- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2-753-445/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. G.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, ieškinį atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 933,91 EUR žalos atlyginimo, 116,93 EUR kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 94,08 EUR bylinėjimosi išlaidų (70,08 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti ir 24 EUR žyminio mokesčio). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, 2016-06-23. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Atsiliepimą atsakovas turėjo pateikti vėliausiai 2016-07-07.
Vadovaujantis CPK 286 str. 1 d. šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimus. Ieškovės pateikti reikalavimai yra susiję su deliktine civiline atsakomybe bei nuostolių (žalos) atlyginimu.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2013-06-14 dėl atsakovo vykdytų metalo pjaustymo darbų kilo gaisras A. S. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė du pastatai: A. S. priklausančio ūkinio pastato dalis, kitas ūkinis pastatas, esantis po vienu stogu, priklausantis A. S. ir J. J.. Ūkinio pastato dalis, priklausanti J. J., buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodamas savininkei padarytą žalą, išmokėjo draudėjai J. J. 933,91 EUR dydžio draudimo išmoką.
Alytaus apskrities PGV Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė gaisro kilimo priežastį – atsakovo vykdyti metalo pjaustymo darbai. Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija)) 181 punkte numatyta, kad Iš ugnies darbų atlikimo vietų nuo metalo konstrukcijų ir įrenginių turi būti pašalintos, nuvalytos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, derva, dulkės ir t. t. Draudžiama pradėti ugnies darbus, jei nesiimta gaisrinę saugą užtikrinančių priemonių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovė išmokėjo 933,91 EUR dydžio draudimo išmoką už draudėjos J. J. turtui padarytą žalą, atsakovas savo kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį ir priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl ieškovė turi draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Duomenų, kad ieškovei 933,91 EUR žala yra atlyginta, byloje nėra.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės regreso teisė į žalą padariusį asmenį yra teisiškai pagrįsta (CK 6.280 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 933,91 EUR žalos atlyginimo yra visiškai tenkintinas.
Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 116,93 EUR kompensacinių palūkanų. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. l d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. l d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas. Ieškovei ir atsakovo priteistina 116,93 EUR kompensacinių palūkanų.
Ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 24 EUR sumokėto žyminio mokesčio bei 70,08 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovo CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. numatytais pagrindais.
Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 142 str. 4 d., 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 2, 5, 6 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai:
5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 1050,84 EUR, nuo 2016-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas R. G. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.