Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė civilinėje byloje pagal ieškovės O.B. ieškinį atsakovui A.R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

„1. Bylą nutraukti, ir išaiškinti ieškovės jos teises pagal LR CPK 294 str. 2 p.;

2. Panaikinti 2008-02-20d. Nutarti nes prieštaraują Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisės;

3. Panaikinti 2008-02-13 Nr. (CR)48 Į 2008-01-07 prašymas 2008-01-15d. Nr. 36P-8-(7.1.9) konkrečiai 8p. 9p. pagal pateiktą nedarbingumo pažymėjimą. Nes nėra nei terminu apskundimo neko konkretaus kas per raštas ar atsakymas;

4. Panaikinti pagal teismo rašto datos (2007 m. lapkričio 12d. Nutarimas), bet tinkamas Nutartis yra, dėl šio baudos yra tik 2008-03-27d. paskirta 1000 Lt baudą panaikinti visiškai, už neatvykimą nes ji yra neteisėta, ir net ne laikų ir šis Nutarimas įteiktas tik 2008-04-04d., atstovui atsakovo. Todėl patikslinus ir prašomą panaikinti tai yra laikų.

5. Ieškinį O.B. atmesti, Atsisakyti priimti ieškinį kaip nepagrįstą;

6. Pagal CPK 135 str. 1 p. 2d., 3d., 5d., 6 d., 2 p., laikyti ieškinio su trukumais, nepilną ir neteisėtą, prieštaraujanti LR CPK 135 str. Byla nutraukti ir Pripažinti praleista ieškinio senaties terminą, LR CK 1.125 str. ir LR CK 3.152 str., tuo pagrindų ieškinys laikomas neteisėtas, ir gražintinas ieškovei, taip pat pažymėti kad su tuo pačių pagrindų draudžiama pakartotinai kreiptis į teismą LR CPK 294 str., 2 p.;

7. Teismo prašomą Vadovaudamasis – LR CPK 294 str. 2 p. LR CPK 135 str. 1 p., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. 135 str., 2 p. LR CK 1.125 str., LR CK 3.5 str. LR CK 3.152 str. Lietuvos Respublikos Konstitucija 6 str., 7 str., 22 str. 25 str., 29 str. 30 str.;

8. Teisėjo drausminė atsakomybė yra nustatoma 83 str., 84 str., 85 str., Taip pat yra pažeistos Teismų įstatymo normos: 2str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 34 str.;

9. Priimti naują teisėta sprendimą, viso bylos atžvilgių byla nutraukti;

10. Priedai atskirojo skundo ir šio patikslinto skundo prijungti prie bylos medžiagos, atstatyti terminą dėl svarbių priežasčių pagal rašytinės medžiagos sąrašas laikyti pagal LR CPK 314 str. Nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau;

11. Atsisakęs byla nutraukti bylą pagal CPK 294 str. 2 p. Vilniaus apygardos teismo per Vilniaus rajono Apylinkės teismą teismo prašau kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip negalima nagrinėti šios bylos tol, kol Konstitucinis Teismas nepasisakys šios bylos atžvilgių, konkrečiai dėl visų terminų pasibaigimo, ir dėl neteisėtų veiksmų iš Vilniaus rajono Apylinkės teismą teismo, dėl šios bylos iškėlimo teisėtumo, dėl baudos skyrimo atsakovui.“

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 334 str. 1 d. numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas.

Pirmuoju atskirojo skundo reikalavimu, apeliantas prašo bylą nutraukti, išaiškinti ieškovei teises, numatytas CPK 294 str. 2 d.; kolegijos vertinimu, šis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtinas. Apeliacijos dalykas-pirmosios instancijos teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos nesvarstė ir nepriėmė nutarties dėl bylos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali atlikti pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtų funkcijų ir pasisakyti dėl bylos nutraukimo ir nutraukimo procesinių pasekmių išaiškinimo pagal CPK 294 str. 2 d. Kolegija taip pat pažymi, jog CPK 294 str. 2 d. numato tik bylos nutraukimo pasekmes, o apeliantas šiuo savo reikalavimu nenurodo, kokiu pagrindu prašo nutraukti bylą. Bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti CPK 293 str.

Kolegijos vertinimu, antruoju reikalavimu apeliantas prašo panaikinti 2008-02-20 nutartį, kaip prieštaraujančią jo konstitucinėms teisėms. Skundžiama nutartimi teismas paskyrė byloje teismo genominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams; bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė. Tokios ekspertizės paskyrimas yra privalomas byloje dėl tėvystės nustatymo, nes pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) (CK 3.148 str.). Pagal CPK 334 str. 1 d. 2 p. ši nutartis, kaip neužkertanti kelio tolimesnei bylos eigai, nėra skundžiama atskiruoju skundu. Skundžiama tik nutarties dalis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas pagal CPK 165 str. Iš apelianto atskirojo skundo akivaizdu, jog apeliantas, nutarties dalies dėl bylos sustabdymo neskundžia, apeliantas netgi nurodo, jog neatsisako ekspertizės, nes žino, kad vaikas ne jo, tačiau kadangi dėl bylos paaštrėjo jo santykiai su žmona, jo šeima ir žmona, apeliantui svarbiau už ekspertizę; be to ekspertizės atlikimas prieštarauja jo konstitucinėms teisėms, kadangi, apelianto nuomone, pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Kolegija pažymi, kad senaties termino taikymas taip pat priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai; senaties termino eigos pradžios nustatydamas yra fakto klausimas ir jis nustatinėjamas kartu su kitais teisiškai reikšmingais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas gali pasisakyti dėl senaties termino taikymo; teismas taip pat gali pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nagrinėjama civilinė byla kildinama iš šeimos santykių, taigi teismas gali svarstyti praleisto termino atstatymo klausimą savo iniciatyva (CPK 376 str.3 d.). Tokiu būdu ieškinio dėl tėvystės nustatymo padavimas ir nagrinėjimas nepažeidžia atsakovo konstitucinių teisių, nors, anot atsakovo, senaties terminas pasibaigė. Kadangi, kaip jau minėta, nutartis dėl ekspertizės skyrimo atskiruoju skundu neskundžiama, kolegija nepasisako dėl su ekspertizės skyrimu susijusių apelianto atskirojo skundo argumentų.

