma, jog norint pradėti statybos darbus būtina gauti statybos leidimą, tačiau D. M. darbus pradėjo vykdyti be statybą leidžiančio dokumento. Institucijos manymu, tokie D. M. veiksmai kvalifikuotini kaip netiesioginė tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), t. y. D. M., pradėdamas vykdyti statybos darbus, turėjo suvokti savo veiksmus bei dėl jų galinčius atsirasti padarinius, sąmoningai leido jiems kilti. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo nustatyta D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis administracinį nusižengimą padarė netyčia. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog D. M. pradėjo statybos darbus neįsitikinęs, kad projektą įsipareigojusi parengti įmonė – UAB (duomenys neskelbtini) – tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, jog trečiojo asmens netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo vertinamas šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra ir negali būti traktuojamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nustatytomis aplinkybėmis dėl sunkios D. M. finansinės padėties, nes tikėtina, kad asmuo, kurio mėnesio pajamos užtikrina tik kasdieninių šeimos poreikių tenkinimą, nesiimtų naujo gyvenamojo namo statybos darbų neturėdamas papildomo pajamų šaltinio. Inspekcijos vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ANK 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta minimali, kuri atitiktų administracinių nuobaudų skyrimo tikslus bei proporcingumo principą.Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą.Apeliacinis skundas atmestinas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. kaltės nėra, pats D. M. neneigia padaręs ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl D. M. kaltės nepasisako. Institucija skunde kelia D. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) iki 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, D. M. už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 150 eurų baudą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas D. M. baudą, įvertino bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti mažesnę baudą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. M. buvo sudaręs paslaugų sutartį Nr. UP-17/06 su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–23), ši bendrovė privalėjo pasirūpinti ir savalaikiu statybos leidimo gavimu, tačiau savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, t. y. dėl statybos leidimo kreipėsi tik po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atlikto patikrinimo. Pažymėtina, jog D. M., kaip sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, prieš pradėdamas statybos darbus jam priklausančiame sklype, privalėjo įsitikinti, ar statybos leidimas yra gautas, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima tvirtinti, jog minėtą pažeidimą D. M. padarė iš savavališkų motyvų, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendrovė, su kuria jis buvo sudaręs paslaugų sutartį ir kuri buvo atsakinga už techninio darbo projekto parengimą ir statybos leidimo gavimą, sutarties sudarymo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d., kreipėsi į ,,Infostatybą“ dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo vieno buto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Todėl darytina išvada, jog D. M. neturėjo tyčios vykdyti savavališką statybą ir pamatų statybą jis pradėjo būdamas įsitikinęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi sutartį bei gavusi statybos leidimą. Be to, teismas įvertino ir D. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailestį prasižengus bei tai, jog jis savo noru pašalino nusižengimu padarytą žalą (b. l. 32–33). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. M. šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, išlaiko du mažamečius vaikus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog D. M. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su statybų tvarka. Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad D. M. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, atsakomybės nevengia, jis savo kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, D. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje D. M. už administracinį nusižengimą pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį paskirta 150 eurų dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Institucija apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. nuobaudą, be pagrindo vertino D. M. šeiminę ir finansinę padėtį, ir teigia, jog asmuo, kurio mėnesio pajamos užtikrina tik kasdieninių šeimos poreikių tenkinimą, nesiimtų naujo gyvenamojo namo statybos darbų neturėdamas papildomo pajamų šaltinio. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas D. M. ANK 34 straipsnio 5 dalį taikė ne vien dėl šios aplinkybės, o dėl to, kad įvertino visas tiek su pažeidimo padarymu, tiek su D. M. asmenybe susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Be to, Institucija, analizuodama D. M. ir jo šeimos finansinę padėtį, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų skunde išdėstytus argumentus dėl D. M. turimo papildomo pajamų šaltinio, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai ir spėliojimai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.Teismas sutinka su apeliantu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina, kad ANK 351 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas D. M. būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus mažesnę, negu ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, baudą. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Institucijos apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.