Dėl trečiojo apelianto prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo rašto Dėl A.R. skundo 2008-02-13 Nr. (CR)48 Į 2008-01-07 prašymą 2008-01-15 Nr. 36P-8-(7.1.9) 8 ir 9 punktus pagal pateiktą nedarbingumo pažymėjimą, kadangi jame nenurodyta nei apskundimo terminų, nei kas tai per raštas ar atsakymas, kolegija nepasisako, kadangi tai nėra apskundimo atskiruoju skundu dalykas, tokio prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas Vilniaus apygardos teismo apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos kompetencijai.

Kolegija ketvirtąjį apelianto reikalavimą, panaikinti 2007-11-12 nutartimi paskirtą baudą už neatvykimą, nes ji neteisėta, laiko atskiruoju skundu dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2007-11-12 nutarties. CPK 388 str. 2 d. numatyta, jog atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. To paties straipsnio 3 d. numato, jog kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas. Kolegija pažymi, jog teismo nutartis dėl baudos skyrimo nėra skundžiama atskiruoju skundu. CPK 107 str. numatyta tvarka apeliantas (atsakovas) turi teisę per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti arba sumažinti baudą atmetamas, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nepasinaudojo CPK 107 str. numatyta galimybe reikšti prašymą dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo.

Penktasis apelianto reikalavimas, dėl ieškinio atmetimo, atsisakymo priimti ieškinį kaip nepagrįstą, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, dėl kurio kolegija plačiau nepasisako, kadangi ieškinio atmetimas ar atsisakymas priimti, yra skirtingi veiksmai, be to jie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Šeštuoju reikalavimu apeliantas prašo laikyti ieškinį su trūkumais, nepilną ir neteisėtą, prieštaraujantį CPK 135 str., bylą nutraukti pripažinus praleistą ieškinio senaties terminą. Kolegijos vertinimu, apelianto prašymas nepagrįstas, kadangi tokių reikalavimų nagrinėjimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nagrinėjant atskirąjį skundą, kai byla nėra išnagrinėta ir dėl apelianto prašymų nėra pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį (CPK 137 str. 5 d.); CPK 138 str. numatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t.y., teismas vadovaudamasis CPK 115 str. gali nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog dėl ieškinio senaties termino taikymo ar netaikymo teismas pasisako išnagrinėjęs bylą iš esmės sprendime.

Septintuoju prašymu apeliantas prašo teismo vadovautis tam tikrais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso bei Konstitucijos straipsniais. Pažymėtina, jog teismas, parinkdamas taikytiną teisės normą yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, nes jam įstatymu suteikta teisė bei nustatyta pareiga teisingai aiškinti teisės normas ir jas tinkamai taikyti byloje nustatytoms aplinkybėms bei teisiniams santykiams.

Dėl aštuntojo apelianto reikalavimo dėl teisėjo drausminės atsakomybės kolegija nepasisako, kadangi teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, bei tai nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ar pagrįstumu.

Devintuoju reikalavimu apeliantas prašo priimti naują teisėtą sprendimą ir bylą nutraukti. Šį reikalavimą kolegija taip pat laiko nepagrįstu, kadangi byla dar neišnagrinėta pirmosios instancijos teismo ir byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teisme šios bylos nagrinėjimas yra tik įrodymų rinkimo stadijoje, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti.

Dešimtuoju reikalavimu apeliantas prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, kolegijos nuomone, prašomi prijungti įrodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės nutarčių teisėtumui, kadangi kai minėta apelianto prašomos panaikinti nutartys nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, todėl šis prašymas atmestinas.

Vienuoliktasis apelianto prašymas – atsisakius nutraukti bylą pagal CPK 294 str. 2 p. kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi negalima šios bylos nagrinėti tol, kol Konstitucinis Teismas nepasisakys šios bylos atžvilgiu, konkrečiai dėl visų terminų pasibaigimo, dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, dėl bylos iškėlimo teisėtumo, baudos skyrimo atsakovui, atmestinas, kadangi kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė bei neįrodė konstitucingumo problemos šioje byloje. CPK 3 str. 3 d. numatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Pagal Konstitucijos 102 str. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Apeliantas nenurodė nei vieno teisės akto, kuris, apelianto manymu, prieštarautų Konstitucijai. Apelianto nurodomi jo konstitucinių teisių pažeidimai nesudaro pagrindo kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal CPK 334 str. 1 d. negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas vadovaujantis CPK 315 str. 5 d. nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 5 d., 334 str. 1 d., 338 str., 339 str., kolegija

nutarė:

apeliacinį procesą pagal atsakovo A.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O.B. ieškinį atsakovui A.R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nutraukti.